Augalų, aplinkos ir žmogaus sauga (3)
Pradžia Nr. 10
Tęsiame įspūdžius iš Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos, kur vyko susitikimas su mokslininkais. Savo akyje rąsto nemato
Spaudoje buvo skelbta, kad Rusija uždraudė augalininkystės produktų importą iš Nyderlandų, kai Rusijos fitosanitarinės tarnybos pareigūnai Kaliningrado srityje aptiko karantininių kenkėjų iš Nyderlandų importuotose salotose ir petražolėse, nors siunta ir turėjo Nyderlandų augalų apsaugos tarnybos išduotus fitosanitarinius sertifikatus. Panašus draudimas galioja iš Vokietijos importuojamai produkcijai, nes nustatyti produkcijos žymėjimo pažeidimai. Kiek pamatuoti Rusijos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėms kad ir dėl draudimo įvežti mėsą iš Lenkijos? Ką apie tai mano specialistai?
Pasak Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininko Edmundo Morkevičiaus, tokį reiklumą būtų galima suprasti ir pateisinti, jeigu Rusija savo šalyje stengtųsi įgyvendinti visus tuos reikalavimus, bet taip nėra. Pagal Pasaulio prekybos organizacijos, kurios nare siekia tapti Rusija, principus, jeigu valstybė nustato tam tikrus reikalavimus importuojamai produkcijai, tai tuos pačius reikalavimus privalo įdiegti ir savo šalyje. Į tokius akivaizdžiai politinius Rusijos žingsnius Europos Sąjunga ne visada principingai reaguoja.
Tačiau tenka pripažinti, kad Rusijoje vertinamas Lietuvos augalų, augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktų sanitarijos tarnybų darbas. Tą rodo ir šios produkcijos srautai iš Lietuvos ir per Lietuvą į Rusiją – tie srautai pastaraisiais metais padvigubėjo, gal jau ir patrigubėjo. Pasitikima Lietuvos valstybinės augalų apsaugos tarnybos specialistų darbu. Balandžio mėn. Vilniuje lankėsi Rusijos federacinės fitosanitarijos ir veterinarijos priežiūros tarnybos Rosselchoznadzor delegacija, vadovaujama Sergejaus Dankverto. Buvo pasirašytas memorandumas, kad Lietuva apmokys atitinkamų tarnybų Rusijos inspektorius. Aišku, malonu, kad pasitikima mūsų valstybės tarnybų veikla ir tyrimais.
„Kad būtų kaip Lietuvoje“
Lietuva turi specialų raštą iš Rusijos, kad Lietuvos augalų apsaugos tarnyba turi teisę sertifikuoti lenkiškus vaisius ir daržoves, kai tie srautai į Rusiją eina per Lietuvą. Visi turi darbo. E. Morkevičius gal kiek juokaudamas, bet tikriausiai per daug nenutoldamas nuo tiesos, sako: „Ar žinote, kodėl taip gerai dabar biudžetas vykdomas? Taigi 60 ar 70 proc. lenkiškų vaisių ir daržovių juda per Lietuvą…“
Nepaisant to, kad Rytų kaimynė daro didelį spaudimą Europos Sąjungos valstybėms dėl gamtinių dujų ir naftos, Lietuva laviruoja ir, atrodo, jai neblogai sekasi. Reikia pripažinti ir Lietuvos žemės ūkio ministrės prof. Kazimiros Danutės Prunskienės profesionalų darbą, nes tie milijonai į šalies biudžetą ateina ne iš giedro dangaus, juos reikia užsidirbti. Įdomu, kad po paskutinio Rusijos federacinės fitosanitarijos ir veterinarijos priežiūros tarnybos Rosselchoznadzor delegacijos vizito į Lietuvą, pylos gavo visų Rusijos gubernijų augalų apsaugos tarnybos. Joms prisakyta darbą organizuoti taip, „kaip Lietuvoje“. Gal todėl mūsiškiai dabar neatsigina interesantų ir ekskursantų iš Rusijos – visi jie prašo pagalbos organizuojant savo fitosanitarines laboratorijas. Panašių prašymų sulaukiama iš Ukrainos, tokio lygio laboratorijų norėtų įsirengti ir Kazachstanas. Reklama gal net pernelyg didelė.
