Naujųjų mokslo metų išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas ADAMKUS lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur susitiko su ministru Kornelijumi Plateliu, departamentų direktoriais, švietimo reformos strateginės grupės nariais, įstaigų vadovais, ministerijos darbuotojais. Prezidentas V.Adamkus neslėpė, kad jis yra susirūpinęs dėl šalyje vykdomos švietimo reformos. Valstybės vadovas tvirtino pasigedęs tam tikro aiškumo - reformos krypčių ir, kas svarbiausia, tempų. Tuos dalykus jis ir siūlė aptarti. V.Adamkus išreiškė susirūpinimą ir dėl to, kad delsiama suformuoti ministerijos vadovybę, nepatvirtinamas viceministras.

Reportažas iš tarptautinio puslaidininkių fizikos specialistų simpoziumo Vilniuje (Tik Internetinėje "Mokslo Lietuvoje")

Vilniaus universitetą aplankė Norvegijos karalius ir karalienė

Rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete lankėsi Norvegijos karalius Haraldas V su karaliene Sonja. Norvegijos karalius su karaliene, lydimas Lietuvos Prezidento V.Adamkaus ir jo žmonos Almos, pėsčiomis iš "Stiklių" restorano, kuriame pietavo, atėjo į Vilniaus universitetą. Aukštus svečius pasitiko universiteto rektorius R.Pavilionis ir prorektorius B.Juodka. Jie karališkosioms didenybėms aprodė universitetą, papasakojo jo istoriją.

Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos "Euroatlanto integracija - pagrindinis stabilumo aspektas" globėjas Aleksandras Kvasnevskis su žmona Jolanta rugsėjo 3 d. aplankė Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus memorialinį butą-muziejų. Svečiai apžiūrėjo atnaujinto muziejaus ekspoziciją, pasirašė svečių knygoje. Prezidentas A.Kvasnevskis, atsakydamas į žurnalistų klausimus, prasitarė, kad jam tai jaudinantis momentas - didžiojo poeto 200 gimimo metinių sukakties proga lankytis poeto bute, kur buvo baigta poema "Gražina".

Prasmingą dovaną naujųjų mokslo metų pradžiai gavo Lietuvos teisės akademijos studentai. Baltupiuose duris atvėrė Studentų namai. Juos atidarant dalyvavo LR Seimo pirmininkas prof. V.Landsbergis, Teisės akademijos rektorius prof. A.Pumputis, akademijos svečiai, profesūra, dėstytojai, darbuotojai ir, žinoma, studentai.
Pastatas, kuriame įsikūrė Teisės akademijos Studentų namai, rekonstruotas beveik per dvejus metus. Rekonstrukcijai naudotos ilgaamžės apdailos medžiagos, pastatas šiltas. Jis skirtas Akademijos studentams, kurie čia turės tikrai geras buities ir gyvenimo sąlygas. Pirmuose aukštuose įrengti kambariai svečiams, yra kavinė.

Pagal tradiciją Vilniaus pedagoginio universiteto renginys, skirtas Naujųjų mokslo metų atidarymui, įvyko Vilniaus operos ir baleto teatre.
Kartais pasigirsta esą jaunimas mažai domisi visuomenės gyvenimu, šalyje vykstančiais pokyčiais. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai visai nesuprantama, kodėl būtent daugiausia yra norinčiųjų studijuoti socialinius mokslus, filisofiją, verslo ir ekonomikos pagrindus, istoriją, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo pedagogiką. Bent jau Vilniaus pedagoginiame universitete į šias specialybes buvo pateikta daugiausia prašymų. Apskritai mokytojo profesija jaunimui jau nėra atgrasi, nes į vieną vietą buvo daugiau nei penki prašymai. Net į matematikos specialybės vietą pretendavo net keturi kandidatai - to šios mokyklos istorijoje dar nėra buvę.

Balandžio mėnesį grupė Lietuvos mokslininkų lankėsi Taivane, kur užmezgė ryšius su tos šalies Nacionalinio mokslo komitetu. Rugsėjo pradžioje su atsakomuoju vizitu aptarti tolesnio dvišalio mokslinio bendradarbiavimo galimybių į Vilnių atvyko Taivano nacionalinės mokslo tarybos aštuonių žmonių delegacija. Jai vadovauja šios tarybos pirmininkas dr. Jenn-Tai Hwang, dalyvauja vicepirmininkas , Tarptautinių programų departamento direktorius, Planavimo ir vertinimo departamento direktorius ir kiti Mokslo tarybos nariai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams pasižvalgykime po sparčiai augantį Klaipėdos universitetą. Šį kartą - paties rektoriaus prof. habil. dr. Stasio VAITEKŪNO akimis.

