Tęsiame įspūdžius iš Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos, kur vyko susitikimas su mokslininkais.

Jo veikla neliko nepastebėta. R. Bitneris tapo Europos endoskopinės chirurgijos asociacijos valdybos nariu, Europos herniologų draugijos pirmininku, Amerikos–Europos herniologų draugijos garbės pirmininku, yra ilgametis Vokietijos minimaliai invazinės chirurgijos draugijos pirmininkas, Vokietijos chirurgų draugijos prezidentas, Vokietijos chirurgų asociacijos valdybos narys, Pietvakarių Vokietijos gastroenterologų draugijos viceprezidentas. Profesorius aktyviai dalyvauja Pasaulio chirurgų asociacijos, Tarptautinio kolorektinio vėžio klubo, Europos virškinamojo trakto draugijos, Tarptautinės skrandžio vėžio asociacijos ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje.

Gegužės 27–31 d. Vilniuje vyko XIV tarptautinis poetų susitikimas Gegužė prie Neries, kurio organizatorius buvo leidinio Znad Wilii redaktorius Romualdas Miečkovskis (Romuald Mieczkowski). Daug dėmesio susitikimo renginiuose buvo skirta rašytojams ir publicistams broliams Stanisłavui Catui Mackievičiui (Stanislaw Cat Mackiewicz, 1896–1966) ir Juzefui Mackievičiui (Józef Mackiewicz, 1902–1985). Lenkų institute ir lenkų meno galerijoje Znad Wilii atidarytos Stanislavo Cato Mackievičiaus fotografijos parodos, Lenkų institute vyko mokslinė konferencija Mackievičius prisiminus.

Toliau kalbamės su Ohajo universiteto (Ohio university, USA) Filosofijos departamento profesoriumi dr. Algiu Mickūnu, Klaipėdos universiteto garbės daktaru, ir Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėju prof. Arvydu Šliogeriu, Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Paskutiniąją gegužės dieną Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje buvo teikiami Vilniaus universiteto garbės daktarų vardai. Seniausio šalies universiteto bendruomenės nariais tapo vienas minimaliai invazinės chirurgijos pionierių Europoje prof. habil. medicinos dr. Reinhardas Bitneris (Reinhardt Bittner) iš Vokietijos ir kalbininkas prof. habil. dr. Vojciechas Smočinskis (Wojciech Smoczyński) iš Lenkijos

Gegužės 23–27 d. Vilniaus universitete vyko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemos su greitąja jonų pernaša. Išsamiau apie šį renginį rašysime pasitelkę svarbiausią organizatorių – Radiofizikos katedros profesorių Antaną Orliuką, o savotiškas įvadas bus pašnekesys su vienu iš konferencijos dalyvių prof. Jonu Grigu. Būtent J. Grigo vadovaujamoje laboratorijoje A. Orliukas, tada dar antro kurso studentas, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir pradėjo savo kelią į didįjį mokslą.

Europos dienos proga gegužės 9 d. trylika Nobelio premijos laureatų buvo pakviesti į Europos Parlamentą. Tarp jų buvo ir Reinhardas Seltenas, 2005 m. Lietuvoje vykusio jubiliejinio 90-ojo Esperanto kongreso dalyvis ir 4-ojo Nitobės kalbų simpoziumo, vykusio Lietuvos Respublikos Seime, svečias. Europos Parlamento pirmininkas Petas Koksas (Pat Cox) jį pristatė kaip esperantininką, ne tik kaip Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatą. Galbūt todėl R. Seltenas savo prakalboje iškėlė klausimą apie kalbines problemas ir Lietuvos etninėse žemėse prieš 120 metų gimusią tarptautinę (Lingvo internacia) kalbą.

Pastaruoju metu mokslo ir studijų būklė bei jos gerinimo perspektyvos šalyje tapo viena iš aktualiausių ir dažniausiai svarstomų problemų. Į šios problemos svarbą atkreipė dėmesį LR Prezidentas savo metiniame pranešime, ji aktyviai aptarinėjama ne tik akademiniuose, bet ir platesniuose visuomenės sluoksniuose, žiniasklaidoje. Simptomiškas šiuo požiūriu LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokslo ir technologijų departamento direktoriaus dr. Alberto Žalio straipsnis Dėl mokslininko misijos (Mokslo Lietuva, 2007, Nr. 4–5), kuriame reiškiamas susirūpinimas mokslo ir studijų būkle bei kviečiama diskutuoti opiais šios būklės gerinimo klausimais. Atsiliepdami į šį kvietimą Kultūros, filosofijos ir meno instituto (KFMI) mokslininkai reiškia savo nuomonę kai kuriais straipsnyje iškeltais klausimais.

Jau ne pirmi metai trunka gražus Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Antano Vinkaus bendradarbiavimas su Lietuvos universitetų rektoriais. Dar atstovaudamas mūsų šaliai Estijoje jis suorganizavo turiningą jų vizitą į Taliną. Rektoriai susitiko su tuometiniu Estijos prezidentu Arnoldu Ruiteliu, aplankė universitetus, susipažino su aukštojo mokslo plėtra.

Tai buvo liūdna kovo 17-osios diena. Tądien į Senąją Varėną atsisveikinti su kovo 15 d. mirusiu savo mokytoju doc. dr. Enriku Jaroniu iš visos Lietuvos suvažiavo jo mokiniai ir buvę bendradarbiai – ultragarsininkai. Visų jį pažinojusių atmintyje Enrikas Jaronis išliko kaip labai kuklus, pedagogo talentu apdovanotas, ypatingo pareigos jausmo humanistas.