Ką iš viso to turi Lietuva? Teigiamą užsienio prekybos balansą. 2005 m. žemės ūkio srityje Lietuvos eksportas viršijo importą 520 mln., o 2006 m. – 543 mln. litų. 2005 m. Lietuva eksportavo 1 mln. 30 tūkst. tonų, o 2006 m., nors ir buvo sausringa vasara, – 760 mln. tonų grūdų. O juk dar visai neseniai užsienio prekybos balansas buvo neigiamas.
Ūkininkų požiūris keičiasi
Taigi pasitikima Lietuvoje išduotais fitosanitariniais ar veterinariniais sertifikatais. Aišku, visa tai reikalauja didelių mūsų tarnybų pastangų, papildomo darbo, nes finansavimas ir darbuotojų etatų skaičius liko tas pats, nors sertifikatų kiekis į Rusiją 2006 m. išaugo 3 kartus. Šiais metais, atrodo, išaugs dar 30 procentų.
Tačiau nereiškia, kad galima atsipūsti. Problemų nemažėja, nors darbo sąlygos bent jau Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje yra geros, dirbama pagal griežtą tvarką, žodžiu, vykdomi visi reikalingi tyrimai ir procedūros, ruošiami dokumentai akreditacijai. Bet gyvenimo tempas didėja, laboratorija vis labiau apkraunama, ir jau kartais tenka riboti mėginių pristatymą.
Vis dėlto E. Morkevičius randa kuo pasidžiaugti. Ūkininkavimo ir žemės ūkio pokyčius rodo kad ir toks faktas. Dar visai neseniai, išvydę atvažiuojančius Augalų apsaugos tarnybos darbuotojus, ūkininkai neslėpdavo nepasitenkinimo, būdavo piktoki: vėl atvykėliai priekabiaus, ims pavyzdžius, ieškos būto nebūto… Žodžiu, žiūrėjo kaip į neprašytus svečius. Dabar požiūris iš esmės pasikeitė. Ūkininkai patys prašo tarnybos darbuotojus atvažiuoti ir ištirti, pavyzdžiui, bulvių sodinamąją medžiagą. Ūkininkai nori būti ramūs dėl sėklos, kad rudenį nukastas derlius būtų kokybiškas ir realizuojant nekiltų papildomų rūpesčių. Žino, kad nematodų, puviniais užkrėstų bulvių ar kitų savo išaugintų augalų negalės parduoti. Taigi veikia ekonominiai svertai, didėja ir ūkininkų sąmoningumas.
Žinia, Augalų apsaugos tarnybos specialistų paslaugos ūkininkams kainuoja, bet kaina nėra tokia didelė, kad sunkintų produkcijos augintojus. Užtat jiems dėl derliaus neskauda galvos, puikiai sutariama dėl būtinybės ištirti virusų užkratą.
Iškilo kaip stebėsenos rezultatas
Beje, naujasis Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos pastatas valstybės biudžetui kainavo 10,8 mln. litų. Karantininis šiltnamis ir 7 Augalų apsaugos tarnybos pasienio postai pastatyti perpus už Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto pinigus. Tai buvo bene paskutinis Lietuvos stojimo į ES sutarties reikalavimas, kurį reikėjo vykdyti. Formaliai žvelgiant, Lietuva 2004 m. gegužės mėn. galėjo ir nebūti priimta į ES, nes nebuvo spėjusi pastatyti Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos, vadinasi, šio stojimo sutarties reikalavimo neįvykdė. Vis dėlto Lietuvai buvo padaryta nuolaida, nes jau buvo pastatyti pasienio kontrolės postai. Nulėmė šis – bene svarbiausias – kriterijus.
Naujoji Fitosanitarinių tyrimų laboratorija buvo atidaryta 2006 m. lapkričio mėnesį.
