Prilygti pasaulinio mokslo elitui

Balandžio 25-ąją Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje apdovanoti geriausių ir moksliškiausių 2006 m. Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Jaunuosius mokslo daktarus turėjo sveikinti Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau jis išvyko į pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino laidotuves Maskvoje. Šis faktas laureatų vietos Lietuvos moksle nė kiek nesumažino, nors to paties negalima pasakyti apie žiniasklaidos ir televizijų dėmesį renginiui. Vis dėlto šis apdovanojimas rodo, kad valstybėje jaunųjų mokslininkų ateitis nėra beviltiška. Paprastai visuomenės dėmesys telkiamas į mokslo problemas, o šįkart norėta parodyti, kad Lietuvoje esama puikaus mokslinio jaunimo, kuriuo galime didžiuotis.

Žmonės – svarbiausia grandis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga ryžosi išrinkti geriausias jaunųjų mokslininkų disertacijas ir pagerbti jų autorius iniciatorė. Buvo atrinktos tos disertacijos, kurios geriausiai atspindi viziją – Lietuvos mokslininkai – pasaulinio lygio mokslo elitas. Šia akcija siekta, ko gero, svarbiausio tikslo: didinti jaunimo, pasirinkusio mokslinės kūrybos kelią, pasitikėjimą savo jėgomis, skatinti daryti aukščiausios kokybės mokslinius darbus.

Sveikindama iškilmių dalyvius Lietuvos Prezidento patarėja, Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės vadovė dr. Irena Vaišvilaitė perdavė Jo Ekscelencijos sveikinimus bei mintis. Šią jaunųjų mokslininkų iniciatyvą ir renginį Prezidentas vadino įrodymu, kad Lietuvoje esama ne tik problemų, pykčio ir nepasitikėjimo vienas kitu, bet ir kūrybos, mokslo, daugybės darbščių bei talentingų žmonių. Labai svarbu, kad būtent šie žmonės ir jų darbai būtų kuo dažniau ir plačiau pristatomi visuomenei. Tokie susitikimai padeda plėtoti ryšius tarp įvairių sričių mokslininkų, galėtų sulaikyti ir protų nutekėjimą iš Lietuvos. Prezidentas sveikina jaunimo studijas ir stažuotes užsienyje, kurių metu mūsų mokslininkai įgyja tokios patirties, kokios negalėtų gauti Lietuvoje.

Tačiau būtina daryti viską, toliau Prezidento mintį plėtojo I. Vaišvilaitė, kad tie mūsų mokslininkai galėtų grįžti į Lietuvą.

Mūsų valstybei būtina atvira mokslo sistema, skatinanti konkurenciją dėl laisvų mokslininkų vietų. Būtina siekti, kad mokslo ir studijų institucijos pritrauktų geriausius mokslininkus, pagaliau būtina įsisąmoninti, kad aukštojo mokslo sistemoje svarbiausioji ir lemiamoji grandis yra žmonės, mokslininkai, o ne institucijos. Todėl Prezidentas patvirtino siekį, kad Lietuvoje atsirastų politinės valios iš esmės modernizuoti Lietuvos aukštąjį mokslą. Buvo pasisakyta ir prieš tokias „modifikacijas“, kai seniems dalykams suteikiami nauji pavadinimai. Artimiausias siekis šiame užsibrėžtame kelyje bus užtikrinti, kad kitų metų biudžetas būtų orientuotas į realią mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Prezidento žodžiais, I. Vaišvilaitė kvietė jaunuosius Lietuvos mokslininkus nelikti nuošalyje ir kuo aktyviau įsitraukti į būsimąją reformą.

Lietuvai labai reikalingi

Prezidentas taip pat perdavė siekį reikalauti politikų ir mokslo administratorių atsakomybės už Lietuvos mokslą ir mūsų ateitį. Be jaunųjų mokslininkų iniciatyvos ir aktyvaus palaikymo reformai gresia likti vien tik populiaria diskusijų tema. Todėl jauni mokslininkai ir buvo kviečiami neužsisklęsti vien profesinėje veikloje, bet prisidėti prie Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos, nes tai būsianti ir jų pačių ateities Lietuvos moksle pertvarka.

