Struktūriniai fondai: naujos galimybės ir problemos

Gruodžio 19 d. Radisson SAS viešbučio konferencijų salėje, Vilniuje, Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva buvo surengta konferencija Kokių sprendimų reikia, kad Lietuva Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2007–2013 metais panaudotų veiksmingai? Europos Komisijos remiamoje konferencijoje buvo aptarti Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmingo panaudojimo principai ir kriterijai, šios paramos panaudojimo Lietuvoje prioritetai, numatyti ir siekiamos plėtros rezultatai.

Konferencijos pirmoje dalyje dalyvavę LR Seimo vicepirmininkas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius, finansų ministras Zigmantas Balčytis, ūkio ministras Vytas Navickas, Ekonomikos instituto mokslo darbuotojas Dmitrijus Celovas, kartu su posėdžiui vadovavusiu Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi Dariumi Kuoliu mėgino aiškintis, kokių bendrų plėtros rezultatų pasieksime panaudoję ES paramą.

Pasak finansų ministro Zigmanto Balčyčio, Lietuvoje nedarbas mažėja, gyvenimo lygis kyla, algos kinta, bet skurdo riba plečiasi. Tai pirmiausia sietina su žemės ūkiu. Kasmet po 700–800 mln. litų skiriama žemės ūkiui – išmokamos įvairios tiesioginės išmokos vien tam, kad būtų palaikomi žemės ūkyje dirbantys žmonės. Nieko kito kol kas nesugalvojo net tokios valstybės kaip Vokietija ar Prancūzija – jos taip pat palaiko žmonių užimtumą žemės ūkyje.

Koks svarbiausias mūsų valstybės tikslas? Anot finansų ministro, sukurti sistemą, kad mūsų produkcija būtų konkurencinga, didėtų gyvenimo lygis. Didžiausia problema – atsilikusios technologijos, maždaug 70 proc. to lygio, kuris yra išsivysčiusiose Europos Sąjungos valstybėse.

Ką reikėtų daryti? Būtina sukurti mokslinį techninį potencialą, plėtoti mokslo santykį su verslu. Pasak ministro, tam skiriama 23 mlrd. litų, nepamirškime ir tų 4,8 mlrd. litų, kurie buvo naudojami 2004–2006 metais. Iš užsibrėžtų tikslų kyla konkretūs uždaviniai – kokie? Būtina išgryninti projektus, kurie galėtų sukelti proveržį ekonomikoje. Lėšos bus skiriamos Via Baltica projektui, Klaipėdos uosto rekonstrukcijos darbams, techninei plėtrai, perorientuoti esamą struktūrą, regionų skirtumams išlyginti – štai į kurias sritis nukeliaus tie milijardai. Norint regionuose sukurti naujus gamybinius potencialus, aprūpintus kvalifikuota darbo jėga, taip pat teks nukreipti labai dideles investicijas.

Ne be reikalo gamybiniai potencialai kuriasi prie didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, kur yra reikiama infrastruktūra. Tikėtina, kad šios tendencijos išliks ir ateityje.

Pasak Z. Balčyčio, per pastaruosius 3–4 metus mes visi labai pasikeitėme, daug sužinojome, nemažai jaunimo įsidarbino šalies institucijose ir jau daug ką visai kitaip supranta, kitaip suvokia valstybės ateitį. Išryškėjo naujos problemos – kvalifikuotų darbuotojų stoka, didėjanti emigracija, per lėtas darbo užmokesčio augimas, menkas pensijų dydis, brangsta įvairios paslaugos. Ministras Nacionalinę strategiją 2007–2013 m. pripažino gera, nors yra nemažai taisomų dalykų. Tai natūralu, nes gyvenimas kasmet turi įnešti savų korekcijų. Visų tikslų sekos iki 2013 m. tiesiog nebūtų įmanoma apibrėžti, todėl labai svarbu įvairiais klausimais diskutuoti siekiant išsiaiškinti įvairius požiūrius.

Žmonės nepasitiki paramos naudojimo skaidrumu

Svarbu ir viešumas, tam Finansų ministerijoje ir projektų valdymo agentūrose sukurtos kompiuterinės sistemos, tad struktūrinių fondų pinigų įsisavinimo duomenys bus skelbiami taip pat internete – tai ir ES pinigų įsisavinimo principas. Vis dėlto ministras pripažino, kad daugelis Lietuvos žmonių įsitikinę, bent tą rodo visuomenės apklausų rezultatai, kad ES paramos pinigai naudojami neskaidriai. Ministras pažymėjo, kad taip mano didesnis procentas žmonių, tiesiogiai nesusijusių su paramos įsisavinimu. Toje srityje dirbantys, žinantys ES reikalavimus žmonės paprastai yra kiek kitokios nuomonės.

Taigi siekiant mūsų bendrų tikslų, didinant valstybės konkurencingumą, norint ilgai išlaikyti mūsų ekonominį ir finansinį stabilumą, užtikrinant pastovų valstybės augimą ir pereinant prie proveržio projektų, teks įdėti daug pastangų. Kodėl bus nelengva? Todėl, kad turime istoriškai susiklosčiusių kadrų rengimo, universitetų sistemą, taip pat pačius mokslininkų kadrus – visa tai turės ateityje keistis kartu su pačiu gyvenimu. ES struktūrinių fondų pinigai turi tekti toms sritims, iš kurių valstybė gali tikėtis geriausių rezultatų, bet svarbu, kad ir kitos sritys neatsiliktų. Todėl būtina stiprinti moksleivių ir studentų mokymą, aplinkosaugos specialistų rengimą, nepamiršti transporto, gamybos sektoriaus, kultūros ir mokslo sričių. Ministras pabrėžė 13 sričių svarbą – tiek turime ir ministerijų. Problema ta, kad iš visų tų sričių reikia suformuoti optimaliausią modelį. Nacionalinėje strategijoje 2007–2013 m. buvo įvertintos 25 įvairios ilgalaikės strategijos: energetikos, transporto, ryšių ir kitos, todėl ir pavyko suformuoti dokumentą. Ateityje galima tikėtis, kad ES struktūrinė parama padės Lietuvai sumažinti takoskyrą tarp mūsų šalies ir labiausiai išsivysčiusių ES valstybių. Tinkamas tų lėšų investavimas turėtų pagerinti Lietuvos valstybės įvairių sričių konkurencingumą.

Mokslo ir verslo sandūroje