Valstybinė mokslo įstaiga Higienos institutas (pastaraisiais metais steigėjo teisės perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai) yra viena iš seniausių moksline veikla užsiimančių institucijų. Jo ištakos siekia XIX a. pirmąjį dešimtmetį, kuomet Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, kūrėsi pirmieji mokslinių tyrimų institutai. Per savo ilgus darbo metus Institutas patyrė įvairiausių reformų, pertvarkų ir persitvarkymų, iš kurių vieni vedė į nuopuolius, kiti - į suklestėjimą. Turėdamas didelę patirtį, Institutas atsargiai koreguoja savo darbo kryptis. Šiuo metu Higienos institute mokslinį darbą dirba 72 darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, 18 turi mokslinius laipsnius ar vardus. Pagrindinė darbo kryptis - gyvenamosios ir darbo aplinkos poveikių sveikatai tyrimai, jų pasireiškimo dėsningumų nustatymai, sergamumo mažinimo priemonių pagrindimai.
Instituto direktoriumi pradėjo dirbti doc. med. dr. Robertas PETKEVIČIUS, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Lietuvai. Vadovo darbas jam pažįstamas. Doc. R.Petkevičius nuo 1990 metų dirbo Sveikatos apsaugos ministerijoje iš pradžių vyriausiuoju Respublikos pediatru, vėliau Sveikatos strategijos ir politikos skyriaus vadovu, Visuomenės sveikatos departamento direktoriumi, ministro patarėju bei PSO atstovu. Naująjį Higienos instituto vadovą pakalbinome apie pagrindines šios mokslo įstaigos veiklos kryptis bei problemas.

Petro Jokubkos siūlymai Amerikai ir Lietuvai

Labai jau gražaus amželio vyriškis simpoziumo dalyviams iš Lietuvos dalijo knygas. Krūvelė sparčiai tirpo, nes kiek gi jų žmogus galėjo atsivežti. Spėjau per kažkieno petį pamatyti knygos viršelį. Peter Iron - keistokai skambanti pavardė. (Iron - angl. geležis). Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotoja Daiva Ulbikienė spėjo tarstelėti, jog tai Petras Jokubka, politologas ir visuomenės veikėjas, ir jį "Mokslo Lietuvos" labui vertėtų pakalbinti. Proga pasitaikė labai greitai.

"Pragaro vartai - Štuthofas"

Taip vadinasi neseniai išleista Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro knyga. 1500 egzempliorių tiražu išspausdintas leidinys - dar viena lietuvių "štuthofiados" literatūros knyga. Sovietmečiu su kupiūromis buvo išleistas B. Sruogos "Dievų miškas", su Atgimimu į Lietuvą atėjo kunigo Stasio Ylos "Žmonės ir žvėrys "Dievų miške". Buvo ir kiek kontraversiškai įvertinta Vlado Telksnio knyga, kitos plačiajai visuomenei mažiau žinomos knygos bei straipsniai.

Rugsėjo pradžioje iš spaudos išėjo pirmasis žurnalo "Gedimino universitetas" numeris. Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra šalies pirmoji aukštoji mokykla, kuri ryžosi leisti savo publicistinį žurnalą. Pasaulyje tai jokia naujovė - daugelis universitetų jau nuo seno turi tokius žurnalus. Nėra reikalo žvalgytis labai toli: visi kaimyninės Lenkijos technikos universitetai (beje, pernai įkurti keturi nauji) leidžia panašius žurnalus. Būtina priminti, kad prieš karą Vytauto Didžiojo universitetas bene dvejus metus leido savo žurnalą, tačiau karas tą veiklą nutraukė.

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje jau kelerius metus vykdomi skaitybos tyrinėjimai. Paskutiniojo tyrimo rezultatai apibendrinti V. Cicėnienės leidinyje "Periodinių leidinių paplitimas ir skaitymas". Šiame tyrime dalyvavo keturių rajonų ir Vilniaus miesto centrinės bibliotekos bei 40 jų filialų. Kompleksiškai buvo nagrinėjami visi periodinių leidinių gavimo būdai. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti skaitymo vietą miesto ir rajono gyventojų laisvalaikio struktūroje bei požiūrį į skaitymą, tiriama įvairių gyventojų sluoksnių individualios bei bibliotekų prenumeratos būklė, taip pat bibliotekininkų ekspertų nuomonė apie periodikos prenumeratą bibliotekose, siekiama numatyti būdus ir priemones, padedančias aprūpinti skaitytojus reikalingais periodiniais leidiniais.

