2010 m. lapkričio 4–5 d. Vilniuje vyko XII Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Mokslas ir visuomenė“. Jos metu buvo įteikti Baltijos šalių mokslų akademijų medaliai trims Estijos, Latvijos, Lietuvos ir vienam Italijos mokslininkui – jų darbai pripažinti kaip ypač reikšmingi visam Baltijos regionui.

Ar tikrai Kristijonu Donelaičiu niekados nesidomėjo skandinavai? Jeigu taip, tai ir Suomija – ne išimtis. Bet suomiai turi Donelaičio draugiją, kuri leidžia žurnalą „Donelaitis“. Tai iš kur šis netikėtumas?! O gal čia tolimos praeities aidas?!

Šiame straispnyje aptarsiu skaitvardžių kirčiavimą.
Kiekiniai skaitvardžiai víenas, vienà (3) kirčiuojami kaip būdvardžiai báltas, baltà ar jáunas, jaunà (3). Taip juos kirčiuoja Lietuvių kalbos žodynas, 1999, t. XIX, p. 147–173 (toliau LKŽ), visi kirčiavimo vadovėliai, žinynai, gramatikos, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000 ir 2006 (trečias elektroninis jo leidimas)  (toliau DŽ).

Lietuvos mokslininkai, dirbantys fizinių ir technologijos mokslų srityse, žino, kad vienas pagrindinių jų mokslo publikacijų vertinimo kriterijus – žurnalo citavimo indeksas (Impact Factor), kuris remiasi konkretaus žurnalo straipsnių citavimu. Lietuvoje mokslo produkcijos vertinimo metodikoje, be žurnalo citavimo indekso, naudojamas ir vidutinis mokslo srities citavimo indeksas. Taip lyg ir bandoma atsižvelgti į kiekvienos mokslo srities citavimo tradicijas, kurios labai skiriasi.

Keliamas klausimas skaitytojui gali pasirodyti keistas ar gal net absurdiškas: ką tik minėjome didžiojo kalbininko 150-ąsias gimimo metines, tai negi nežinoma jo gimimo vieta...

Gruodžio 23-iąją, Kūčių išvakarėse, Lietuvių kalbos institute prisiminimų renginiu ir paroda paminėtos kalbininko Kazio Ulvydo (1910 08 14 – 1996 03 16) šimtosios gimimo metinės. Dalyvavo didelis būrys Lietuvos kalbininkų, daugelis iš jų buvo Kazio Ulvydo bendradarbiai, kiti, jaunesnieji, jo paskaitų klausęsi Vilniaus universitete. Sunku patikėti, kad buvo ir Kauno universitete 1942–1949 m. Ulvydo skaitytų paskaitų dalyvių.

Visai natūralu, kad atstatomi Žemutinės pilies Valdovų rūmai iššaukia įvairių sričių specialistų kartais ir aštrokas diskusijas – taip ir turi būti tarp profesionalų. Tik kartais gaila mėgėjų, tam tikros dalies visuomenės, kurią per spaudą pasiekia tik vieno ar kito autoriaus nuomonė, neretai kategoriška.

Tęsiame pašnekesį su žymiu Latvijos mokslininku ir mokslo istoriku profesoriumi akademiku Janiu STRADINIU (Jānis Stradiņš), daugelio mokslų akademijų ir universitetų garbės arba užsienio nariu. Titulus, laipsnius ir apdovanojimus vardyti tektų pernelyg ilgai, todėl to nedarysime. Pasakysime tik tiek, kad retai kuri svarbesnė Latvijos mokslinio, kultūrinio ar visuomeninio gyvenimo iniciatyva apsieina be Janio Stradinio. Gali atrodyti, kad aplink šią asmenybę spiečiasi svarbiausi kaimyninės „braliukų“ šalies intelektinio gyvenimo įvykiai.

Lietuvos ir Lenkijos teikimu Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2011-us metus paskelbė Tarptautiniais Česlavo Milošo metais. Poeto, rašytojo, literatūros mokslininko ir visuomenės veikėjo, Nobelio premijos laureato Česlavo MILOŠO (Czesław Miłosz, 1911 06 30 – 2004 08 14) šimtosios gimimo metinės bus minimos pasauliniu mastu, bet vargu ar kur sukels tokį skambų aidą, širdžių atgarsį kaip Lietuvoje ir Lenkijoje.

Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade sausio 20 dieną įvyko istoriko ir diplomato Liudo Subačiaus knygos „Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873-1945“ pristatymas