Su Mokslo Lietuva toliau tęsia pašnekesį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, 2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.

Mokslo Lietuvos redakcijoje diskutuojame apie Vilnijos reikalus, šio regiono integravimo į Lietuvos valstybės gyvenimą sunkumus. Pokalbio dalyviai – didžiulę profesinės veiklos ir gyvenimiškąją patirtį sukaupę asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, labdaringo Aldonos ir Jono Čingų fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Vilnijos draugijos pirmininkas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėjas Alfonsas Kairys, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas Algimantas Masaitis, ūkininkas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, giminės tyrinėtojas iš Alytaus rajono Gintautas Šapoka ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys lituanistas prof. Zigmas Zinkevičius.

Galima sakyti, kad profesoriaus habil. dr. Juozo Stepono Danilevičiaus trys literatūrinės kūrybos knygos (Prie kelio, Toli nuo saulės, Tiesos šešėliai) į mano rankas pateko atsitiktinai. Nors iš pokalbių su bičiuliais žinojau, kad dar yra eiliuojantis kaunietis medikas Juozas Steponas Danilevičius. Prisipažinsiu: ilgokai varčiau, bet nesiryžau jų skaityti. Gal todėl, kad leidėjai (leidykla Lututė) joms nesuteikė patrauklios išvaizdos – viskas taip sugrūsta, suspausta, kad autoriaus žodžiui neliko oro, erdvės. Tačiau kai pradėjau skaityti, jau negalėjau knygos padėti į šalį.

Vykdant Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros įgyvendinimo pirmojo etapo 2006–2007 m. priemones Lietuvos Respublikos Vyriausybė kovo 21 d. patvirtino Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją.

Mūsų pašnekovas – Mažosios Lietuvos kultūros istorikas Artūras Hermanas (Arthur Hermann), dirbantis Heidelbergo universiteto Teologijos fakulteto bibliotekoje ir tvarkantis Lietuvių kultūros instituto (Litauisches Kulturinstitut) biblioteką Hiutenfelde (Hüttenfeld). Leidžia (kartu su Annemarie Lepa) metraštį Annaberger Annalen, kuriame nagrinėjami lietuvių ir vokiečių santykiai, vokiečių Didžiojoje Lietuvoje ir Lietuvos istorijos problemos.

1907-iesiems Lietuvos atgimimo istorijoje tenka ypatinga vieta, todėl iškiliausių šių metų minėtinų datų sąraše Lietuvių mokslo draugijos 100-mečio jubiliejui turėtų būti skiriama, ko gero, aukščiausia pakyla. Draugija įkurta daktaro Jono Basanavičiaus pastangomis. 1907 m. balandžio 7 d. (kovo 25 d. pagal senąjį kalendorių) Vilniaus Kanklių salėje įvyko draugijos steigiamasis susirinkimas, jame numatyta veiklos programa, išrinkta pirmoji valdyba. Vėliau J. Basanavičius savo atsiminimuose draugijos įsteigimą pavadins viena svarbiausių lietuvių atgimimo istorijos dienų.

Kasmet į Lietuvą iš Ann Arboro (Mičigano valstija, JAV) atvykstantis, kartais ir po kelis kartus, prof. Almantas Galvanauskas misionieriumi nesijaučia. Tvirtina, kad iš Lietuvos niekada ir nebuvo išvažiavęs, nes dirbti mūsų laikais žmogus gali bet kur, bet labai svarbu, kur jaučia esant įaugusias savo šaknis. Štai Almantas dirba 1817 m. įkurtame Mičigano universitete, kuris nuo 1837 m. yra Ann Arbore (The University of Michigan), vadovauja tyrėjų grupei (Electrical engineering and computer science department, Center for ultrafast optical science), kuriančiai šviesolaidinius lazerius, bet jo šaknys – Lietuvoje.

2007 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Geografinės informacinės sistemos (GIS) ir kartografijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Janė Žiūkaitė-Mardosienė švęs 60 metų jubiliejų. Šešiasdešimt metų – graži sukaktis. Tai amžius, kai žmogus nebijodamas gali atsigręžti atgal, nes gyvenimo patirtis leidžia įvertinti atliktus darbus. Danutė – reto darbštumo, kruopštumo moteris, daugelį metų atidavusi Lietuvos kartografijai.

Pagal Visuotinės lietuvių enciklopedijos leidėjų planus numatyta išleisti dvidešimt šios enciklopedijos tomų, o jų paskutinį tomą – 2009 m.: suderinti su Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio sukaktimi ir Valdovų rūmų statybos baigtimi. Pirmieji dešimt tomų išleisti per penkerius metus. Galbūt per likusius ketverius bus galima spėti išleisti ir likusius dešimt tomų.

 Kovo 30 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras Alma Mater teatro salėje atšventė savo 25-metį. Kalbėta apie mikrochirurgijos, plastinės chirurgijos mokslą ir praktiką, įvardyti krikštatėviai, patriarchai, mokytojai, unikalių operacijų bitelės darbininkės. Susirinkusiuosius trumpai, žemaičių įpročiu, pasveikino mikrochirurgijos patriarchas doc. Mečislovas Vitkus. Jis džiaugėsi, kad laiku atsidūrė tinkamoje vietoje, kartu su kolegomis įveikė sunkumus ir palinkėjo tęsti pradėtus darbus.