Prasidėjus naujiems mokslo metams puikią dovaną mūsų moksleiviams pateikė "Rosmos" leidykla. Šios leidyklos kartografijos redakcija parengė ir šį rudenį išleido mokyklinius istorijos pratybų sąsiuvinius 5-12 klasėms. Užsienyje panašius sąsiuvinius kuria institutai, o Lietuvoje tokį darbą atliko trijų žmonių grupė. Tai kartografijos redakcijos vedėjas, gamtos mokslų daktaras Liudvikas Lukoševičius, kartografė Danutė Žukauskienė ir redaktorius Romualdas Šinkūnas. Kaip pasakojo šios redakcijos vedėjas L. Lukoševičius, jis daugelį metų dirbo "Enciklopedijų" leidykloje ir ten leidžiamos knygos (net ir vaikams) buvo labai rimtos, sunkiai skaitomos. Tad redakcijos kolektyvas ėmė galvoti, kaip svarbiausias istorines žinias mūsų moksleiviams pateikti ne nuobodžiai, o linksmai, net žaismingai. Be to, norėjosi, kad naujieji leidiniai būtų gausiai iliustruoti, nes vaikai turi puikią regimąją atmintį. Jei jiems ką ilgai pasakoji, tai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, o jei parodai, įsidėmi kuo puikiausiai.

Nuolatinis fizinis darbas nenumaldė Kazimiero Pyrago aukštesnių siekių. Jaunuolis patraukė į Alma Atą, kur stojo į universitetą - viliojo fizika. Konkursas - šeši pretendentai į vieną vietą. Įstojo. Antrame kurse vedė, žmona Liudmila taip pat rengėsi būti fizike. Kaip tremtinio, gyvenančio ne Lietuvoje, K. Pyrago ypatingai niekas nepersekiojo į universitetą stojant ir studijuojant kliūčių nedarė. Nuo trečio kurso fizikos studijas tęsė jau Kazanės universitete.

Lyg ir įprasta spręsti apie žmogų vien pagal jo nuveiktus darbus, nekreipiant dėmesio į kitus jo bruožus, savybes, neįvertinant pačios asmenybės. Tai akivaizdžiai parodo šis pavyzdys: Mockus Antanas g. 1918 IX 7 Kriokliuose (Akmenės raj.), tautosakininkas, pedagogas... 1949 m. baigė Vilniaus universitetą. 1953-1958 buvo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos sektoriaus vadovas, filologijos mokslų kandidatas (1956 m.). Nuo 1959 m. dirbo Pedagogikos institute (1960-1980 m. direktoriaus pavaduotojas moksl. darbui). Prisidėjo prie respublikinių dainų švenčių (nuo 1950 m.) organizavimo, liet. liaudies dainų tekstų katalogo principų parengimo. Išpopuliarino Lietuvoje metalofoną. Yra vienas ,,Lietuvių tautosakos apybraižos" (1963 m.) autorių. Parengė spaudai A.Juškos ,,Lietuviškas dainas" (3 t., 1954 m.). parašė straipsnių tautosakos ir pedagogikos klausimais, metodinę priemonę ,,Mokyklinis metalofonas" (1975 m.). Taigi mąstantis, dirbantis žmogus. 80-mečio jubiliejaus proga norisi papildyti A.Mockaus paveikslą ne tik parodant jo nuveiktus darbus, bet ir motyvus, skatinusius šiems darbams, jo asmens idealus, kai kurias savybes. Nors neilgai mums teko kartu dirbti (5 metus), tačiau kai kurias šio iškilaus žmogaus savybes įsidėmėjau. Tai buvo atkaklus, ryžtingas, be galo užsispyręs žemaitis, kuris jau ko užsigeisdavo, sugalvodavo, būtinai turėjo pasiekti ir siekdavo visomis jėgomis. Jis buvo ,,sunkus" žmogus, todėl nebuvo lengva su juo dirbti, bet įdomu.

1998 m. liepos 28 d. mirė ilgametis Lietuvos žemės ūkio universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėjas, agrarinių mokslų daktaras, Respublikos nusipelnęs agronomas, profesorius PRANAS SVETIKA LŽŪU rektoratas, Agronomijos fakulteto dekanatas, Namų ūkio ir sodininkystės katedros bendradarbiai liūdi ir nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą bei artimuosius skaudžią netekties valandą. Šviesus profesoriaus Prano Svetikos atminimas ilgam išliks jį pažinojusiųjų atmintyje.

