Iš slėnių – į aukštumas
iš kasdienybės ribų: paskelbtas oficialus kvietimas rengti Slėnių plėtros programas, kurios po ekspertinio vertinimo bus pateiktos tvirtinti LR Vyriausybei. Tai antrasis slėnių kūrimo etapas: pirmajame etape buvo paskelbtas slėnių vizijų kūrimo konkursas, o antrajame – kvietimas teikti plėtros programas. Yra į ką lygiuotis
Lietuvos ilgalaikiuose strateginiuose dokumentuose pabrėžiama glaudžios mokslo, studijų sistemos ir verslo sąveikos būtinybė. Siekiant sustiprinti tą sąveiką, paskatinti perspektyvių technologijų kūrimą ir jų diegimą į žinioms imlų verslą, Lietuvoje pradėti kurti integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai). Jų kūrimo ir plėtros koncepcija LR Vyriausybės patvirtinta 2007 m. kovo 21 dieną.
Priminsime, kad dar XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo pradėtas kurti vėliau pagarsėjęs Silicio slėnis (Silicon Valley), tapęs klasikiniu mokslo ir technologijų parku JAV. Jo branduoliu buvo Stanfordo universitetas nuošalokame Palo Alto mieste. Pasirinkimo sėkmę lėmė puslaidininkių tyrimų srityje pasireiškusio universiteto ir kitų mokslo centrų bendradarbiavimas su mokslui imliomis firmomis. Silicio slėnis tapo kompiuterių kūrimo ir gamybos centru, sėkmingu mokslo ir verslo bendradarbiavimo sinonimu. Ten veikia apie 3 tūkst. aukštųjų technologijų įmonių, vien mikroelektronikos srityje dirba 300 tūkst. darbuotojų. Iš viso slėnis pritraukė apie 1,5 mln. žmonių, ten pagaminama ketvirtadalis pasaulio puslaidininkių. Aštuntajame dešimtmetyje panašūs centrai pradėjo plisti Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse, Japonijoje, o pastaruoju metu ypač sparčiai kuriasi Kinijoje, Pietryčių Azijos šalyse ir tuose pasaulio regionuose, kuriuose stebima didžiausia mokslo ir modernių technologijų pažanga.
Lietuva tampa šio pasaulinio proceso dalimi, perima tarptautinę patirtį. Tiesą sakant, neturi kito pasirinkimo. Kad gyvename labai dinamišku laiku, parodė ir minėtas renginys Švietimo ir mokslo ministerijoje. Neišvydome ūkio ministro Vyto Navicko, kuris kartu su švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene ir turėjo oficialiai pakviesti rengti Slėnių plėtros programas. Seime vyko svarbūs dalykai, susiję su būsimosios atominės elektrinės statyba, kur ministras privalėjo dalyvauti, tad ministrei R. Žakaitienei teko didesnis darbo krūvis.
Pirmajame etape pateiktas slėnių vizijas vertino tam reikalui sudaryta komisija, vadovaujama švietimo ir mokslo viceministrės Virginijos Būdienės, taip pat ekspertai iš Lietuvos ir užsienio. Paskelbti penki slėniai, kurie antrajame etape gavo kvietimus rengti plėtros programų projektus. Tai Vilniaus Saulėtekio technologijų, Vilniaus Santaros, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro Santaka (Kaunas) bei du specializuoti mokslo, studijų ir verslo centrai – Nemunas Kaune ir Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai slėnis Klaipėdoje. Į Švietimo ir mokslo ministeriją atvykusiems šių slėnių vizijų kūrėjams buvo įteikti švietimo ir mokslo bei ūkio ministrų kvietimai rengti slėnių plėtros programas.
Po ekspertinio vertinimo šių slėnių plėtros programos bus pateiktos Vyriausybei. Patvirtintos programos bus finansuojamos iš ES struktūrinių fondų, privačių lėšų ir valstybės turto atnaujinimo programos bei užsienio investicijų.
Visos valstybės rūpesčio objektai
Slėnių iniciatoriai, o nuo šiol ir plėtros programų rengėjai pristatė savo programas. Pažiūrėkime, kokius tarptautinio lygio žinių ekonomikos branduolius numatoma kurti, kaip Lietuvoje pasirengta panaudoti daugiau nei milijardą litų mokslo, studijų ir verslo plėtrai iš ES struktūrinių fondų. Galimybė, kokios Lietuvos istorijoje dar nebuvo, nes slėniai ir turės tapti svarbiausia žinių visuomenės kūrimo Lietuvoje atrama, Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pagrindu.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės V. Būdienės, labai svarbu išlaikyti, sustiprinti ir tobulinti tyrėjų potencialą, telkti geriausius įvairių sričių mokslininkus į bendras tyrimų grupes. Todėl per slėnius, per kompleksines programas ir tyrėjų kompetencijos stiprinimo programą numatoma remti bei stiprinti perspektyviausias šalies mokslo ir studijų kryptis. Bus sudarytos kiekvieno slėnio plėtros programos rengimo koordinavimo ir stebėsenos grupės, tad nuo šiol slėnių veikla ir plėtra tampa ne vien jų iniciatorių, bet ir valstybinės svarbos reikalu. Ministerijų, su kurių sektoriais susiję slėniai, pagalba ir dalyvavimas bus ne tik reikalingas, bet ir labai reikšmingas. Tai pirmiausia Švietimo ir mokslo, Ūkio, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų ypatingo dėmesio objektai.
