Mokslo takais

Šis solidus leidinys – tai Baltijos šalių Europos studijų žurnalo („Baltic Journal of European Studies“, sutr. – BJES) specialus numeris (2011, Vol. 1, No. 1 (9), 412 p.), skirtas 24-osios Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijos, įvykusios 2010 m. spalio mėn. Taline, dalyvių pranešimams ir tuoj po to buvusio seminaro pranešimams. Leidinį redagavo prof. Peeter Müürsepp ir Mait Talts, techninė redaktorė – Kait Tamm.

Prieš 125 metus (1886 08 20) Švenčionių apskrityje, Dotinėnų kaime, gimė Kazimieras Grybauskas – vienas pirmųjų profesionalių farmakognostų – vaistinių augalų tyrėjų, propaguotojų ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje.

Kovo mėnesį išrinktas naujuoju Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriumi prof. dr. Antanas MAZILIAUSKAS birželio pradžioje tapo ir Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininku. Akivaizdu, kad su naujuoju rektoriumi naujos viltys siejamos tiek LŽŪU, tiek ir Asociacijoje. O jei taip, tai visiems įdomu, kokie nauji vėjai papūs universitete ir slėnyje, nes šie du mokslo, studijų ir verslo dariniai, nors juridiškai ir skiriasi, bet sudaro ir tam tikrą vienį. Šią temą „Mokslo Lietuvos“ puslapiuose tik pradėjome gvildenti, o pasakyti yra daug ką.

„Mokslo Lietuvos“ pašnekovas –Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektorius, Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininkas, profesorius, daktaras Antanas MAZILIAUSKAS.

LŽŪU rektoriumi išrinktas š. m. kovo 25-ąją. Studijas baigė šioje aukštojoje mokykloje (tada Lietuvos žemės ūkio akademija) 1977 m., įgijo inžinieriaus-hidrotechniko specialybę. Nuo 1983 m. – technikos mokslų kandidatas (nostrifikuotas daktaras), 1989 m. – docentas, 2008 m. – profesorius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva gegužės 12 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.

Inovacijos yra neatsiejama kiekvienos šalies konkurencingumo, ekonomikos augimo ir pažangos sąlyga, o žmonės, kuriantys ir įgyvendinantys inovatyvius sumanymus, yra neįkainojamas turtas. Lietuvoje iš tiesų turime nemažai žmonių, gebančių kūrybiškai mąstyti ir kurti perspektyvias idėjas – tai patvirtino gegužės viduryje Lietuvos ambasadose Paryžiuje ir Briuselyje vykusios idėjų mugės „Innovative people without borders“, kuriose pristatyta net trylika lietuviškų projektų.

„Visuotinės Lietuvių enciklopedijos“ XVIII tomas skirtas žodžiams, prasidedantiems P raide. Nuo straipsnio garsiam olandų poetui Žanui Perkui iki pražvalgų tradicinei lietuvių vestuvių piršlybų daliai. Enciklopedijos Vyriausioji redakcija, kuriai vadovauja žinomas Lietuvos enciklopedininkas Antanas Račis, pasistengė, kad į šį tomą patektų daug informacijos, kurios anksčiau, sovietiniais metais leidžiamose enciklopedijose nė su žiburiu nerasi.

Lietuviškosios enciklopedijos idėjos gimimo 100-mečio metais, užbaigus keturtomę „Technikos enciklopediją“, apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ir kai kuriuos ateities sumanymus „Mokslo Lietuvos“ redakcijoje aptarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius, VGTU pirmasis prorektorius, „Technikos enciklopedijos“ redaktorių tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės narys, VGTU Automatikos katedros prof. habil. dr. Algirdas Smilgevičius, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas ir Technikos enciklopedijos rengimo grupės vedėja Irena Valiulienė.