Liepos 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas iškilmingai paminėjo savo gyvavimo 75-metį. Ta proga vyko konferencija "Mokslas ir švietimas Baltijos botanikos soduose". Baltijos šalių botanikos sodų asociacijos prezidentu išrinktas Vilniaus universiteto botanikos sodo direktorius doc. dr. Evaldas Navys. Šventės dalyviai apžiūrėjo Kauno botanikos sodo ekspozicijas, dalyvavo sodinant jubiliejui skirtus ąžuoliukus. Buvo pagerbti geriausi sodo darbuotojai bei veteranai. Šventė baigėsi vakarone.

Lietuvos MA akademikui prof. habil. dr. Vytautui GUDELIUI liepos 13 dieną sukako 75-eri. Upsalos universiteto garbės daktaras, Jūrų kraštų apsaugos Europos Sąjungos garbės narys, Tarptautinio fondo "Via Baltica" laureatas - tai tik keli ryškesni bruožai, žymintys tarptautinį lietuvio mokslininko pripažinimą.

Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Mindaugo karūnavimo - Lietuvos valstybės dienos proga Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo taip pat ir grupę mokslininkų:

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu -

Algirdą AVIŽIENĮ - habilituotą daktarą, Kalifornijos universiteto profesorių, atkurto Vytauto Didžiojo universiteto pirmąjį rektorių, pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų organizatorių (JAV);

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu -

Vytautą AMBRAZĄ - habilituotą daktarą, profesorių, Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininką;
Vytautą KUBILIŲ- habilituotą daktarą, profesorių, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo tarybos pirmininką;

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu -

Steponą AŠMONTĄ - habilituotą daktarą, profesorių, Puslaidininkių fizikos instituto direktorių;
Leoną KADŽIULĮ - habilituotą daktarą, profesorių, Lietuvos mokslų akademijos narį korespondentą. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką;
Algirdą VIZGIRDĄ - Muzikos akademijos profesorių, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblio "Musica humana" meno vadovą;

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu -

Joną AMBRUKAITĮ - profesorių, Šiaulių universiteto Specialiojo ugdymo mokslinio centro direktorių;
Vincentą Dienį - habilituotą daktarą, profesorių, profesinio mokymo metodikos centro direktorių.

- <ĪKNT SIZE="+ŗ&>l`mēp[s/W mokslui „¤}ø8/dNNT.BR

<Š HREF="172/namotyros.htm">Namotyra. JAV gyvenantis lietuvis mokslininkas Jurgis Gimbutas šitaip pavadino Lietuvos senųjų gyvenviečių medinių pastatų architektūros konstrukcijos sandaros, jų puošybos elementų bei kitus šio pobūdžio tyrimus. Jis pirmasis iš lietuvių tyrinėtojų ėmėsi metodiškai, visapusiškai ir išsamiai tyr-lėti üŪaų°*į!mų¬hmiesteliŲ2pasdhtus. To él dr. JurgKr Gimbutas pelnytai la-iomas liå Jaunųjų chemikų sėkmė

Liepos 17 d. iš Australijos Melburno miesto sugrįžo jaunieji chemikai, dalyvavę 30-ojoje Tarptautinėje chemijos olimpiadoje. Lietuvos komandai atstovavo 4 moksleiviai. Pelnyti trys apdovanojimai: du sidabro ir vienas bronzos medalis. Sidabro medaliais apdovanoti Rasa Sukackaitė ir Kristijonas Balčiūnas - Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjaus abiturientai. Šio licėjaus abiturientas Andrius Sazanovas pelnė bronzos medalį. Olimpiadoje gerai pasirodė ir Alytaus "Volungės" vidurinės mokyklos vienuoliktokas Edvinas Orentas.
Komandą rengė ir jai vadovavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius Eugenijus Butkus bei Mokslo ir studijų departamento Studijų skyriaus vedėjas doc. Rimantas Vaitkus.

---

Vėl prasideda APPLE vasara

Liepos 10 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje iškilmingai atidaryti APPLE ("Amerikos mokytojų talka Lietuvos švietimui") kursai. Juose dalyvavo apie 70 svečių iš JAV ir Kanados. Dauguma jų skaitys paskaitas ir ves seminarus Lietuvos mokytojams. Iškilmėse dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis, JAV lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkas Algirdas Vaičiūnas, švietimo ir mokslo viceministrė Vaiva Vėbraitė (ji prieš kelerius metus ir pakvietė Amerikos mokytojus grįžti į Lietuvą savo darbais), kiti svečiai.

