Žengiant į postgenominę erą
Gegužės 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengta konferencija Biotechnologija Lietuvos universitetuose. Kalbiname konferenciją įžangos žodžiu pradėjusį 2006 m. Nacionalinės pažangos premijos laureatą, UAB Sicor Biotech generalinį direktorių ir Lietuvos mokslų akademijos narį korespondentą prof. Vladą Algirdą Bumelį.
Ši prestižinė premija bendrovės vadovui atiteko neatsitiktinai. Vargu ar yra daug nežinančių, kad jo vadovaujamoje vienintelėje šalyje biotechnologinės farmacijos įmonėje kuriami ir gaminami rekombinantiniai biofarmaciniai preparatai, padedantys gydyti įvairias onkologines, virusines ligas, taip pat augimo sutrikimus. Lietuvoje tai viena sėkmingiausiai veikiančių bendrovių. 2006 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija bendrovei Sicor Biotech suteikė Lietuvos metų eksportuotojo vardą. Šios garbingos nominacijos laureate bendrovė tapo jau trečią kartą iš eilės.
Nuo 2004 m. sausio 22 d. UAB Sicor Biotech priklauso didžiausiai pasaulyje generinių vaistų gamintojų grupei Teva. 1901 m. įkurta Teva Pharmaceutical Industries Ltd. specializuojasi anksčiau sukurtų inovacinių vaistų pakaitalų bei veikliųjų vaistinių medžiagų kūrimo, gamybos bei prekybos srityje. Teva grupė vienija per 26 tūkst. darbuotojų iš daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Maždaug 250 rūšių vaistai naudojami 80 valstybių gyventojams gydyti. 2006 m. Teva grupės apyvarta siekė 8,4 mlrd. JAV dolerių.
Kokia vieta Teva grupėje tenka Sicor Biotech bendrovei? Beveik 200 darbuotojų turinčioje Sicor Biotech bendrovėje dirba 72 biotechnologijos, biochemijos, biologijos, chemijos, genų inžinerijos mokslininkai, iš kurių 13 yra mokslų daktarų, vienas – profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Pažymėsime, kad Sicor Biotech – vienintelė biotechnologinės farmacijos bendrovė Lietuvoje, atitinkanti Geros gamybos praktikos (GMP) standartus ir turinti daugiau kaip 20 metų mokslinių tyrimų patirtį. Biotechnologijų bendrovė kasmet moksliniams tyrimams skirdavo dešimtis milijonų litų, o 2006 m. naujiems tyrimams skyrė per 12 mln. litų.
2006 m. bendrovės apyvarta siekė 36 mln. litų – Lietuvos mastais tai solidus skaičius. Vien šiais metais bendrovės Sicor Biotech pardavimus bus siekiama padidinti apie 40 procentų. Siekiant optimizuoti veiklą, pertvarkomi Teva įmonių grupei priklausantys padaliniai Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. 2006 m. įsigytos farmacijos bendrovės Ivax atstovybės Latvijoje ir Estijoje likviduojamos, šiose šalyse nuo 2007 m. sausio mėn. veikia Sicor Biotech bendrovės filialai. Sicor Biotech Baltijos šalyse prekiauja ne tik savo sukurta bei Lietuvoje pagaminta biofarmacine produkcija, bet ir kitų Teva grupės įmonių gaminamais vaistais – antibiotikais, vaistais nuo širdies ir kraujagyslių ligų, preparatais, skirtais gydyti centrinės nervų sistemos ligas, priešvėžiniais bei veikiančiais kaulų metabolizmą vaistais. Kitais metais planuojama dar labiau plėsti vaistų asortimentą, o iki 2009 m. Sicor Biotech ketina padidinti Baltijos šalių gyventojams teikiamų vaistų sąrašą iki 170 pavadinimų.
Taigi kalbiname vienos iš pažangiausių Lietuvos įmonių vadovą prof. Vladą Algirdą Bumelį. Jis neįsivaizduoja savo vadovaujamos bendrovės Sicor Biotech ateities be mokslo.
Kaip Ponas Dievas kūrė žmogų Gerbiamasis Profesoriau, bendrovės akcininkų ir kituose susirinkimuose dažniausiai operuojate skaičių kalba, pajamų ir pelno rodikliais, bet „Mokslo Lietuvos“ skaitytojams tie skaičiai užsimirš. Ką galėtumėte pasakyti, kad ilgam įstrigtų atmintyje? Kad ir studijuojantiems biochemijos, bioinžinerijos, biofizikos, molekulinės biologijos specialybes studentams. Juk geriausieji iš jų ateis į Jūsų vadovaujamą bendrovę.
