Farmakognozijos ištakos Lietuvoje

Profesorius Kazimieras Grybauskas

Prof. dr (HP) Ona Ragažinskienė
Vytauto Didžiojo universiteto
Kauno botanikos sodo Vaistinių
augalų mokslo sektoriaus vedėja

Doc. dr. Tauras Mekas
Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus
direktorius Vaistinių augalų skyriaus įkūrėjas

Prieš 125 metus (1886 08 20) Švenčionių apskrityje, Dotinėnų kaime, gimė Kazimieras Grybauskas – vienas pirmųjų profesionalių farmakognostų – vaistinių augalų tyrėjų, propaguotojų ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje.

Jis, savarankiškai pasiruošęs ir išlaikęs keturių gimnazijos klasių egzaminus, kaip ir daugelis senosios kartos inteligentijos atstovų, pradėjo dirbti vaistinėje mokiniu (gizeliu), o vėliau vaistininko padėjėju. Šiuo darbu jis buvo nepatenkintas, todėl baigė aukštąjį farmacijos mokslą Maskvos universitete ir tapo vaistininku. Jis dirbo įvairiose vaistinėse, kartu domėdamasis vaistiniais augalais ir šioje srityje įgydamas daug vertingų žinių.

1924 m. Kazimieras Grybauskas pradėjo dirbti Lietuvos universiteto Kauno botanikos sode. Jis buvo paskirtas Lietuvos universiteto Matematikos–gamtos fakulteto gamtos muziejaus vyresniuoju laborantu ir sukūrė Vaistinių augalų skyrių. Darbo pradžia buvo sunki, vaistinių augalų skyriaus kūrimui nebuvo nei lėšų, nei etatų, nei darbo įrankių bei patalpų. Šį darbą jis atliko su dideliu entuziazmu ir atsidavimu. Atsiminimuose apie tą laikotarpį rašė: „Pats darbų prižiūrėtojas (taip save vadino K. Grybauskas) visus darbus dirbo kartu su padienėmis darbininkėmis, nes matė, kad jo aukštasis mokslas čia nepadės be pavyzdžio fiziniame darbe. Vakare paleidęs darbininkus, prižiūrėtojas su basliu rankose palieka budėti iki vėlyvos nakties arba dažnai ir visą naktį saugo savo apsodintus laukelius, kad aplinkinių gyventojų galvijai jų nesugadintų. Taip pat buvo pradėtas vadovavimo darbas vaistinių augalų skyriuje, net iki kitų metų nė žodžiu neužsimenant apie atlyginimą“.

Nuo 1924 metų – prieškariniu Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu, būdamas tyrinėjimų moksliniu vadovu, pradėjo naują vaistinių augalų mokslinių tyrinėjimų kryptį – vaistinių augalų rūšių bei veislių introdukciją ir perspektyvių auginimą Lietuvos sąlygomis. Jis inicijavo techninių (apynių), miško vaistinių augalų ir vaistingųjų daržovių auginimą bei tyrinėjimą. Tuo laikotarpiu buvo apibendrinti tyrimų duomenys paprastojo apynio 24 veislių, introdukuotų iš Vakarų Europos, ir atrinktos penkios tinkamos auginti Lietuvos sąlygomis. Apynių žaliava buvo naudojama farmacijoje ir maisto pramonėje.

Nuo 1940 m. K. Grybauskas vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodui. Antrojo pasaulinio karo metais labai nukentėjo botanikos sodo augalų kolekcijos, ypač – Augalų sistematikos skyriuje. K. Grybauskui pavyko įtikinti karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai. Vaistinių augalų skyrius, anksčiau užėmęs 1,5 ha plotą, 1943 m. buvo išplėstas iki 6 ha, o 1944 m. buvo planuojama apsodinti vaistiniais augalais 25–30 ha – Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas buvo išgelbėtas nuo sunaikinimo.

Tiriamų vaistinių augalų rūšių ir veislių skaičius didėjo: 1927 m. jų buvo 78, o 1938 m. – 200.

