Į kurias ūkio sritis spraudėsi tie nelemtieji didlietuviai? Be minėtų valstybės įstaigų, kur reikėjo kvalifikuotų specialistų, dauguma atvykėlių dirbdavo žemės ūkyje samdiniais ir miestų įmonėse darbininkais. Antai P (etras) Kž (Kežinaitis?) straipsnyje Lietuvių darbininkų būklė Klaipėdoj (Lietuvos žinios, 1934 m. birželio 7 d., Nr. 127(4513), p. 2) pateikia duomenis, kad iš 2747 atvykėlių darbininkų Klaipėdos miesto fabrikuose dirba 1500, uoste – 472, prie geležinkelio – 490, artelėse – 200, neturi darbo 85. Jų uždarbiai menkesni negu vietinių darbininkų. Tik keturios įmonės, kur lietuviai darbininkai sudaro daugumą: Lietuvos eksportas (77 proc.), Liverma (verpalų fabrikas, 77 proc.), medvilnės fabrikas (68 proc.) ir vilnų fabrikas Gamza (58 proc.). Visose kitose įmonėse jų procentas esąs labai nedidelis arba visai į jas nepriimami. Tad atvykėliai darbininkai tikrai neatėmė iš klaipėdiškių duonos kąsnio, nes tenkindavosi tuo, kas likdavo nuo vokiečių ir lietuvininkų.

Puslaidininkių instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Kęstutis Pyragas toliau pasakoja apie chaoso mokslą ir savo pasiūlytą metodą, kuris pasaulyje įsitvirtino Pyrago metodo vardu.

Tęsiame įspūdžius iš Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos, kur vyko Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus visuotinis išplėstinis susirinkimas.

Senojo universiteto kiemų erdves žvalinančios muzikos garsais sodrina Trimito orkestro pūtikai, jaunatvišką žavesį ir smagumą skleidžia ilgakojės šokėjos. Iš Sarbievijaus kiemo laiptais pakilęs į Alma mater Didįjį kiemą atsiduri priešais raudono kilimo taką, vedantį tiesiai Napoleono skrybėlės ir užrašo Alma Mater Vilnensis link. Mažiau žinantiems Vilniaus universiteto kiemų istoriją pasakysime, kad romantiškai nusiteikę vilniečiai vieno Didžiojo kiemo pastatų architektūroje įžvelgia Bonaparto trikampę, bet šį kartą visų dėmesį pirmiausia traukė raudonas takas.

Jau ne pirmi metai trunka gražus Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Antano Vinkaus bendradarbiavimas su Lietuvos universitetų rektoriais. Dar atstovaudamas mūsų šaliai Estijoje jis suorganizavo turiningą jų vizitą į Taliną. Rektoriai susitiko su tuometiniu Estijos prezidentu Arnoldu Ruiteliu, aplankė universitetus, susipažino su aukštojo mokslo plėtra.

Tai buvo liūdna kovo 17-osios diena. Tądien į Senąją Varėną atsisveikinti su kovo 15 d. mirusiu savo mokytoju doc. dr. Enriku Jaroniu iš visos Lietuvos suvažiavo jo mokiniai ir buvę bendradarbiai – ultragarsininkai. Visų jį pažinojusių atmintyje Enrikas Jaronis išliko kaip labai kuklus, pedagogo talentu apdovanotas, ypatingo pareigos jausmo humanistas.

Gegužės pradžioje Taikomosios dailės muziejuje gražiu vakaru pažymėta įžymaus valstybininko ir mecenato kunigaikščio Leono Sapiegos (1557–1633) 450 metų gimimo sukaktis. Aptarti jo nuopelnai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) diplomatijai, teisinės sistemos įtvirtinimui, katalikų ir unitų bažnyčioms, muzikos ir dailės sklaidai valstybėje. Juos vertino profesoriai Irena Valikonytė, Stanislovas Lazutka, Jūratė Kiaupienė, habil. dr. Jūratė Trilupaitienė, dr. Mindaugas Paknys. Vakarą vedė Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Jo metu skambėjo choro Schola Gregoriana Vilnensis ir vargonininko Balio Vaitkaus atliekama XVII a. muzika.

Ekspertas doc. dr. Almantas Samalavičius be reikalo sugretino dalykus – mokslininkų pagerbimą ir jų straipsnius apie „vykstančių procesų analizę“, – kurių nedera gretinti ir priešinti. Mat šie du dalykai (čia net neleidžiu sau minties, kad redakcijos darbuotojai, metę laikraščio leidybos darbus, ims analizuoti vykstančius procesus – mokslo ar kitus) turi teisę laikraštyje, kaip ir gyvenime, egzistuoti savarankiškai, net negali pretenduoti atstoti vienas kitą.

Zonta International Vilniaus klubo balandžio mėn. renginys Globalizacijos iššūkis: Lietuvos identiteto sklaida anglų kalba buvo skirtas globalizacijai ir Lietuvos tapatumo sklaidai. Renginys buvo surengtas profesorės habilituotos daktarės Dalijos Tekorienės gyvenimo ir profesinės veiklos jubiliejui paminėti. Jis organizuotas kartu su Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Balandžio 25-ąją Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje apdovanoti geriausių ir moksliškiausių 2006 m. Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Jaunuosius mokslo daktarus turėjo sveikinti Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau jis išvyko į pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino laidotuves Maskvoje. Šis faktas laureatų vietos Lietuvos moksle nė kiek nesumažino, nors to paties negalima pasakyti apie žiniasklaidos ir televizijų dėmesį renginiui. Vis dėlto šis apdovanojimas rodo, kad valstybėje jaunųjų mokslininkų ateitis nėra beviltiška. Paprastai visuomenės dėmesys telkiamas į mokslo problemas, o šįkart norėta parodyti, kad Lietuvoje esama puikaus mokslinio jaunimo, kuriuo galime didžiuotis.