INA ČEPĖNAITĖ-UŽGIRIENĖ Š.m. rugpjūčio 2 d. Worčesteryje (JAV) po sunkios ligos mirė Clarko universiteto psichologijos profesorė, Lietuvos Psichologų sąjungos garbės narė Ina Čepėnaitė-Užgirienė. Mus paliko viena žymiausių lietuvių psichologių, kurios tyrimus apie vaikų psichinę raidą gerai žino šios srities specialistai visame pasaulyje. Lietuvos psichologams, spėjusiems per šį dešimtmetį pasijusti profesorės Inos Užgirienės bendradarbiais, labai truks tauraus pavyzdžio, išmintingų idėjų ir meilės. VU Psichologijos katedros Lietuvos psichologų sąjunga

Rugpjūčio pabaigoje Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo vadovai Lietuvos žurnalistų sąjungoje surengė spaudos konferenciją, kurioje Fondo tarybos pirmininkas Vygintas Gontis, Fondo direktorius Mykolas Karčiauskas, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Laimonas Tapinas, Radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Liniauskas aptarė Fondo veiklą ir atsakė į žurnalistų klausimus. Konferencijoje buvo pristatyta šių metų projektų vykdymo eiga, pranešta, kad fondas jau paskelbė naują konkursą, su kurio sąlygomis dalyviai buvo supažindinti.

Pirmosios lietuviškos knygos - Martyno Mažvydo "Katekizmo" - 450-mečiui skirti renginiai vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu su lietuviška knyga jubiliejiniai renginiai apkeliavo taip pat ir svarbiausias JAV bei Kanados lietuvių bendruomenių apylinkes, o M. Mažvydo akademija vyko ir pasaulio lietuvių Dešimtajame mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje. ML apie tai šiek tiek rašė (1998 05 21, Nr. 10). Apskritai pirmosios knygos jubiliejus sudarė labai gerą pretekstą ne tik prisiminti lietuviškos knygos ir raštijos istoriją, pamąstyti apie tautos ir valstybės nueitą kelią, bet ir atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į Lietuvos kultūrą ir į pačią šalį. Šiais metais baigiasi ir Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos veikla. Gera proga pakalbinti šios komisijos sekretorių Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekaną, Knygotyros katedros vedėją prof. Domą KAUNĄ.

1998 m. rugsėjo 10 d. Nr. 15 (173)

Tikimybių teorija ir statistika

Rugpjūčio 12-18 d. vyko 7-oji Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Šį kartą ji buvo surengta kartu su 22-uoju Europos statistikų kongresu. Šių metų konferencijoje dalyvavo apie 400 dalyvių. Joje pasitvirtino, kad Lietuvos tikimybininkai ir statistikai tikrai pajėgia organizuoti tarptautinio lygio renginius. Iš dalies dėl to, kad ji buvo sujungta su Europos statistikų kongresu, turėjome daugiau dalyvių - atvyko net iš 37 šalių. Iš Rusijos - 37, iš JAV - 33, iš Vokietijos - 28, iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos - po 21 ir t.t. Po 1 dalyvį atvyko iš tokių šalių kaip Kipras, Mongolija, Kuveitas. Tiesa, neretai nėra lengva nuspręsti, kuriai valstybei atstovauja mokslininkas. Daugelis Rytų šalių mokslininkų pastaraisiais metais dirba kitose šalyse. Ir Lietuvos tikimybininkai bei statistikai šiuo metu dirba Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje; Kinijos matematikai dirba JAV, Didžiojoje Britanijoje. Reikia pastebėti, kad nemažai bendrų pranešimų pateikė skirtingų šalių autoriai. Tai tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo vaisiai, prie kurio daug prisidėjo Vilniaus konferencijos. Daugelis bendrų darbų prasidėjo dėl mokslinių ir asmeninių ryšių, užmegztų būtent šių konferencijų metu. Pasidalyti asmeniniais įspūdžiais iš šios Konferencijos ir Kongreso paprašėme Lietuvos matematikų, kuriems yra tekę dalyvauti ne viename panašiame renginyje.

Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo ADAMKAUS kalba, pasakyta 1998 m. rugpjūčio 12 dieną, sveikinant tarptautinę Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferenciją bei Europos statistikų kongresą

Konferencijos Organizacinio komiteto garbės pirmininko, Lietuvos Ministro Pirmininko Gedimino VAGNORIAUS sveikinimas Europos statistikų 22 kongreso ir 7 Vilniaus tarptautinės tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos dalyviams