Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Nuo balandžio 8 dienos Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje veikia dailininko Stasio EIDRIGEVIČIAUS paroda „Veidas ant kaukės“. Seniai lauktas įvykis lankytojams, regis, taip pat ir pačiam dailininkui, kuris nuo 1980 m. gyvena ir kuria Varšuvoje. Parodoje eksponuojama apie 200 kūrinių, sukurtų 1974–2010 metais – aliejinės tapybos darbai, pas­telės, akvarelės, kaukės, estampai, piešiniai, skulptūros ir fotografijos.

1924 03 03 Kretingos apskrities Endriejavo valsčiaus Auksorų kaimo ūkininkų Izabelės ir Antano Ruškių šeimoje gimė penktas vaikas. Pakrikštytas Antano vardu, pagrandukas, nuo mažens garsėjo žvitrumu ir išmonėmis. Ne veltui mažąjį vijurką kaimynai praminė „Ruškio šermuonėliu“. Tačiau beprasmiškoms šėlionėms nebuvo laiko. Dėl tėvelių, ypač motinos, rūpestingumo visi vaikai nuo mažens buvo pratinami prie darbo, mokomi visa širdimi mylėti Dievą ir Tėvynę.

Pažintinę kelionę „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ kovo 23–31 d. surengė Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) ir XXVII knygos mėgėjų draugija kartu su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Nuvykus į Ciurichą, kovo 26-ąją, Marios Lourdes bažnyčios salėje įvyko konferencija – „Laiko ženklai kultūros istorijoje“. Konferencija skirta Šveicarijos lietuvių knygos klubo dešimtmečiui, XXVII knygos mėgėjų draugijos 80-mečiui, o atskira konferencijos sesija buvo skirta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, tuo pačiu ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų mirties metinių, paminėjimui.

Istorijos vingiuose ieškant to, kas sieja tokio skirtingo likimo šalis kaip Lietuva ir Šveicarija, žvilgsnį patraukia Gabrieliaus Narutavičiaus asmenybė. 1865 m. Telšiuose gimęs bajorų kilmės žemaičio apskrities teisejo bei dvarininko ir kilmingos lenkės sūnus, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybes akto signataro Stanislavo Narutavičiaus brolis, didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Šveicarijoje. Jis – vandens jėgainių statybos ir elektrifikacijos Šveicarijoje pradininkas.

Vadovaujantis 2009 12 23 LRV nutarimu Nr. 1798, Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Lietuvos miškų institutai praėjusiais metais buvo sujungti ir reorganizuoti į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą (LAMMC). Atvirai pasakius, sunkmečio akivaizdoje tokiam Vyriausybės sprendimui šių institutų mokslininkai labai neprieštaravo, juolab, kad sujungtų institutų mokslininkai jau buvo šiek tiek „pažįstami“ – 2008 metais buvo sukurta Agrarinių ir miškų mokslų institutų asociacija, į kurią, be jau minėtų institutų, praėjusiais metais įsijungė ir Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės bei Kauno Technologijos universiteto Maisto institutai.

Tarp dvylikos pasaulyje žinomiausių Lietuvos žmonių yra ir dailininko Stasio Eidrigevičiaus pavardė, – bent taip teigiama tinklalapyje „Virtualus istorinis Vilnius“. Tiksliau gal net ne pavardė, kuri pernelyg sunkiai užsieniečio ištariama, todėl kitų kraštų žmonės sau pasilengvina užduotį mūsų dailininką vadindami tiesiog vardu. Paryžiuje, Lenkijoje dažniausiai taip ir vadinamas – Stasis, kirčiuojant pirmą skiemenį kitataučiams įprasčiau skamba.

XIX–XX a. pradžioje ukrainiečių literatūros žemyne iškilo trys viršukalnės, trys asmenybės – Tarasas Ševčenka (1814–1861), Ivanas Franko (1856–1916), Lesia Ukrainka (Larisos Kosač-Kvitkos slapyvardis, 1871–1913). Birutė Masionienė (1940–1996), įvardijusi juos viršukalnių ir gelmių poetais, pabrėžė jų reikšmę ir pasaulinės literatūros raidai. 1988 m. redakcinė komisija parengė ir išleido Pasaulinės literatūros bibliotekos 66 knygą, skirtą Tarasui Ševčenkai, Ivanui Franko ir Lesiai Ukrainkai. B. Masionienė parengė paaiškinimus ir parašė apžvalginį straipsnį „Viršukalnių ir gelmių poetai“.

Štai ir praėjo dveji metai po naujojo Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo. Sužinojus pavasario sesijos rezultatus, pamatysime tikruosius naujosios Švietimo reformos vaisius. Deja, vaisiai turbūt nebus labai gardūs. Pažvelkime atidžiau į pagrindines naujoves, kurios laukia šių metų antrakursių.

Šį savaitgalį paaiškėjo pretendentai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2010 metais Lietuvoje apgintas disertacijas.
Jau penktus metus organizuojamam konkursui iš viso buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt darbų, todėl atrinkti pačias geriausias disertacijas, kurios pateks į antrąjį etapą buvo sudėtingas uždavinys, pareikalavęs iš vertintojų daugiau nei mėnesio individualaus skaitymo bei visą dieną trukusių diskusijų bendrajame komisijos posėdyje.

Labai dažnai painiojami klausyti ir klausytis, t. y. nesangrąžinis su sangrąžiniu, nors jų reikšmės skiriasi. Nesangrąžinis veiksmažodis klausyti reiškia vykdyti kieno nors įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam nors, pvz.: tėvų reikia klausyti; būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi. S. Dauk.; kai neklausys, tu jį kumščiu, kumščiu; vaikai tėvų tol klauso, kol žąsino bijo.
Sangrąžinis veiksmažodis klausytis reiškia savanorišką veiksmą, kuris dažnai teikia malonumo, naudos, tenkina smalsumą, nereiškia prievartos, pvz.: klausosi (ne klauso) telefono; klausosi (ne klauso) lakštingalų giesmės, klausosi (ne klauso) vėjo ošimo, klausosi (ne klauso) muzikos, prikišusi ausį prie rakto skylutės klausosi (ne klauso) jų pokalbio.