Mokslo takais

Prieš pat Naujuosius metus grupė mokslininkų, atstovaujančių vadybos ir administravimo sričiai, įsteigė „Akademinę vadybos ir administravimo asociaciją“ (AVADA). Vasario 26 d. vyko pirmasis Asociacijos viešas renginys, į kurį susirinko net trisdešimt vienas dalyvis. Toks didelis susidomėjimas rodo, kad Asociacija akademinėje bendruomenėje priimta kaip ilgai laukta žinia.
Tad šiame straipsnyje AVADA pristatoma plačiau.

2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą.

„Mokslo Lietuva“ kalbina Asociacijos „Slėnio Nemunas“ Tarybos pirmininką habil. dr. prof. Henriką ŽILINSKĄ. Mūsų pašnekovas 2003–2010 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius, o šiuo metu yra naujai susikūrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos narys, Senato pirmininko pavaduotojas.

Kai skaičiavome beveik paskutines 2010-ųjų metų savaites, VGTU Mokslotyros centro vyr. mokslinis bendradarbis, prof. dr. Algimantas Nakas peržvelgė nueitą savo gyvenimo kelią. Smagiai pasidžiaugti gražiais metų darbais su šeimos nariais, sūnumis, vaikaičiais, bičiuliais sutrukdė mylimo brolio mirtis.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras toliau sėkmingai plėtoja stambiausią mokslo ir kultūros projektą Lietuvoje – Visuotinę lietuvių enciklopediją. Taip jau nutiko, kad septynioliktas jos tomas prasideda ir baigiasi straipsniais, betarpiškai susietais su krikščionybės pradžia.

Nemunas – tai ne vien poetų apdainuotoji didžiausia mūsų upė, be kurios neįsivaizduojame Lietuvos. šiuo vardu pavadintas taip pat ir naujas darinys šalies žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti. Jo oficialus pavadinimas – Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras.

Lietuvos mokslo periodikos asociacija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), išbandę beveik visas CrossRef mokslininkams ir leidėjams šiuo metu siūlomas inovacijas ir paslaugas, į Lietuvą pakvietė visame akademiniame pasaulyje laukiamą svečią – CrossRef inovacijų direktorių Džefrį Bilderį (nuotraukoje – Geoffrey Bilder). Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Džefris dirbo prie akademinei bendruomenei skirtų naujausių technologijų kūrimo bei įgyvendinimo. CrossRef Džefris Bilderis atsakingas už naujas idėjas, reikalavimų joms įgyvendinti sąrašų sudarymą, inovacijų kūrimą ir pristatymą rinkai. Ne tik Lietuvoje reikia skirti daug energijos, kad naujovės būtų pripažintos. Taigi, Džefris Bilderis šiais metais atvyksta į Lietuvą skaityti vienos iš savo originalių paskaitų1 apie tai, kaip CrossRef sprendžia viso pasaulio akademinei bendruomenei aktualias problemas.

Lietuvos mokslininkai, dirbantys fizinių ir technologijos mokslų srityse, žino, kad vienas pagrindinių jų mokslo publikacijų vertinimo kriterijus – žurnalo citavimo indeksas (Impact Factor), kuris remiasi konkretaus žurnalo straipsnių citavimu. Lietuvoje mokslo produkcijos vertinimo metodikoje, be žurnalo citavimo indekso, naudojamas ir vidutinis mokslo srities citavimo indeksas. Taip lyg ir bandoma atsižvelgti į kiekvienos mokslo srities citavimo tradicijas, kurios labai skiriasi.

2010 m. lapkričio 4–5 d. Vilniuje vyko XII Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Mokslas ir visuomenė“. Jos metu buvo įteikti Baltijos šalių mokslų akademijų medaliai trims Estijos, Latvijos, Lietuvos ir vienam Italijos mokslininkui – jų darbai pripažinti kaip ypač reikšmingi visam Baltijos regionui.

Tęsiame pašnekesį su žymiu Latvijos mokslininku ir mokslo istoriku profesoriumi akademiku Janiu STRADINIU (Jānis Stradiņš), daugelio mokslų akademijų ir universitetų garbės arba užsienio nariu. Titulus, laipsnius ir apdovanojimus vardyti tektų pernelyg ilgai, todėl to nedarysime. Pasakysime tik tiek, kad retai kuri svarbesnė Latvijos mokslinio, kultūrinio ar visuomeninio gyvenimo iniciatyva apsieina be Janio Stradinio. Gali atrodyti, kad aplink šią asmenybę spiečiasi svarbiausi kaimyninės „braliukų“ šalies intelektinio gyvenimo įvykiai.