Plėtėsi ir tyrimų apimtys: vaistinių augalų pradiniai tyrimai buvo vykdomi ne tik bandymų plotuose bei augalų kolekcijose, laboratorijoje atliekant vaistinės augalinės žaliavos cheminę analizę. Prof. K. Grybauskas daug dėmesio skyrė augalams, kuriuose kaupiasi eteriniai aliejai. Jis spausdino mokslo populiarinimo straipsnius apie augalų, kuriuose kaupiasi eteriniai aliejai, auginimo naudą, sudomindamas vaistinių augalų augintojus ir vaistinės augalinės žaliavos perdirbėjus.

Jis modernizavo ir patobulino įrangą vaistinių ramunių žiedų rinkimui, įvertindamas ekonominį efektą.

K. Grybausko mokslinio darbo rezultatas – biologijos mokslų daktaro disertacija „Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras“ ir parengtas žiedadulkių albumas.

Vaistinių augalų tyrinėjimų tęstinumas ir aktualumas

Po K. Grybausko mirties, 1954 m. paskelbtame straipsnyje, apibendrinti 1924–1949 metais atliktų vaistinių augalų pirminių introdukcijos tyrimų duomenys. Ištyrus vaistinių ir techninių augalų 224 rūšis (iš jų 187 rūšys introdukuotos, 37 – vietinės floros), įvertintos šių augalų adaptacinės savybės, jų vaistinės augalinės žaliavos kiekybė ir kokybė. Pažymėta, kad „platus ir sudėtingas auginamų vaistinių augalų įvertinimo ir atrankos darbas Kauno botanikos sode dar toli gražu nebaigtas“.

Nuo 1924 m. iki šiol Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuje vaistinių augalų tyrimai buvo plečiami: Vaistinių augalų skyrius performuotas į sektorių, vėliau – į laboratoriją, mokslo sektoriui sudarant galimybes vykdyti perspektyvių vaistinių augalų detalius tyrimus. Sukurtos 30 perspektyvių vaistinių augalų auginimo rekomendacijos. Dalis šių vaistinių augalų yra introdukuoti iš vietinės floros, o didžioji jų dalis – iš kitų geografinių regionų.

Dabar Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriuje kuriamos, gausinamos, plečiamos ir tiriamos unikalios Baltijos šalių regione vaistinių augalų kolekcijos – farmakognostinis sodas – tai muziejus po atviru dangumi. Vaistinių augalų kolekcijoje augalai suskirstyti farmakognostiniu principu pagal biologiškai aktyvius junginius. Joje auginama 419 rūšių, priklausančių 222 gentims ir 81 šeimai. Apynių kolekcijoje auginama 30 veislių ir 19 apynio kolekcinių pavyzdžių iš natūralių augaviečių. Prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcijoje auginamos 134 rūšys, priklausančios 77 gentims ir 63 šeimoms. Šiose augalų kolekcijose auginamos, saugomos ir tiriamos 26 retos ir nykstančios vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšys Lietuvoje.

Šie augalai yra Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sudedamoji dalis, mokslo ir studijų objektas bei švietėjiška-mokomoji bazė studentams, doktorantams, vaistažolininkystės specialistams ir visuomenei.

