1991 metų vasario 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas sukūrė teisinius pagrindus visai toliau vykdomai mokslo ir studijų reformai Lietuvoje. Naujojo įstatymo rengimą tada inicijavo tik 1989 m. įsikūrusi Lietuvos mokslininkų sąjunga, tačiau iki pat jo priėmimo Seime vyko karštos mokslininkų diskusijos, kuriose dalyvavo tiek patys žymiausi mokslininkai, tiek aktyviausi jų atstovai. Nors tuo metu nuosekli ir ilgalaikė mokslo ir studijų reformos koncepcija nebuvo parengta, naujai priimtas įstatymas pats suformulavo svarbiausias konceptualias nuostatas, kurios rėmėsi net kelių darbo grupių paskelbtais mokslo ir studijų valstybinio reguliavimo modeliais.
Jau visus metus yra svarstoma nauja Lietuvos mokslo tarybos nuostatų redakcija. Tai paskatino diskutuoti plačiau ir Lietuvos mokslininkų sąjungos narius.

Mokslininkai sieks išjudinti mokslo visuomenę

Diskusijoje "Mokslo Lietuvos" redakcijoje dalyvavo: Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentas habil. dr. Bronius Kaulakys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Vygintas Gontis ir jos vicepirmininkas habil. dr. Vincas Būda, Mokslininkų sąjungos instituto direktorius habil dr. Stepas Janušonis, Mokslininkų sąjungos skyriaus "Vijonika" pirmininkas prof. habil dr. Konstantinas Repšas, Puslaidininkių fizikos instituto informacinio baro vedėjas dr. Juras Ulbikas, to paties instituto Aukštatemperatūrio superlaidumo laboratorijos vedėjas dr. Bonifacas Vengalis.

LIETUVOS STUDIJŲ IR MOKSLO INSTITUCIJŲ SENATŲ (TARYBŲ) PIRMININKŲ KONFERENCIJOS R E Z O L I U C I J A

Amerikos centras š. m. rugsėjo 11 d. į spaudos konferenciją pakvietė spaudos bei Lietuvos universitetų atstovus ir supažindino su Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės skelbiamomis podiplominių bei mokslo studijų programomis 1999/2000 mokslo metams. Programos Lietuvos piliečiams suteikia teisę stažuotis ar tęsti studijas JAV universitetuose. Dalyvauti konkurse ir laimėjus būti pakviestiems tobulintis ar įgyti specialių žinių šios valstybės universitetuose gali mūsų šalies universitetų magistrantai, doktorantai, docentai, profesoriai, mokslininkai. Kiekvienos programos konkurso reikalavimai daug kuo skiriasi. Tai ir paaiškinta minėtame susitikime, taip pat norėta visa plačiau paskleisti spaudoje, kad apie skelbiamą konkursą sužinotų daugiau mokslo siekiančių gabių žmonių.

Rugpjūtį vykusi 7-oji Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija bei 22-asis Europos statistikų kongresas sužadino dėmesį ir Lietuvos matematikų darbams bei rūpesčiams. Savo mintimis dalijasi Matematikos ir informatikos instituto direktorius, Lietuvos MA narys korespondentas, prof. habil. dr. Mifodijus SAPAGOVAS.

Įvertinimas

Iš JAV Pasaulinės universitetų prezidentų asociacijos, vienijančios per 600 pasaulio universitetų, gauta žinia, jog Vilniaus universiteto rektoriui prof. Rolandui PAVILIONIUI paskirtas 1997-1998 m. Nuopelnų Diplomas LUX MUNDI (PASAULIO ŠVIESA) už įnašą į tarptautinę universitetų veiklą, už nuopelnus kuriant humaniškesnį ir demokratiškesnį pasaulį.

Tarptautinės konferencijos "Kompiuterinės anticipacinės (prognozavimo) sistemos" simpoziume "Chaosas ir netiesinės sistemos", kuris 1998 m. rugpjūčio mėn. 10-14 d. vyko Lježe (Belgija), Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto docento Dobilo KIRVELIO pranešimas buvo apdovanotas kaip geriausias. Pranešimo tema - "Naujų kokybių kilmė dinaminių sistemų raidoje".

Vilniaus senojoje rotušėje, kur dabar įsikūrę Menininkų rūmai, iškilmingai uždaryta Tarptautinio ekspertų paslaugų korpuso (IESC) programa Lietuvai ir atidaryta nauja konsultacinė įmonė "Tarptautinis verslo tinklas" (TVT). Iškilmėse, kurias surengė JAV ambasada, dalyvavo buvę IESC klientai, Seimo ir Vyriausybės atstovai. Renginyje kalbą pasakė JAV ambasadorius K.Smith.

