Su jubiliejumi! Sveikiname akademiką Jurgį VILEMĄ, kuriam lapkričio 20 d. sukanka 60 metų. ML redakcija

Lapkričio 9 d. Lietuvos mokslo tarybai buvo pristatytas Lietuvos aukštojo mokslo "Baltosios knygos" projektas. Pranešimus skaitė Studijų kokybės vertinimo centro direktorius prof. habil. dr. Algirdas Čižas ir PHARE programos "Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje" politikos patarėjas prof. habil. dr. Vladislavas Domarkas. Papildomus pranešimus skaitė Tarybos nariai – prof. habil. dr. Jūratė Balevičienė, prof. habil. dr. Pranas Grybauskas, prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė, prof. habil. dr. Leonas Kadžiulis, pasisakė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. habil. dr. Rolandas Pavilionis ir kt. Spausdiname kai kurių kitų kalbėtojų šiek tiek sutrumpintus pasisakymus.

Akademinės laisvės buvo visada viena iš svarbiausių europietiškos aukštosios mokyklos privilegijų. Skaitant šiuo metu Aukštojo lavinimo įstatymą, susidaro įspūdis, kad ketinama suvaržyti kai kurias aukštųjų mokyklų demokratines laisves, o kartu ir pažeisti jų autonomiją. Iš Tarptautinės universitetų asociacijos biuletenio "Newsletter" spausdiname straipsnį, kuriame yra pateiktos "Aukštojo mokslo pedagoginių darbuotojų statusą nusakančios rekomendacijos", patvirtintos 1997 m. 29-ojoje UNESCO generalinėje konferencijoje. Šiose rekomendacijose yra aiškiai apibūdintos akademinės visuomenės laisvės ir pareigos bei aukštųjų mokyklų autonomijos (nepriklausomybė nuo valdžios, politinių partijų), mokslo "universalizmo", "internacionalizmo", tarptautinio bendradarbiavimo ir kiti principai. Manome, kad rengiant naują Aukštojo lavinimo įstatymą labai svarbu suderinti jį su šiame straipsnyje nurodytais dokumentais, priešingu atveju, suvaržius aukštųjų mokyklų autonomines laisves, Lietuva tarptautinėse aukštųjų mokyklų organizacijose, juo labiau pretenduojant į Europos Sąjungą, nebūtų suprasta.

Kaip buvo minėta, kiekybinis rodiklis yra būtinas, bet nepakankamas. Antros grupės darbų kokybės rodiklis gali būti parduotų licencijų skaičius, arba dar geriau lėšų, gautų už parduotas licencijas, kiekis vienam darbuotojui. Minėtų kiekybinio ir kokybinių kriterijų turėtų visiškai užtekti vertinant taikomuosius tyrimus.

Lapkričio 5 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje vyko Europos Sąjungos SOCRATES programos steigiamoji konferencija. Europos Bendrijos bendradarbiavimo švietimo srityje programa SOCRATES pradėta 1995 m. ir tęsis iki 1999 m. pabaigos. Joje dalyvauja 15 ES valstybių narių, taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Tai pirmoji Europos iniciatyva, apimanti visų amžiaus grupių švietimą, skatinanti nenutrūkstamą mokymąsi. Svarbi programos ypatybė – mobilumo ir mainų projektai. Pasikeitimas mokytojais ir dėstytojais, galimybė tam tikrą laiką studijuoti kuriame nors užsienio universitete, elektroninių neakivaizdinio mokymosi metodų taikymas ir švietimo administratorių jungimasis į europinius tinklus – visa tai SOCRATES programos dalis. Lietuva kartu su Latvija ir Estija į šią programą įsijungė nuo š. m. lapkričio 1 d.

"Mokslo Lietuvos" redakcijoje lankėsi dr. Vitolis Vengris, JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininkas mokslo reikalams. Be to, jis yra ir Mokslo ir kūrybos simpoziumų tarybos Amerikoje narys.

1998 m. spalio 14-17 d. Rygoje įvyko tarptautinė konferencija "Žodžio laisvė. Cenzūra. Bibliotekos". Ją organizavo UNESCO, IFLA (Tarptautinė bibliotekų asociacijų federacija) ir Latvijos nacionalinė biblioteka. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Anglijos, Amerikos, Belgijos, Danijos, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Vengrijos, Vokietijos, Rusijos, Slovėnijos, Kroatijos ir kt. šalių. Konferencijoje buvo perskaityti 79 pranešimai. Lietuvai atstovavo Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos mokslininkai – prof. K.Sinkevičius, S.Vėlavičienė, V.Rimša, N. Bliūdžiuvienė, P. Juknienė ir VU prof. O.Voverienė.