---

Paminklas Mokytojui

Vilniaus universiteto leidykla išleido profesoriaus Henriko Horodničiaus (1906 09 03 - 1989 07 19) "Branduolio fizikos" vadovėlį. Jo autorius senuose ir garbinguose universiteto mūruose praleido vos ne visą savo gyvenimą: čia mokėsi, dirbo. Nedaug galėtume rasti žmonių, kurie būtų šventę net du (350 ir 400 metų) šios aukštosios mokyklos jubiliejus. Dirbti Vilniaus universitete H. Horodničius pradėjo 1939 m. gruodžio 31 d., ką tik perimto Vilniaus universiteto valdytojo Igno Končiaus įpareigotas saugoti fizikos įstaigų turtą. 1944 m. vasarą H. Horodničius tapo atsikuriančio universiteto prorektoriumi ūkio reikalams, 1945-1958 m. jis - Fizikos-matematikos fakulteto dekanas. 1950-1952 m. - dar ir Chemijos fakulteto dekanas, 1945-1960 - Bendrosios fizikos katedros vedėjas. Iki 1986 m. - Fizikos fakulteto profesorius.

---

SUKAKTYS

VIENO EKSPERIMENTO PĖDSAKAIS
Gravitacijos bangų ieškotojai

Liepos 15-oji - pats vidurvasaris. Ko gero, beveik visose aukštosiose mokyklose baigėsi stojamieji egzaminai. Ir abiturientai jau žino, kurie iš jų studijuos. Akademijų, universitetų absolventai poilsiauja ir galvoja apie savarankišką veiklą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas į savarankiškumą, profesinę veiklą palydėjo 1196 absolventus. Studijų baigimo diplomus jiems įteikė šalies Premjeras VGTU garbė daktaras Gediminas Vagnorius, Prezidentas VGTU garbės daktaras Algirdas Brazauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė, VGTU auklėtiniai - švietimo ir mokslo ministras Kornelijis Platelis ir susisiekimo ministras Algirdas Žvaliauskas.

Fizikui profesoriui Kazimierui Pyragui liepos mėnesio 22 dieną sukako 60 metų. Vilniaus pedagoginio universiteto Teorinės fizikos ir kompiuterijos katedros vedėjas šį jubiliejų sutiko Palangoje, tačiau sunku įsivaizduoti jį kepinantis saulėje. Dažniau tenka jį matyti nuolat judantį, skubantį, veikiantį. Prof. K. Pyragas yra reikšminga figūra ne vien teorinės fizikos srityje. Kaip aktyvus Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, jis daug reiškėsi plėtojant mokslo ir studijų reformą šalyje. 1994-1996 m. buvo šios Sąjungos pirmininkas. Reikšminga ir tai, jog profesorius buvo pasaulio lietuvių Devintojo ir Dešimtojo mokslo ir kūrybos simpoziumų Lietuvos tarybos pirmininko pavaduotojas, buvo vienas iš šių simpoziumų organizatorių. Sveikindami profesorių su jubiliejumi norime priminti jo biografijos kai kuriuos bruožus bei mokslinės veiklos kelio tam tikrus vingius. Jie rodo, kad ir lietuviai fizikai yra dalyvavę nepaprastai įdomiuose fizikiniuose eksperimentuose. Deja, apie tai ligi šiol nedaug žinome.

Birželio 30 d. Vilniaus universitete pristatyta knyga "Ona Voverienė" (literatūros rodyklė). Kartu pažymėtas ir profesorės garbingas jubiliejus. Profesorė yra parašiusi 19 knygų ir brošiūrų, per 240 mokslo bei mokslo populiarinimo straipsnių. Profesorė randa laiko ir politinei bei visuotinei veiklai. Be jos, Lietuvos moterų lygos pirmininkės, negalima įsivaizduoti vienos gausiausių moterų organizacijos veiklos.

Savaitinis žurnalas "Veidas" užsakė Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingo tyrimus, kuriuos atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos bei viešosios nuomonės tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai". Į anketos klausimus atsakė Lietuvos gyventojai bei elitas. Lietuvos gyventojams atstovauja 15-74 m. atsitiktinai apklausti žmonės. Elitas - tai 40 Seimo narių, 40 įmonių vadovų ir 20 žiniasklaidos priemonių vadovų. Tarp įmonių vadovų - po 5 didžiausių užsienio kapitalo įmonių, stambiausių bankų, draudimo kompanijų, finansų ir maklerių įmonių, konsultacinių kompanijų ir informacinių technologijų įmonių vadovai.
Rezultatai bei išvados pateikti R. Geleževičiaus ir V Samuolytės straipsnyje "Universitetų reitingą lemia studijų kokybė ir prestižas" (l998 06 18).

Apklausos rezultatai šalies aukštosiose mokyklose vertinami gana prieštaringai. ML pasiūlė kai kurių aukštųjų mokyklų rektoriams atsakyti į pateiktuosius klausimus.

Kas laukia JAV lietuvių archyvų?