Kaimyninės valstybės jau apsisprendusios dėl svarbiausių nuostatų, kurių teks laikytis tapus Europos Sąjungos (ES) narėmis, bei dėl informacijos politikos strategijos krypties. Ateina laikas, kai ir mūsų krašte, rengiantis narystei ES, turėtų būti pradedama vykdyti visuomenės informavimo politika. Ne tik tarptautinės politikos procesas bei mūsų valdžios struktūrų jėgų proporcijos yra svarbūs veiksniai. Naujų korekcijų reiks ir per rinkimus. "Lietuvos ekonomikos, teisinės sistemos ir administracinių struktūrų pasirengimas pagal ES keliamus kriterijus yra neabejotinai svarbiausias dalykas, tačiau kartais jis užgožia kitą, ne mažiau svarbų, pasirengimo ES narystei aspektą – tai Lietuvos gyventojų, t.y. tų žmonių, dėl kurių gerovės ir vykdoma ši intensyvi politika, nuomonę". Svarbus bus ir mokslininkų žodis, nes jiems, dirbantiems su akademiniu jaunimu, bendraujantiems su kolegomis ES valstybėse, kuriantiems bendrus projektus, kurių nemaža dalis finansuojama ir pagal įvairias ES Komisijos mokslo ir technologijų programas, teks išskirtinis vaidmuo.

Vyresnieji Kauno technologijos universiteto pedagogai dar prisimena, kaip šioje aukštojoje mokykloje studijavo ir brendo rašytojai Aleksas Dabulskis ir Vytautas Martinkus - po studijų šiame universitete ne tik dėstę filosofiją, parengę ir apgynę daktaro disertacijas, bet ir parašę kelis romanus. Žinomas filosofas profesorius Arvydas Šliogeris ir Baltijos šalių mokslo istorikų asociacijos prezidentas, habilituotas daktaras Juozas Krikštopaitis - taip pat šios aukštosios mokyklos auklėtiniai - chemikai technologai. Malonu pastebėti, kad Kauno technologijos universiteto (buvusio Politechnikos instituto) ne vienas absolventas tapo žymiu mūsų šalies šviesuoliu, nuėjusiu karjeros kelią nuo inžinieriaus iki prezidento, premjero, mero… Techninio profilio universitetui tenka pertvarkyti veiklą, nes vien technokratai nebepaklausūs darbo rinkai. Šiuolaikiniai technologijų specialistai turi būti ir vadybininkai, ir ekonomistai. Bet, svarbiausia, jie turi tapti visapusiškai išprususiais žmonėmis.
Šiais mokslo metais KTU Senato posėdyje numatyta plati minėtos aukštosios mokyklos socialinių ir humanitarinių mokslų plėtros programa. Kaip ji įgyvendinama?

Diskusijos ir ginčai dėl mokslo ir inžinerijos sąsajų kyla gana dažnai. Pagal Lietuvos mokslo tarybos 1997 m. patvirtintą mokslų klasifikaciją žemės ūkio inžinerija (T420) yra mechanikos inžinerijos šaka. O mechanikos inžinerija (T009) - tai technologijos mokslų kryptis. Technologijos mokslų sąvoka artimesnė mokslinių tyrimų sferai, o inžinerija daug kas nori vadinti mašinų konstravimą, jų tobulinimą, t.y. kalbėti apie taikomojo pobūdžio inžinerinę veiklą. Todėl diskutuojama ir dėl tokio profilio mokslo institucijų statuso.
Pažiūrėkime, kaip tos problemos traktuojamos kitose šalyse.

Tęsiamas pokalbis su Higienos instituto direktoriumi doc. dr. Robertu Petkevičium.

Š.m. rugpjūčio 9-14 dienomis Amsterdame vyko XXII tarptautinis pediatrų kongresas – didžiausias šių metų vaikų gydytojų ir pediatrijos mokslo atstovų sambūris. Tuo pačiu metu tuose pačiuose rūmuose vyko dvi lygiagrečios priemonės – Pirmasis tarptautinis vaikų medicinos seserų kongresas ir Pirmoji tarptautinė vaikų sveikatos ir aplinkos konferencija. Vienu metu šiame margame (ir spalvomis, ir žmonėmis ) Olandijos mieste susirinko keli tūkstančiai viso pasaulio atstovų, besirūpinančių vaikų sveikata. Geras tuzinas jų buvo ir iš Lietuvos – kongrese dalyvavo Vilniaus universiteto Pediatrijos centro vedėjas prof. habil. dr. Petras Kaltenis, Kauno medicinos universiteto vaikų ligų klinikos vadovas doc. Jurgis Bojarskas, Vilniaus universiteto docentai Vytautas Bačiulis, Aldona Rainytė, Arūnas Valiulis ir keletas kitų įvairių specialybių pediatrų. Trumpam buvo atvykęs ir Sveikatos apsaugos viceministras prof. Vytautas Basys.

