Namotyros mokslo pradininkas

Jurgis Gimbutas 1948 m. Štutgarte apgynė disertaciją daktaro laipsniui gauti, kurios tema buvo stogų evoliucija ir konstrukcija Lietuvos kaimuose, ir pradėjo namotyros mokslą. Toliau šią temą mokslininkas plėtojo, parašydamas ne vieną straipsnį, monografiją ar studiją, aptardamas liaudies architektūros klausimus.
Š.m. gruodžio 16 d. Universiteto taryba, įvertindama inžinieriaus dr. Jurgio Gimbuto didelius nuopelnus vykdant lietuvių liaudies architektūros tyrimus, vystant namotyros mokslą, už svarų indėlį į Lietuvos mokslo istoriją suteikė jam Vilniaus Gedimino technikos universiteto Garbės daktaro vardą.

Aprėpti medį, miestą, šalį

Gruodžio 28 d. Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui prof. habil. dr. Leonardui Kairiūkščiui sukanka 70 metų. Ne tiek ir daug, žinant, kad per tuos metus spėta parašyti net 22 knygas, apie 550 mokslo ir populiarių straipsnių. Kad šie veikalai ir darbai vertingi ne tik Lietuvos mokslui, rodo tai, kad L. Kairiūkštis išrinktas Švedijos Karališkosios žemės ir miškų akademijos tikruoju nariu, 1992 m. Freiburge (Vokietija) už laimėjimus plėtojant Europos miškininkystę jam paskirta tarptautinė Wilhelmo Leopoldo Pfeilo premija. Daug metų L. Kairiūkštis vadovavo Lietuvos miškų institutui, buvo Tarptautinio sisteminės analizės instituto (IIASA) gamtinės aplinkos programos vicedirektorius, valstybinės mokslo programos ECOSLIT ("Regioninio vystymosi ekologinis tvarumas istoriniame kontekste Lietuvos pavyzdžiu") vadovas. Nuo 1974 m. vadovauja pasaulinės programos "Žmogus ir biosfera" Lietuvos nacionaliniam komitetui, yra Lietuvos nacionalinių programų komiteto narys.

Svarstykime Lietuvos aukštojo mokslo baltąją knygą

Šiuo metu rengiami Aukštojo mokslo įstatymo bei Lietuvos aukštojo mokslo baltosios knygos projektai yra patys svarbiausi darbai, pagal kuriuos daugelį metų bus formuojamos Lietuvos mokslo ir studijų plėtros kryptys. Priimtos nuostatos atsilieps ne tik tada, kai visas gyvenimas jau paskirtas aukštajai mokyklai, bet vienaip ar kitaip orientuos ir dar tik besirenkančius savo gyvenimo kelią. Todėl norime paskatinti daug plačiau ir aktyviau svarstyti rengiamus dokumentus. Tam yra puikios galimybės, nes MSI informacinis centras padeda Jums susipažinti su svarstomų dokumentų projektais, o "Mokslo Lietuva" skelbs Jūsų mintis, kurios bus viešai svarstomos.

Savo mintis, pasiūlymus ir spaudai parengtas publikacijas prašome siųsti "Mokslo Lietuvai" adresu: Aušros Vartų g. 6-8, 2001 Vilnius. El. paštas: ML@pub.osf.lt Tel./faks.: (8-22) 22 12 35.

Kviečiame svarstyti ir dalyvauti sudarant
Lietuvos mokslininko kodeksą

LMS "Salduvės" skyriaus ir Šiaulių universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Tomo Stulpino, parengė Lietuvos mokslininko kodekso pirmąjį variantą ir kviečia Lietuvos mokslininkus šį Kodeksą taisyti, papildyti, tobulinti, kad sukurtume visiems priimtiną mūsų veiklą orientuojantį dokumentą.

ATGARSIAI

Čikagiečių "Draugas"
rašo apie "Mokslo Lietuvą"

Populiariame Čikagos laikraštyje "Draugas" žurnalistas p. E. Šulaitis m. lapkričio 28 d. numeryje paskelbė apžvalginį straipsnį "Mokslo Lietuva" dar vis rašo apie čikagiečius".
Straipsnyje gvildenamos kelios temos. Pirmiausia prisimenamas Čikagoje (1997 m. lapkričio pabaigoje) vykęs Dešimtasis mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuriame dalyvavo gausus Lietuvos mokslo žmonių būrys. Ypačiai šiltai prisimenama "Mokslo Lietuva", šio simpoziumo idėjoms skleisti pašventusi net 18 studijinių rašinių ir reportažų ciklą "Pasaulyje - kaip savo namuose".