Tai netipinis statinys, o modernios architektūros pavyzdys. Jis gimė kaip tam tikros stebėsenos rezultatas: Laboratorijos specialistams teko nemažai važinėti po Europos Sąjungos šalis, tad buvo galimybių pasižiūrėti, kaip dirba kitų šalių fitosanitarinės laboratorijos. Ta patirtis buvo pritaikyta tiek projektuojant laboratorijos pastatus, tiek juos statant. Visai neblogai pavyko, pastatas tikrai nesugadino gamtinės ir architektūrinės aplinkos ties Rasų kapinėmis. Buvusi apleista erdvė pasipuošė gražiu architektūriniu Vilniaus akcentu. Tai ir architekto – projekto autoriaus Broniaus Patapavičiaus nuopelnas.
Pasak laboratorijos vedėjos Loretos Taluntytės, nė vienoje ES valstybėje nebuvo fitosanitarinių tyrimų laboratorijos aiškaus ir sektino architektūrinio sprendimo, tuo labiau tai pasakytina apie karantininį šiltnamį. Todėl teko gerokai pasukti galvas, atsižvelgti į kitų šalių pavyzdžius, taip pat į padarytas klaidas. Juk rūpėjo ne vien laboratorinio darbo sąlygos, bet ir visa aplinka, darnus santykis su gamta.
Tai ne šiaip trijų aukštų, 1,4 tūkst. m2 pastatas su 800 m2 karantininiu šiltnamiu. Ir ne iš šiuolaikiškai įrengtų kabinetų reikėtų apie jį spręsti. Pakilę į trečią aukštą pamatėme įspūdingą automatinę valdymo įrangą: tai pakankamai sudėtingas ir modernus kompleksas, kuriame valdomi įvairiausi, net gana sudėtingi procesai, būtini tokios paskirties laboratorijai, įrengtai ir veikiančiai pagal ES reikalavimus. Moderni oro ventiliacijos sistema su patikimais HEPPA filtrais. Įrengta vandens nuotekų surinkimo ir dezinfekavimo sistema. Beje, ji yra moderniausia visoje Europos Sąjungoje. Naudojama nauja ir itin saugi cheminė medžiaga Sanosil super. Šia medžiaga apdorotos vandens nuotekos tampa visiškai nekenksmingos ir tinka net maisto gamybai.
Laboratorijoje dirba 28 darbuotojai, iš jų – 4 naktimis budintys sargai. Tai ne šiaip knygą skaitantys, televizorių žiūrintys ar iš nuobodulio knapsintys sargai. Jie išmokyti stebėti kompiuterio duomenis: dėl ventiliacijos, nuotekų, vandens padavimo, šaldymo ir šildymo sistemų, apšvietimo ir t. t. Įvykus gedimui ar avarijai budėtojai žino, kaip pašalinti padarinius, o prireikus iškviečia atsakingą specialistą. Taigi šiuos sargus pagrįstai galėtume vadinti visateisiais specialistais, operatoriais ar savotiškais dispečeriais.
Karantininis šiltnamis – gana opus objektas. Jame turi būti palaikomos atitinkamos temperatūros, drėgmės ir apšvietimo režimas. Vasarą svarbu, kad augalai neperkaistų. Taigi turi būti užtikrintas nenutrūkstamas laboratorijos veikimo procesas. Karantininiame šiltnamyje vasarą ir žiemą temperatūra svyruoja labai nedaug, tik ± 2 laipsniais.
Iš 24 specialistų 10 yra vyriausieji specialistai, t. y. valstybės tarnautojai. Visi kiti dirba pagal sutartį; daliai iš jų netrukus bus suteiktas valstybės tarnautojų statusas – jau pakankama jų įgyta kvalifikacija. Visi vyriausieji specialistai yra stažavęsi ne mažiau kaip po tris kartus užsienyje – Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos panašiose laboratorijose, dalyvavę įvairiuose seminaruose.
Nejučia pagalvoji: o juk taip galėtų ir turėtų atrodyti mūsų mokslo institutų pastatai, universitetų laboratorijos. Tikriausiai dar praeis ne vienas dešimtmetis, kol turėsime tokį rezultatą. Jeigu apskritai turėsime.