Pastaruoju metu pasaulyje didėja susidomėjimas vaistinų augalų antioksidacinėmis savybėmis. Jų vaistinė augalinė žaliava, iš jos pagaminti augaliniai vaistiniai preparatai bei augaliniai maisto produktai plačiai vartojami lėtinių ligų prevencijai. Jų kokybės, saugumo, efektyvumo vertinimui bei biologinio aktyvumo tyrinėjimui kuriami nauji metodai. Paminėtinas efektyvus tiesioginis chromatografinis radikalų surišimo aktyvumo vaistinės augalinės žaliavos kokybinės ir kiekybinės analizės metodas, sukurtas 2002 m. Nyderlandų mokslininko prof. dr. Teris Van Beek. Šį naują metodą Lietuvoje moksliniam ir edukaciniam darbui naudoja prof. dr. R. Venskutonio (KTU), prof. dr (HP) L. Ivanausko ir prof. habil. dr. V. Janulio (LSMU MA) mokslinės grupės. Prof. habil. dr. A. Maruška (VDU), 2010 m. vykdydamas cheminės analizės miniatiurizavimą ir integravimą radikalų surišimo reakcijos detekciją apjungė su kapiliarine elektroforeze. Biologiškai aktyvių junginių paieškai ir cheminės analizės metodų vystymui mokslinių tyrimų objektas yra vaistiniai, prieskoniniai ir techniniai augalai, auginami VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus ilgalaikėje vaistinių augalų kolekcijoje, kuriuos prieš 87 metus pradėjo rinkti, kaupti ir sisteminti prof. K. Grybauskas.

Mokslinės vaistažolininkystės iniciatorius Lietuvoje

1927 m. išspausdintame straipsnyje prof. K. Grybauskas pažymėjo, kad „menkiausias vežimas iš užsienio paprasčiausių žolelių, kurios pas mus auga, būtų vertinamas kaip pilietiškas prasižengimas“. Buvo sprendžiama nauja problema – tai vaistinės augalinės žaliavos paruošos ir jų panaudojimo galimybės Lietuvoje.

Mokslininkas neapsiribojo tik savo vadovaujamo skyriaus darbais, jo darbo tikslas – pasitelkus Lietuvos gyventojus, išauginti vaistinius augalus ir paruošti reikiamą žaliavų kiekį ne tik Lietuvos vaistinėms ir kompanijoms, bet ir eksportui į užsienį.

1934 m. K.Grybausko pastangomis Lietuva įstojo į Tarptautinę vaistinių augalų federaciją ir šešis kartus atstovavo Lietuvai tos federacijos tarptautiniuose kongresuose (1928 m. Budapešte, 1931 m. Paryžiuje, 1935 m. Briuselyje, 1936 m. Miunchene, 1937 m. Paryžiuje, 1938 m. Prahoje), kur buvo skaitomi pranešimai apie Lietuvos vaistinius augalus. Pažymėtina, kad K. Grybausko pastangų dėka Briuselyje organizuoto kongreso metu vykusioje parodoje galėjo dalyvauti ir Lietuvos farmacijos pramonės atstovai: akcinė bendrovė „Ger Ma Po“, „Sanitas“, „Galen“. 1935 m. lietuviška vaistinė augalinė žaliava buvo eksponuojama tarptautinėje parodoje Briuselyje ir net apdovanota aukso diplomu.

Sprendžiami vaistinės augalinės žaliavos paruošimo ir realizavimo klausimai, nuolatiniai kontaktai su mokslo ir prekybos atstovais Lietuvoje ir užsienyje turėjo didelės reikšmės plečiant vaistinių augalų auginimą, vaistinės augalinės žaliavos paruošas ir eksporto galimybes.

Jis savo žinias bei tyrimų duomenis apie vaistinius augalus ir mokslinius darbus skelbė periodinėje spaudoje ir leidiniuose. Per 1924–1949 metų mokslinių tyrinėjimų laikotarpį buvo spausdinama „Ūkininko patarėjuje“, „Ūkininke“, „Mūsų rytojuje“, „Kosmose“. 54-iuose „Farmacijos žinių“ numeriuose aprašytos 46 vaistinių augalų rūšys. Iš viso tuo laikotarpiu išspausdinta 230 straipsnių. Išleista 17 leidinių: 1927 m. pirmasis leidinys „Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas“, o 1941 m. kartu su J. Movšovičiumi išleistas „Lietuvos vaistingųjų augalų sąrašas“ – labai vertinga knyga, kurios iki šiol Lietuvoje liko tik keliolika egzempliorių, – tai bibliografinė retenybė.

Iš viso jis parašė ir išspausdino 230 straipsnių ir 17 atskirų leidinių.