Spalio 22-23 d. Vilniuje vyko praktinės reumatologijos seminaras. Jį organizavo Lietuvos Respublikos eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, Lietuvos artrito fondas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Bendrosios terapijos ir reumatologijos klinika ir Lietuvos reumatologų asociacija. Į renginį gausiai susirinko Lietuvos reumatologai, terapeutai, bendrosios praktikos gydytojai, svečiai iš užsienio. Mintimis apie renginį ir jo reikšmę su "Mokslo Lietuvos"redakcija sutiko pasidalyti seminaro organizacinio komiteto pirmininkas, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto direktorius habil. dr. Algirdas Venalis.

Ne taip paprasta pasakyti, koks praėjusio mėnesio renginys, įvykis reikšmingiausias Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Vilniaus universiteto Senato salėje lapkričio 12 d. buvo iškilmingai pristatyta Tarptautinė vadovų Magistrantūros programa. Ją rengė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Tarptautinio verslo mokykla, žymiausios Vakarų Europos verslo mokyklos – LBS (Londonas), HEC (Paryžius). Pagal šią programą studijuos aukštesnieji valdymo vadybininkai, dalyvaus žymiausi Lietuvos bei Europos specialistai. Programos trukmė 15 mėnesių, pradžia – kitų metų kovo mėnesį.

Lapkričio 9 d. vilniečiai gražiai pagerbė teisininko, visuomenės veikėjo, Lietuvių mokslo draugijos garbės nario Tado Stanislovo Vrublevskio (1858 11 08 - 1925 07 03) gimimo 140 metų sukaktį. Prie Vrublevskių kapo Vilniaus Rasų kapinėse buvo padėta gėlių, o lygiai vidurdienį Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje atidaryta garsiajam vilniečiui skirta paroda ir jo vardo skaitykla. Su T. Vrublevskio gyvenimo ir veiklos svarbiausiais faktais susirinkusius supažindino bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius, kalbėjo Lenkijos Respublikos generalinis konsulas Vilniuje Mieczyslaw Jackiewicz.

Š. m. spalio 29-30 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje įvyko Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Bibliografijos skyriaus 50-mečiui skirta konferencija "Bibliografinio darbo problemos mokslinėje bibliotekoje".

1958 m. Lietuvoje buvo atspausdintas pirmasis "Geografinio metraščio" tomas. Jau keturiasdešimt metų šis tęstinis mokslinis leidinys yra populiari ir prestižinė Lietuvos geografų tribūna. Per šį laikotarpį dienos šviesą išvydo trisdešimt tomų, kuriuose galime rasti 646 mokslines ir per 130 kitokio pobūdžio publikacijų.

Praėjusiame rašinyje mėginome palyginti kai kurias Klaipėdos, Ventspilio ir Talino uostų galimybes. Išskyrėme vieną didelį kaimyninių šalių uostų pranašumą: jų akvatorijos gerokai gilesnės, todėl gali švartuotis net triskart didesnės talpos tanklaiviai. Kitas Talino ir Ventspilio uostų pranašumas tas, kad geležinkelio tarifai iki tų uostų yra gerokai mažesni negu iki Klaipėdos uostų. Pasaulyje kritus naftos produktų ir metalo kainoms, klientams skaičiuojant kiekvieną dolerį, kaimynų pasiūlymai atrodo gerokai patrauklesni.

Pastarųjų kelių savaičių įvykiai, Europos Sąjungos aukštų pareigūnų kai kurie pareiškimai ir vis atviriau reiškiami reikalavimai Lietuvos vadovams greičiau apsispręsti dėl Ignalinos AE ateities negali nejaudinti mūsų žmonių. Nereikia stebėtis, kad aptarti Lietuvos energetikos strategijos (Elektroenergetika ir atsinaujinantys energijos šaltiniai) lapkričio 3 d. į Lietuvos MA salę susirinko šios srities specialistai, mokslininkai, politikai. Seminaro rengėjai - Lietuvos MA Technikos mokslų skyriaus Energetikos sekcija ir Lietuvos energetikos institutas.
Suprasdami temos aktualumą spausdiname du straipsnius: K. Makariūno "Branduolinė energetika – ar gali Lietuva jos atsisakyti?" bei J. Burneikio ir D. Štreimikienės "Aplinkosaugos kryptys Nacionalinėje energetikos strategijoje".

Tęsiame pokalbį su Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretoriumi, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, Knygotyros katedros vedėju prof. Domu Kaunu.

Lapkričio 5-osios vakare, Vilniuje, dangui maišantis su žeme, pačiame Rotušės paširdy, M. K. Čiurlionio namuose, kelias kilnias atminimų valandas pabuvome su Mindaugu Tomoniu (1940 08 28 - 1975 11 05) - tragiškai žuvusio didvyrio dvasia, dvasios rezistentu, mokslininku, poetu ir mąstytoju.