Pasakyčiau, kad tai tokios įdomios ir šaunios mokslo sritys, kad jas studijuojant galima suprasti, kaip Dievas kūrė žmogų. Apie tai kaskart vis daugiau ir daugiau sužinome, nors visko iki galo niekada nesužinosime. Kai buvo iššifruotas žmogaus genomas ir šis laimėjimas pristatytas Baltuosiuose rūmuose, JAV prezidentu buvo Bilas Klintonas. Mokslininkai, kurie iššifravo genomą, pasakė: „Pone Prezidente, šiandien supratome kalbą, kurią buvo pasitelkęs Dievas, kai kūrė mus visus čia sėdinčius.“
Iš tiesų iššifruotas žmogaus genomas mums padeda suprasti labai daug, ko anksčiau nesupratome. Šiandieniniai studentai tai studijuoja universitete, o mes visa tai darome bendrovės Sicor Biotech mokslo centre. Po ketverių metų studijų tapę bakalaurais ir dar po dvejų metų – magistrais, bent kai kurie iš jų ateis dirbti į mūsų bendrovės mokslo centrą.
Mums reikalingi taikomojo mokslo darbuotojai. Jie turi suprasti ir įgyvendinti visą technologinį ciklą nuo geno iki baltymo išgryninimo. Tai taikomasis mokslas, nes savo „portfelyje“ turime labai daug įvairių baltymų ir medicininių preparatų. Dabar savo mokslo centre kuriame tas naujas technologijas.
Gal per brangiai atsieina tas interferonas Bendrovėje gaminamas preparatas interferonas alfa-2b, dar kai kurie biotechnologiniai vaistai. Dalyvaudamas įvairiose, taip pat „Sicor Biotech“ bendrovės kartsykiais rengiamose spaudos konferencijose supratau, kad tų vaistų įvairovė nėra labai didelė. Tai kur sunaudojami tie dešimtys milijonų litų, kuriuos kasmet skirdavote mokslo reikmėms?
Sritys nuo geno iki baltymo išvalymo nereikalauja didžiulių investicijų. Didžiausių investicijų reikalauja kiti du darbų etapai: pirmas, kai turime baltymą ir tenka atlikti medicininius biologinius tyrimus (tai ikiklinikiniai tyrimai su gyvūnais siekiant parodyti, kad naujas preparatas yra saugus), ir antras etapas: klinikinių tyrimų pradžia su žmonėmis. Klinikiniai tyrimai su vienu pacientu kainuoja 10 tūkst. JAV dolerių. Kartais tenka atlikti tyrimus su 200–300 pacientų.
Bet tai jau medicininių tyrimų sritis.
Taip, bet tyrimus finansuoja, juos atlikti užsako mūsų bendrovė. Bendrovėje dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir Kauno medicinos universitetą baigę medikai; jie ir koordinuoja klinikinius tyrimus. Vilniaus ir Kauno klinikos gali atlikti gerą klinikinę praktiką. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje nėra gerų ikiklinikinių tyrimų centrų, kurie atitiktų geros laboratorinės praktikos taisykles. Todėl šiuo metu tuos tyrimus mums tenka atlikti Vakarų Europos šalyse. Aišku, būtų labai gerai įkurti nuosavą ikiklinikinių tyrimų centrą, panašų į mūsų mokslinį centrą. Tam tektų užtikrinti gyvūnų laikymą, priežiūrą ir jų linijų palaikymą, diagnostikos laboratorijas. Visa tai reikėtų kurti Lietuvoje.
Tačiau Jūs pats užsiminėte apie didelę tų tyrimų kainą. Tad ar pagal kišenę būtų kurti ikiklinikinių tyrimų centrą?
Manau, kad Lietuva galėtų tokiam centrui kurti kreiptis lėšų ir per ES struktūrinius fondus. Potencialą tokiems ikiklinikiniams tyrimams daryti turime, poreikis taip pat nemažas. Padėtis panaši, kaip buvo su Biofa (taip vadinosi mūsų bendrovė, kol netapome Sicor Biotech) iki 1999 m., kol negavome užsienio investicijų. Turėjome gerų darbuotojų, suprantančių, kaip reikia dirbti ir ką daryti, bet darbo sąlygų nebuvo. Dabar bent ką darant būtina tai atlikti tarptautiniu lygiu, pagal ES reikalavimus.
Tas pats pasakytina apie farmacijos pramonę, nes Lietuvoje jau yra bene septynios šios srities įmonės. Visose turi būti įdiegtos GGP taisyklės. Neįdiegusios neturi ateities. Norėdami įdiegti geros gamybos praktikos taisykles savo įmonėje, turėjome investuoti 5–7 mln. JAV dolerių vien technologinio proceso sutvarkymui pagal ES ir JAV reikalavimus ir įvairiausios dokumentacijos rašymui.
