Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedra gimtosios kalbos mylėtojams, bendradarbiams, kolegoms, bičiuliams surengė nedidelę šventę – Algirdo Ažubalio, Dianos Builienės, Rolandos Kazlauskaitės-Markelienės monografijos „Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918–1940)“ sutiktuves.

Rugpjūčio 3 dieną paminėsime iškilaus miškininko, žurnalisto, vieno iš skautų organizacijos Lietuvoje įkūrėjo profesoriaus Jono KUPRIONIO 110-ąsias gimimo metines. Tai apie jį išeivijoje tokias eilutes yra palikęs kunigas dr. Juozas Prunskis: „Mielas žmogus, uolus lietuvis, darbštus, pažangus ir sėkmingas profesorius“. J. Prunskis neabejodamas į šimto tremtyje gyvenančių tauriausių lietuvių sąrašo pirmąsias eiles būtų įrašęs J. Kuprionio pavardę.

Gyvename nepaprastai sparčios mokslinės bei technologinės pažangos amžiuje, kuriame informacija bei kas sekundę didėjantys jos kiekiai verčia kalbėti apie reikšmingus visuomenės pokyčius. Iš pradžių tik tarp sociologų naudota „informacinės visuomenės“ sąvoka, šiuo metu atrodo kelia susidomėjimą ir platesniam ratui Lietuvos žmonių. Kas yra informacinė visuomenė? Ar mūsų šalyje galima įžvelgti jos formavimąsi? Kokia yra tokios visuomenės ateitis?

Taip sutapo, kad žiemai persiritus per savo paskutiniojo mėnesio vidurį ir Lietuvoje įsismaginus stipriems šalčiams, Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos kultūrinio gyvenimo organizatoriai sutarė vienu metu pažymėti du svarbius istorinius bei literatūrinius įvykius. Vasario 16-ąją dieną čia vyko Lietuvos Valstybės atkūrimo šventė, o tuojau po to – ir kraštiečio, knygų leidėjo, vertėjo, žinomo užsienio lietuvių visuomenės veikėjo bei rašytojo Stepo Zobarsko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.

„Mokslo Lietuva“ kalbina Asociacijos „Slėnio Nemunas“ Tarybos pirmininką habil. dr. prof. Henriką ŽILINSKĄ. Mūsų pašnekovas 2003–2010 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius, o šiuo metu yra naujai susikūrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos narys, Senato pirmininko pavaduotojas.

Nuolankiai užregistravome svarbią užuominą, kai praėjusių metų Velykų šventės metu pasveikinimų tautinėmis kalbomis pabaigoje kartu su lotynų kaip tarptautine, pasaulio tikinčiuosius šv. Tėvas pasveikino esperanto kalba. „Duok mums mūsų Viešpatie Jėzau Kristau, užtariant mūsų Dangiškajai Motinai pakankamai dvasios išminties šiuose mūsų rūpesčiuose“.

Kovo 7-ąją Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje vyko vokiečių biochemiko Nobelio premijos laureato prof. Roberto HUBERIO (Robert Huber) paskaita „Baltymų grožis ir paskirtis – fundamentinių ir taikomųjų biologijos ir biomedicinos tyrimų taikinys“. Šis profesoriaus vizitas į Vilnių sietinas su šiemet minimu Lietuvos mokslų akademijos 70-mečiu, kartu tai ir projekto „Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas“ dalis. Po paskaitos R. Huberis visą valandą atsakinėjo į auditorijos klausimus, kurių nestigo. Susirinko daug jaunų klausytojų iš mokslo ir studijų institucijų, taip pat doktorantų, studentų ir net moksleivių. Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro biochemijos būrelio vadovė Julija Banikevič pasiklausyti mokslo autoriteto paskaitos atvyko su keliomis savo būrelio narėmis.

Kūryboje Kristijonas Donelaitis – realistas. Jo paliktuose „Metuose“ nėra ne tik poteksčių, bet ir daugtaškių. Jo žodis aiškus, suprantamas, būriškai lietuviškas. Tokius mes šiandien turime ir Jo „Metus“, ir tokiam fone privalome kalbėti apie Poeto literatūrinį palikimą, jo epochą ir šiandieninę donelaitiką. Pagrindinis K. Donelaičio kūrybos bruožas – tiesos žodis be išlygų, be niekam nereikalingų variacijų bei šiandieninės tendencijos, vedančios tautą į susinaikinimą. Kristijonas Donelaitis – mūsų tvirtovė.

Perskaityti įvairių valstybių atstovų ir dvasinių vadovų sveikinimai. Vladimiro-Suzdalės vyskupijos sekretoriaus archimandrito Inokentijaus (Jakovlevo) sveikinimą skaitė kun. Sergejus Nikolajevičius Mininas. Rusijos Katalikų Bažnyčios arkivyskupo metropolito Pavelo Pece sveikinimą perskaitė t. Sergejus Zujevas. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos federacijoje vardu kalbėjo Andrius Pulokas. Sveikino Lenkijos ir Ukrainos ambasadų atstovai.

Prieš pat Naujuosius metus grupė mokslininkų, atstovaujančių vadybos ir administravimo sričiai, įsteigė „Akademinę vadybos ir administravimo asociaciją“ (AVADA). Vasario 26 d. vyko pirmasis Asociacijos viešas renginys, į kurį susirinko net trisdešimt vienas dalyvis. Toks didelis susidomėjimas rodo, kad Asociacija akademinėje bendruomenėje priimta kaip ilgai laukta žinia.
Tad šiame straipsnyje AVADA pristatoma plačiau.