Visa ligšiolinė patirtis rodo, kad talentingi mokslo žmonės ir be Lietuvos nepražūva, dažniausiai susikuria net geresnes mokslinės veiklos ir gyvenimo sąlygas negu kad būtų galėję susikurti Lietuvoje. Bet skaudi šios tiesios antroji dalis: Lietuva be savo gabiausių, talentingiausių gali pražūti. Todėl Prezidentas jaunuosius mokslininkus kvietė suprasti, kad jie Lietuvai labai reikalingi. Tai jų, jaunųjų mokslininkų, pastangomis, Lietuva gali tapti šalimi, kurioje kiekvienas mokslo žmogus ir kūrybiška asmenybė įgyvendintų savo talento galias bei gabumus.

Prezidentas dėkojo visiems, kurių pastangomis, nepaisant nesuskaičiuojamų problemų ir rūpesčių, Lietuvoje vis dar atliekami moksliniai tyrimai, rašomos disertacijos, leidžiamos knygos. Kol tai vyksta, Lietuva turi ateitį.

Kaip vyko atranka

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. Tomas Žalandauskas teigė, kad apdovanojimais už geriausias 2006 m. disertacijas buvo siekiama atspindėti viltingą jaunųjų mokslininkų viziją, kad Lietuvos mokslininkai savo geriausiais darbais gali prilygti pasaulinio mokslo elitui. Šiais apdovanojimais Prezidentūroje ir siekta pažymėti, pagerbti tuos jaunuosius mokslininkus, kurie šiandien yra arčiausiai tos vizijos. Aišku, siekiama paskatinti ir kitus siekti jos, taip pat norima patraukti visuomenės dėmesį, parodyti, kad esama kuo didžiuotis.

Pretendentus į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos apdovanojimus už geriausias 2006 m. disertacijas siūlė ne tik šios sąjungos nariai, bet ir Lietuvos doktorantai ir įvairių sričių mokslininkai. Vertinimui buvo pasiūlyta per 80 disertacijų, iš kurių į antrąjį vertinimo etapą buvo atrinktos 5 fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų sričių disertacijos, 5 humanitarinių ir socialinių mokslų bei 2 tarpdisciplininės disertacijos. Pirmųjų dviejų sričių geriausių disertacijų autoriams buvo įteikta po 5 tūkst. litų; šį apdovanojimą įsteigė pagrindinis projekto rėmėjas šveicarų fondas Gebert Rüf Stiftung. Geriausiai tarpdisciplininei disertacijai skirtą 2,5 tūkst. litų apdovanojimą parėmė DnB Nord bankas. Projektą rėmė ir UAB Ekspla.

Disertacijų vertinimas vyko dviem etapais. Į vertinimo procedūrą buvo siekiama įtraukti tiek Lietuvos mokslininkus, tiek užsienyje disertacijas apgynusius ir mokslinį darbą ten dirbančius mokslininkus. Pirmajame etape disertacijas vertino apie 20 mokslininkų.

Iš 85 apdovanojimui pasiūlytų disertacijų net 44 buvo iš fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų, 26 – iš humanitarinių ir socialinių mokslų (dvi iš jų buvo siūlomos tuo pačiu ir apdovanojimui kaip geriausia tarpdisciplininė disertacija). Už geriausią tarpdisciplininės disertacijos apdovanojimą varžėsi 15 disertacijų. Vertinimo komisijos narių nuomone, daugelis apdovanojimui už geriausią tarpdisciplininę disertaciją pasiūlytų disertacijų buvo gerokai silpnesnės pristatytąsias pagrindiniams apdovanojimams. Todėl iš tarpdisciplininės kategorijos į antrąjį etapą buvo atrinktos tik dvi disertacijos.

Antrojo etapo vertintojais buvo didelę patirtį sukaupę Lietuvos ir kitų šalių mokslininkai: fizikas prof. Ramūnas Katilius, filosofas prof. Algis Mickūnas (JAV), biologė prof. Izolda Pašakinskienė, filologas prof. Leonidas Donskis, fizikas prof. Algis Galdikas, istorikas prof. Jürgen V. Ungern-Sternberg (Šveicarija) ir fizikas prof. Laszlo P. Csernai (Bergeno universitetas, Norvegija) Nobelio premijų komiteto narys. Buvo atsižvelgiama į disertantų mokslinių tyrimų svarbą ir vertingumą, tinkamą tyrimų metodologiją, išvadų pagrįstumą, disertacijos originalumą, rezultatų publikavimą ir kitus kriterijus.

Nugalėtojai