Kazimiero Semenavičiaus veikalo paieškos tęsiamos
Sausio 3 d. mokslo istorikas prof. Romualdas Šviedrys pakilo skrydžiui į penkias savaites truksiančią kelionę, bet išvakarėse apsilankė Mokslo Lietuvos redakcijoje, tad galėjome svečią pakalbinti. Neabejojame, kad mūsų skaitytojams bus įdomu išgirsti apie profesoriaus artimiausius ir toli siekiančius tikslus bei sau keliamus uždavinius.
Gerbiamasis Profesoriau, lygiai po trylikos valandų Jūs kilsite dideliam skrydžiui. Kurlink?
Keturioms penkioms paroms skrendu į Paryžių, o iš ten visam mėnesiui – į Santjagą, Čilę. Tai kelionės, kurios sietinos su Kazimiero Semenavičiaus (kitur – Simonavičius, apie 1600–po 1651 m.) ir Ignoto Domeikos (1802–1889 m.) mokslinio gyvenimo palikimu.
Paryžiuje gyvena vienas prancūzas, turintis kompiuterinę programinę įrangą, kuri jam leidžia palyginti rašytinių tekstų gramatinę struktūrinę ir kitas subtilybes. Mėginsiu jam nuvežti maždaug dešimt puslapių vieno vokiečio atlikto Kazimiero Semenavičiaus veikalo Didysis artilerijos menas (Artis magnae artilleriae, kitur – Artilleriae ars magna) I dalies vertimo iš lotynų kalbos. Palyginsime su tekstu, kuris, jei tikėsime vokiečių redaktoriumi, buvo parašytas žiūrint į K. Semenavičiaus knygos brėžinius, gautus iš Amsterdamo. Vokiečių karininkas, apie kurį labai nedaug galima pasakyti, iš tų brėžinių ir pamėgino rašyti tekstą, spėdamas, ką Semenavičius tais brėžiniais norėjo pasakyti. Jeigu pasitvirtintų mūsų spėjimas, galėtume sakyti, kad aptikome K. Semenavičiaus Didžiojo artilerijos meno II dalį ar bent jos fragmentą. Ligi šiol buvo manyta, kad II dalis nebuvo išspausdinta.
Jei pasitvirtintų Jūsų spėjimas, tai kas būtų laikomas knygos, kurią esą pagal K. Semenavičiaus brėžinius parašė vokiečių karininkas, autoriumi?
Vokiečių leidėjas ir spaustuvininkas, kuris išleido K. Semenavičiaus Didžiojo artilerijos meno I dalį, tikino, kad tik tą I dalį lotyniškai parašytos knygos ir buvo gavęs, o II dalies gavo tik brėžinius. Taigi išeitų, kad autorius būtų vokiečių karininkas, tos knygos II dalį ir parašęs.
Tačiau iš Jūsų kalbos tariamosios nuosakos susidaro įspūdis, kad tuo labai abejojate?
Man atrodo, kad galėjo būti kiek kitaip. Jeigu leidėjas gavo K. Semenavičiaus brėžinius, tai veikiausiai buvo gavęs ir tekstą. Jei mums pavyktų įrodyti, kad K. Semenavičiaus knygos vokiško vertimo I dalies stilistinė ir gramatinė struktūra yra tokia pati, kaip ir minėtos knygos II dalis, galėtume teigti, jog vokiečių karininkas knygos II dalį ne pats rašė pagal gautus K. Semenavičiaus brėžinius, bet ją vertė iš jo knygos II dalies rankraščio. Visai galimas daiktas, kad vokietis leidėjas turėjo išspausdintą K. Semenavičiaus veikalo I dalį, parašytą lotyniškai, o II–ąją vertė jo paprašytas vokietis karininkas iš turėto K. Semenavičiaus rankraščio.
Ne paslaptis, kad XVII a. Vilniaus universiteto studentai, išklausę profesorių paskaitas, iš savo užrašų vėliau išleisdavo knygą, nurodydami jau savąją autorystę. Ar taip negalėjo atsitikti ir su Vokietijoje išleista knyga, kurią ir aptariame? Vadinasi, prarastojo K. Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ II dalis, neva neišspausdinta, tiesiog „slepiasi“ po kito autoriaus pavarde?
Gali būti, bet kol neįrodyta, taip tvirtinti būtų per anksti. Jei Paryžiuje pavyktų susitikti su man rūpimu asmeniu, tai gal kiek priartėtume prie tiesos. Bent jau tokį siekį esu užsibrėžęs.
Turiu ir kitą sumanymą: grįžęs iš Čilės norėčiau nuvykti į Didžiąją Britaniją. Ten man labai rūpi pamatyti atrastąjį K. Semenavičiaus rankraštį.
Apie tai turite būtinai papasakoti, nes skaitytojai gali ir nežinoti, kas ir kada rado K. Semenavičiaus rankraštį.
Vienas XIX a. kolekcininkas, anglas, pakankamai turtingas žmogus, beje, matematikas ir, taip man atrodo, teisininkas, bent jau viename koledže dėstė teisę ir matematiką, už savo pinigus surinko didžiulę kolekciją – apie 14 tūkst. mokslinių knygų, apie 100 rankraščių. Tarp jų yra ir vienas K. Semenavičiaus rankraštis. Kiek man žinoma, tai apie 70 puslapių tekstas, skirtas fortifikacijoms, ir visai galimas daiktas, kad tai yra K. Semenavičiaus knygos Didysis artilerijos menas II dalies tekstas, ar bent jo dalis.
Ar tame rankraštyje yra minima K. Semenavičiaus pavardė? Ar rankraštis pasirašytas?
Kai kalbėjausi su rankraščio kuratoriumi, jis žadėjo įdėmiau patyrinėti ir man duoti žinią. Klausiau, iš kokių duomenų spėjama, kad tai K. Semenavičiaus rankraštis. Gavau pažadą, kad bus atsakyta į man rūpimus klausimus. Anglas taip pat pažadėjo kruopščiau patyrinėti, kaip tas rankraštis XIX a. pateko į jo tėvynainio kolekcininko rankas.