Penkiasdešimt JAV patentų už paprastų mašinų sukūrimą

Pabaiga. Pradžia Nr. 13

Apie atradimų žalą ir Svenas Ekdalis gelbsti lietuvių karių istorinį autoritetą

Naujas enciklopedinis žodynas

Lietuviškų knygų lentyną neseniai papildė naujas, vertas smalsaus skaitytojo dėmesio informacinis leidinys - enciklopedinis žodynas "Knygotyra". Šio leidinio pasirodymas yra neeilinis Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimo faktas, ypač kad originalių informacijos leidinių Lietuvoje neturime tiek, kiek jų reikėtų. Beje, tai buvo pastebėta ir žodyno pristatyme, kurį VU kavinėje surengė Knygotyros katedra ir leidyklos "Alma littera" vadovai. Renginyje dalyvavo leidinio autoriai, bibliotekininkai, bibliografai, istorikai, kalbininkai, žurnalistai ir kiti specialistai. Jie visi knygą ir jos rengėjų užmojus įvertino teigiamai.

Birželį Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje pristatytas 5 mėnesių darbo rezultatas - naujas kompaktinis diskas "Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai".

Sutartinių mokslo darbų kokybei palaikyti institute įgyvendinta vidinė ūkiskaita. Šios valdymo sistemos esmė ta, kad darbo pagal sutartį lėšomis, atskaičius pridėtines išlaidas, disponuoja to darbo vadovas. Nuo investicijoms skirtų lėšų pridėtinės išlaidos neskaičiuojamos. Tokia sistema skatina daugiau lėšų skirti mokslinei aparatūrai įsigyti. Dėl šios sistemos instituto kūrybinės grupės iš sutartinių lėšų turi nusipirkę per trisdešimt personalinių kompiuterių, programų jiems, laboratorinių prietaisų ir įrengimų.

Sidabrinių diskų paslaptis

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Minske vyko Europos ir Šiaurės Amerikos UNESCO programos "Žmogus ir biosfera" nacionalinių komitetų atstovų šeštoji konferencija. Joje taip pat dalyvavo ir Norvegijos mokslininkai. Vienas jų buvo Norvegijos mokslo Tarybos narys. Kaip žinia, prieš kelerius metus Norvegijos mokslo tarybos nariai lankėsi Lietuvos mokslo įstaigose ir parengė siūlymus, kaip jos turi būti pertvarkytos.

Šių metų balandžio 1 d. už nuopelnus chemijos ir cheminės technologijos srityje Kauno technologijos universiteto Senato garbės daktaro vardas suteiktas inžinieriui chemikui Kaziui SEKMAKUI. Birželio 10 d. KTU Auloje įvyko iškilmingas Senato posėdis, kurio metu inž. Kaziui Sekmakui, dalyvaujant artimiesiems buvo įteiktos garbės daktarui skirtos regalijos. Inž. Kazys Sekmakas čia pat Auloje dėl jo vardo stipendijos įsteigimo KTU geriausiam chemikui pasirašė susitarimą su KTU rektoriumi prof. Kęstučiu Kriščiūnu.

Pro Memoria Po sunkios išsekinančios ligos š. m. liepos 9 d. Vilniuje, Santariškių ligoninėje, mirė naujų polimerų sintezės ir naujų polimerų technologijų kūrėjas, inžinierius chemikas, išradėjas, Kauno technologijos universiteto garbės daktaras Kazys SEKMAKAS. Š. m. liepos 13 d. inžinieriaus Kazio Sekmako palaikai, lydimi velionio našlės p. Birutės ir dukters p. Ritos Bezdicek, iš Vilniaus oro uosto giminių, artimųjų ir bičiulių išlydėti į JAV. Ten jis bus palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.

Autonomija studentų sąskaita

Daugumos universitetų statutuose deklaruojama, kad vienas iš svarbiausių universiteto tikslų - ugdyti humanitarinę kultūrą, dvasingumą, pilietiškumą. Tai suprantama, nes universitetų absolventai yra ir bus Lietuvos valstybingumo stiprinimo, kultūrinių bei dvasinių vertybių puoselėjimo avangarde. Todėl ir LR Mokslo ir studijų įstatymas "grindžiamas nuostata, kad valstybė globoja ir remia mokslą bei studijas, kaip ypač svarbias Lietuvos Respublikos kultūros ir ūkio sritis". Atrodytų viskas aišku: valstybė globoja universitetus, o šie visapusiškai remia valstybę, ugdo dorus piliečius, valstybė patriotus. Deja, kartais atrodo, kad valstybės ir universitetų interesai ne tik nesutampa, bet yra priešingi.

Kol nepriimtas Aukštųjų mokyklų įstatymas, tiksliai neapibrėžta aukštųjų mokyklų autonomija, kartais senatų nutarimai prieštarauja Vyriausybės nutarimams. Kai kurios aukštosios mokyklos ėmė taikyti rotacijos principą. Šį principą ypač gina Vilniaus universiteto rektorius prof. R. Pavilionis, palaiko Rektorių konferencijos prezidentas, Muzikos akademijos rektorius prof. J. Antanavičius. Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 853 rotacija gerokai apribota. Pagal nutarimą, gerai besimokantis studentas yra tas, kurio vertinimų vidurkis ne žemesnis kaip 6 balai. Toks studentas jau negali būti išbrauktas iš valstybės finansuojamos vietos. Daug diskutuojama dėl mokesčių už studijas.