Mūsų kaimynai

Trijų ambasadorių: buvusio Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Boriso Klimčiuko (Borys Klimchuk), Ukrainos ambasadoriaus Latvijoje Raulio Čilačiavos (Raul Chilachava) ir Gruzijos ambasadoriaus Lietuvai Davido Aptsiaurio (David Aptsiauri) iniciatyva per gana trumpą laiką parengta, išleista ir 2008 m. kovo 21 d. Ukrainos ambasadoje Vilniuje pristatyta knyga Karalių pasaka (Kazka koroliv). Apie autoriaus ir sudarytojo poeto, Ukrainos nusipelniusio liaudies veikėjo filologijos mokslų dr. prof. Raulio Čilačiavos pažintį su Lietuva ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba skaitome knygos pavadinimą pakartojančiame straipsnyje ukrainiečių, rusų, gruzinų bei lietuvių kalbomis.

Šis pašnekesys su Latvijos mokslų akademijos Senato pirmininku akad. Janiu STRADINIU (Janis Stradiņš), buvusiu ilgamečiu šios Akademijos prezidentu, vyko Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijos metu 2007 m. spalio 9 d. Rygoje. Pokalbis atskleidžia, kuo šiandien gyvena žymusis kaimyninės šalies mokslininkas, mokslo istorikas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Reikšmingų dalykų nenusineša laiko vandenys, todėl pašnekesys su Latvijos mokslų akademijos Senato pirmininku akad. Janiu Stradiniu (Janis Stradiņš), buvusiu ilgamečiu šios Akademijos prezidentu, išlieka aktualus ir pasibaigus Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijai. Ji vyko Rygoje 2007 m. spalio 9–10 d.

Sukako 15 metų, kai Lietuvos ir Baltarusijos Respublikos užmezgė diplomatinius santykius. Šia proga tęsiame pašnekesį su Gardino Jankos Kupalos valstybinio universiteto Kultūrologijos katedros docentu Mikolajumi Biaspametnu (Mikolai Biaspamiatnych).

Ukrainos Respublikos Nepriklausomybės dienos proga toliau kalbiname Ukrainos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje BORISĄ KLIMČIUKĄ

Šiemet sukanka 15 metų, kai tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos buvo užmegzti diplomatiniai santykiai. Šiai progai patausojome Česlovui Milošui skirtos konferencijos (2006 m.) renginių metu vykusį pokalbį su Gardino Jankos Kupalos valstybinio universiteto Kultūrologijos katedros docentu Mikolajumi Biaspametnu (Mikolai Biaspamiatnych).

Ukrainos Respublikos Nepriklausomybės diena minima rugpjūčio 24 d., bet šiemet Vilniuje šios šalies ambasados pastangomis ji buvo pažymėta atlėgus vasaros atostogų įkarščiui. Iškilmės, paroda ir koncertas vyko rugsėjo 6-ąją Lietuvos taikomosios dailės muziejuje.

Parodoje buvo pristatyti erdviniai holografiniai vaizdai, kuriuose atgijo didelės meninės vertės senovės meno ir kultūros vertybės. Jų originalai saugomi Nacionaliniame Kijevo Pečersko istorijos ir kultūros draustinyje bei Ukrainos nacionalinio muziejaus kolekcijose. Išvydome skitų ritualinių indų (IV a. pr. Kr.), skitų papuošalų (VII–IV a. pr. Kr.), piksidų (lot. pyxis, IV a. pr. Kr. nedidelių gausiai ornamentuotų indelių su kosmetika – skaistalais, akių dažais ir aromatinėmis medžiagomis), sarmatų periodo moterų papuošalų (II a. pr. Kr.), Bizantijos meistrų gaminių (VII a.), kulto ir kitų įspūdingų meno kūrinių.