PO TO KAI RAŠĖME

Vingiais - į XXI amžių
Tęsinys. Pradžia Nr. 21

Turėtume atvirai prisipažinti, kad Rio de Žaneire vykusios konferencijos atgarsiai Lietuvą pasiekė tik po pernai Niujorke vykusios JT Generalinės Asamblėjos.
Ir dar daugiau. Abejoju, ar tie atgarsiai ir šiemet būtų nuskambėję, jei į mūsų valdžios viršūnes nebūtų atėjęs pasaulinio garso gamtosaugininkas Valdas Adamkus. Nei buvusi Gamtos apsaugos ministerija, nei dabartinė Aplinkos ministerija, atrodo, nebuvo ir nėra pasiruošusios suprasti ir realiai vertinti globalinių aplinkos apsaugos problemų. Šitaip galima paaiškinti kodėl seminare tiek daug dėmesio skirta papildomų institucijų steigimui. Nesusidariau nuomonės, kad Rio de Žaneiro konferencijoje ar Niujorko Asamblėjoje didžiausias susirūpinimas būtų dėl nacionalinių tausojančios plėtros ar kitaip pavadintų tarybų steigimo. Neradau ir nuostatos, kad tokios tarybos "daugumą turėtų sudaryti vyriausybės pareigūnai" . Jei laiku ir tinkamai būtų reaguota į tokias svarbias gamtosaugos problemas, šiandien nereikėtų jaustis beviltiškai vėluojančiais ar padariusiais didelį vingį kelyje į XXI amžių.

EUROPOS SĄJUNGOS PROGRAMOS Leonardo idėja

Lietuva jau pilnateisė Europos Sąjungos
Leonardo da Vinčio programos narė

Lapkričio 27 d. "Lietuvos" viešbučio konferencijų salėje Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo fondas kartu su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija surengė programos steigiamąją konferenciją. Joje dalyvavo apie 150 atsakingų ir suinteresuotų asmenų, švietimo sistemos, profesinio mokymo bei Europos Komisijos XXII Generalinio direktorato ("Švietimas, mokymas ir jaunimo klausimai") darbuotojai.

Į "Mokslo Lietuvos" klausimus atsako Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondo direktorė Birutė Deveikienė.

Stojantieji į Vilniaus ir Kauno technologijos universitetus
rašys vieną prašymą

"Parašę prašymą pagal bendrą Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų nustatytą formą priimti mokytis, bet neįstoję į vieną šių aukštųjų mokyklų, galės mokytis kitoje," – supažindindamas žurnalistus su keičiama stojimo tvarka, sakė VU rektorius prof. R. Pavilionis.
Naujoji tvarka palengvins daugybės stojančiųjų dalią. Anksčiau neįstojusieji turėdavo laukti visus metus ir tik tada vėl galėdavo laikyti konkursinius egzaminus. Įstojusiems taip pat geriau – galės pailsėti prieš studijas. Manoma, kad būsimieji studentai ir atrenkami bus objektyviau.

Dėl aukštųjų mokyklų reitingo

Atsiliepdami į "Mokslo Lietuvoje" š. m. liepos 23 d. publikaciją "Ar atitinka reitingas tikrovę?", habil. dr. Vladas Paškevičius ir habil. dr. Vytautas Nezgada ryžosi pratęsti pradėtąją temą.

JUBILIEJINIAI ADOMO MICKEVIČIAUS METAI

Lygiai prieš 200 metų, 1798 m. gruodžio 24 d., Kūčių vakarą gimė pasaulinio garso poetas Adomas Mickevičius

Karaliams prilygintas poetas (1)

"Adomas Mickevičius, vaikinas iš Naugarduko, tapo ADOMU MICKEVIČIUMI, kuriam buvo lemta ilsėtis Vavelio kriptoje greta karalių ir didžiavyrių". Tomašas Lubienskis

Pasitinkant didžiojo poeto gimimo 200 metų sukaktį 1998-ieji Lenkijoje buvo paskelbti Mickevičiaus metais. Knygynai ir skaitytojų namų bibliotekos praturtėjo naujomis knygomis su Adomo Mickevičiaus kūriniais, taip pat ir poetui skirtomis knygomis.
Vieną jų – žinomo publicisto ir rašytojo Tomašo Lubienskio (Tomasz Łubienski) "M kaip Mickevičius" išleido leidykla "Świat książki".
Knyga dar vos spėjo pasirodyti Lenkijos knygynuose, o klubas jau surengė savo nariams puikią kelionę į Lietuvą, Adomo Mickevičiaus takais. Ekskursijai vadovavo pats naujosios biografijos autorius T. Lubienskis.

Po Adomo Mickevičiaus ženklu

Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms skirta ir Lietuvos mokslų akademijos sesija-konferencija, vykusi gruodžio 8 d. Trumpu įžanginiu žodžiu renginį pradėjęs Lietuvos MA prezidentas akad. Benediktas Juodka vieną po kito į tribūną kvietė keturis kalbėtojus - didžiojo poeto kūrybos žinovus: prof. V. Kubilių, poetą akad. J. Marcinkevičių, prof. A. Piročkiną ir akad. Z. Zinkevičių.