Iki šiol K. Grybausko darbai yra pagrindas vaistažolininkystės mokslo koncepcijos kūrimo ir vaistažolininkystės vystymo Lietuvoje.

Pedagoginė veikla

Nuo 1930 m. K. Grybauskas be mokslinės veiklos vykdė ir pedagoginį darbą: atliko augalų sistematikos laboratorinius darbus studentams farmacininkams Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto farmacijos skyriuje; 1940 m., įvertinus mokslinį darbą ir praktinę veiklą vaistinių augalų tyrimo srityje, jam buvo suteiktas docento vardas; tais pačiais metais K. Grybauskas pradėjo skaityti farmakognozijos paskaitas.

1944–1953 m. K. Grybauskas paskirtas Medicinos fakulteto Botanikos ir farmakognozijos katedros vedėju ir jam suteiktas profesoriaus vardas. Profesorius skaitė farmakognozijos ir augalų sistematikos paskaitas studentams farmacininkams. Jo paskaitos buvo turiningos ir įdomios ne tik mokslinėmis žiniomis, bet praktinių žinių gausumu ir didele meile gamtai.

Jis, pradėjęs pedagoginę veiklą, siekė šio darbo metodinio gerinimo. Paruošė išsamų farmakognozijos disciplinos dėstymo planą, tačiau jo pilnai įgyvendinti nepavyko. Su bendradarbiais nuolat tobulino farmakognozijos ir augalų sistematikos disciplinų laboratorinius darbus, tam panaudodamas naujas vaistinių augalų tyrimo metodikas. Paskaitų ir praktikos darbų metu studentams pateikdavo naujausius pasiekimus vaistinių augalų tyrimo srityje.

K. Grybauskas paskaitų, laboratorinių darbų ir ypač neužmirštamų išvykų į gamtą metu, greta su žiniomis apie vaistinius augalus perteikdavo gamtos meilę ir norą pažinti bei domėtis augalais.

Profesorius buvo floristinių ekskursijų po Lietuvą organizavimo iniciatorius. Pirmąją ekskursiją jis suorganizavo 1951 m. Joje dalyvavo profesoriai P. Snarskis, J. Dagys ir grupė gamtininkų. Prof. K. Grybauskas buvo pirmasis Lietuvos Botanikų draugijos ir ilgametis Farmacininkų draugijos pirmininkas.

Profesoriaus, biologijos mokslų daktaro Kazimiero Grybausko vaistinių augalų tyrimai įamžino jo vardą Lietuvos mokslo istorijoje. Jis minimas farmakognostų, farmacininkų, botanikų ir kitų gamtos tyrėjų darbuose. Dabar jo mokslinių darbų tęstinumą pagrindžia išsaugoti ir puoselėjami šilti, dalykiški tarpdisciplininiai ryšiai ir veikla VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus ir Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Farmacijos fakulteto mokslininkų, vykdant kompleksinius vaistinių augalų tyrimus ir studijas.

Vaistinių augalų tyrinėjimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode pradėti 1924 m. yra plėtojami iki šiol. Svarbiausias šių tyrinėjimų uždavinys – gausinti vietinę florą naujomis augalų rūšimis ir veislėmis naudingomis farmacijos ir maisto pramonei. Pradėta vaistinių augalų introdukcija ir aklimatizacija iš įvairių geografinių regionų atrenkant perspektyviausias veisles bei rūšis, išsaugant vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų nacionalinius genetinius išteklius ir jų įvairovę. Vaistinių augalų savybių tyrinėjimai yra svarbūs ir jie tampa vis reikšmingesni, nes, remiantis cheminių, farmakognostinių, biologinių, morfologinių, anatominių tyrimų duomenimis, galima parengti mokslines rekomendacijas vaistinių, prieskoninių augalų augintojams ir pagrįsti vaistažolininkystės mokslo koncepciją.

Prof. K. Grybauskas laboratorijoje

Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyriaus studentų mokslinės draugijos farmakognozijos būrelio nariai su vadovu prof. K. Grybausku (1949 m.)