Rugsėjo mėn. pagal ES TEMPUS projektą užbaigti ir atidaryti du reikšmingi objektai: Vilniaus pedagoginiame universitete - Mokymosi resursų centras, o Kauno technologijos universiteto Administravimo fakultete - Tarptautinės vadovų magistrantūros patalpos. Vyko oficiali Vadovų magistrantūros atidarymo ceremonija.
Publikacijos apie tai - kitame laikraščio numeryje.

Spaudos draudimas turėjo įtakos lietuvių kultūros raidai. Be jokios abejonės, tai nebuvo pasyvus laikotarpis tautos gyvenime. Pasipriešinimo kovoje dalyvavo nemažai lietuvių. Tarp jų knygnešys, pedagogas Antanas DANILIAUSKAS. Šio žmogaus nuopelnai lietuviškos spaudos draudimo metu, kultūros, pedagogikos kūrimo raidoje, neabejotini. Sunkiu Lietuvai laiku nestokojęs drąsos vežti ir skleisti lietuvišką žodį tarp savo tautiečių, ir ilgą laiką dirbęs pedagogo darbą Rusijoje ir Lietuvoje. Jis ne tik gimnazijos direktorius, bet ir veiklus to meto ministerijos darbuotojas, vienas iš žemdirbių, tautininkų sąjungos kūrėjų. Taip pat ne mažiau vertinga išlikusi ir mažai tyrinėta asmeninė biblioteka.

Dr. Donatas Tijūnėlis kviečia mokytis inžinerijos dalykų

Vienas simpoziumo renginys buvo skirtas universitetų inžinerijos mokslų pertvarkymui. Visų dėmesys buvo sutelktas į didžiosios salės tribūną, kurioje turiningą paskaitą apie JAV universitetų inžinerijos programų kitimą (1950-2000 m.) skaitė Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinių technologijų koledžo daktaras prof. Romualdas Kašūba. Minčių raiškos laisvumas, išlaikant deramą solidumą, paskaitai suteikė elegantiškumo, kurio šiaip jau išmokti ar kitus išmokyti gal ir neįmanoma - nebent pats prof. R.Kašūba turi kokį slaptą metodą.

Nejaugi Lietuva turtingesnė už Ameriką?

Simpoziumo plenarinėje sesijoje, skirtoje Lietuvos integracijos į Europą klausimams, prelegentams svarstant įvairias alternatyvas, iš auditorijos pasigirdo replika, į kurią kažkodėl nerado reikalo atsakyti nei garbieji pranešėjai, nei gausus mokslininkų būrys iš Lietuvos. Gal todėl, kad klausimai buvo tiesmukiški, o mokslo žmonės į tokius klausimus ne visada noriai teikia konkrečius atsakymus.

Vytautas Andrius Graičiūnas (1898-1952) - tarpukario vadybos specialistas, matematikas, inžinierius, lietuvių išeivijos antrosios kartos atstovas, gimė 1898 08 17 Čikagoje. Vadybos mokslu pradėjo domėtis nuo 1919 m., savo amžininkų buvo laikomas žymiu Prancūzijos matematiku ir vadybos konsultantu, dalį savo gyvenimo praleido šioje šalyje. Iki 1935 m. dirbo organizuojant stambias įmones Barselonoje, Briuselyje, Kopenhagoje, Londone, Milane. Vėliau grįžo į Lietuvą, kur 1935-1938 m. dirbo inžinieriumi, vadybos patarėju Lietuvos aviacijoje ir ginklavimo valdyboje, 1940 m. - Lietuvos valstybės teatre ir Lietuvos filmų bendrovėje.

Pasirodė ketvirtoji Juozo Elekšio knyga ,,Takeliai tėvų čia susipynė". Prieš tai buvo išleisti trys poezijos rinkiniai ,,Nors minutę tylos" (1992), ,,Širdyje pasiklysti gali" (1993), ,,Aš mačiau" (1995). Pirmosios dvi išėjo Lino Dubavos slapyvardžiu, vėlesnės Juozo Elekšio vardu.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordininkas, keliolikos monografijų, vadovėlių autorius, habilituotas daktaras profesorius Juozas Vaitkevičius, rugsėjo 29-ąją švęsiantis savo 70-ąjį gimtadienį, ir žurnalistas Julius Norkevičius kalbėjosi apie profesijos pasirinkimą, pedagogikos mokslą ir švietimo reformą.

Tęsiame pokalbį su Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretoriumi, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, Knygotyros katedros vedėju prof. Domu KAUNU.