Skirta Adomui Mickevičiui

Didžiojo poeto 200-ųjų gimimo metinių jubiliejaus proga Vilniaus universitetas, kuriame būsimasis Lietuvos dainius mokėsi 1815-1919 m., surengė ne vieną įspūdingą renginį. Vienas paskutiniųjų gruodžio 16 d. įvyko šio universiteto bibliotekoje – jubiliejinės parodos "Adomas Mickevičius ir Lietuva" atidarymas.

KIBERNETIKAI - 50 METŲ
Ar kibernetika tik biomedicininių mokslų šaka?
Tęsinys. Pradžia Nr. 19

Atsiradus kompiuteriams, robotams, "Internetui" bei didžiuliais tempais augant daugybei įvairiausių informacinės technologijos priemonių, kibernetikos, kaip valdymo sistemų teorijos, paskirtis tapo užgožta informatikos. Nepaisant to, kad informacija reikalinga tik valdymui ir ji sudaro tik dalį, tiesa, svarbiausią, darniai funkcionuojančios organizuotos sistemos, valdomasis objektas, valdomoji pasistemė ignoruojama. Žiūrint iš kibernetikos mokslo pozicijų, šiandieninį informatikos pervertinimą galima būtų palyginti su žmogaus-būtybės matymu, jį suvokiant tik kaip išpreparuotus smegenis bei jų turinį. O kur visas kūnas, pozos, elgsenos būsenos?

GEOGRAFIJA
Lietuvos geografų moksliniam leidiniui
"Geografijos metraštis" ­ 40 metų
Pabaiga. Pradžia Nr. 20

Jungtiniame XXII­XXIII "Geografijos metraščio" tome (1986 m.) jo redaktoriai G. Pauliukevičius ir N. Eitmanavičienė stengėsi atspindėti geoekologinius landšaftų tyrimus. G. Pauliukevičiaus ir R. Pakalnio straipsnyje apie ekologijos ir geografijos kooperaciją nušviečiama ekologinių idėjų evoliucija ir aptariamas ekologijos ir geografijos mokslų giminingumas. Toliau šiame tome galima rasti konceptualius P. Kavaliausko, A. Knabiko, A. Basalyko straipsnius apie geografines sferas ir jų tyrimo metodus bei daugelį kitų mokslinių publikacijų apie skirtingo rango landšafto elementų tyrimus ir ekologinio optimizavimo aspektus.

ATMINTIS
Kyšių neėmė, avėjo klumpes

Kauno medicinos universiteto Bendrosios chirurgijos katedra ir Kauno krašto chirurgų draugija lapkričio 27 d. paminėjo gydytojo, pedagogo ir mokslininko prof. Telesforo Šiurkaus 90-ąsias gimimo metines.

Apie astronomą Antaną Šahiną sukakties proga

Prieš 200 metų žymaus vilniškio totorių kilmės poeto Pranciškaus Šahino-Sokulo šeimoje gimė sūnus Antanas, būsimasis Vilniaus ir Charkovo universitetų astronomas bei geodezininkas.

LIETUVOS KARIUOMENĖS 80-MEČIUI
(2) Jėga, apgynusi nepriklausomybę
Tęsinys. Pradžia Nr. 21

Vertingą dovaną Lietuvos kariuomenės 80-mečiui parengė Vilniaus universiteto docentas istorikas Vytautas Lesčius. Šio autoriaus veikalas "Lietuvos kariuomenė (1918-1920)" – ne vienadienė knyga. Ji būtina ne vien istorikui, kuris tyrinėja 1918 m. atsikūrusios Lietuvos valstybės pirmuosius žingsnius, ir ne tik karo mokslų žinovui, kurio profesijos ir garbės reikalas gerai pažinti tą lemtingąjį mūsų krašto istorijos tarpsnį. V. Lesčiaus veikalą persmelkia mintis: neilgai Lietuva būtų išlikusi nepriklausoma valstybė, jeigu nebūtų pavykę suformuoti karinę jėgą, kuri tą nepriklausomybę apgynė kruvinose kovose. Todėl kiekvienam skaitytojui, besidominčiam gimtojo krašto praeitimi, valstybingumo ištakomis, ši monografija bus neišsemiamas žinių šaltinis.

PANEMUNIO MIESTELIUI - 400 METŲ
Dievui ir Tėvynei tarnavę
Pabaiga. Pradžia Nr. 21

Miškų departamento 80-metis

Gruodžio 4 d. Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius, viceministras dr. Imantas Lazdinis surengė spaudos konferenciją, skirtą miškų departamento 80-mečiui pažymėti.

Tokio plataus lango dar nebuvo
Lietuvos kultūroje (7)
Tęsinys. Pradžia Nr. 15

Kalbiname Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretorių, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekaną, Knygotyros katedros vedėją prof. Domą Kauną.