Ar ten eina Cezaris (2)
Pabaiga. Pradžia 2006 m. Nr. 22
Toliau kalbamės su prof. Palmira Jucevičiene, Kauno technologijos universiteto Edukologijos studijų instituto direktore, Ugdymo sistemų katedros vedėja. Misija – nesusitapatinti Universiteto ir inteligento misija turi būti kiek panaši: būti truputį atokiau, vertinti įvykius ir reiškinius iš tam tikro atstumo. Kitaip tariant, nereikėtų pernelyg susitapatinti su vadovaujančiuoju elitu.
Vėl remsiuosi Deivido Bridžo (David Bridges) pranešimo mintimis, nes Lietuvoje užsieniečių mintys vertinamos labiau negu savųjų. Kai kas mano, jog universitetai bus gimę „be nuodėmės“, jei taps paslaugų universitetais. Kaip tokiu atveju daryti objektyvius tyrimus ir išlikti nepriklausomais, jeigu tyrimai užsakomieji?
Užsakomas tyrimas, o ne rezultatas. Bet gal kartais ir rezultatas? Teko matyti švedų dokumentinį filmą apie tiriamąją žurnalistiką; jis sukėlė kraupų įspūdį. Didžiosios bendrovės, teršiančios aplinką, ne tik kartais užsakydavo joms naudingus tyrimus, t. y. tokius, kurių rezultatas buvo nulemtas, bet darydavo viską, kad objektyvūs, dori mokslininkai neįstengtų atlikti alternatyvių tyrimų.
Tai didelė pasaulinė problema. Kartais tų problemų daugiau, negu sprendimų galimybių.
Tolerancijos deficito sąlygomis
Noriu užstoti mūsų vyresnio amžiaus profesorius. Labai gaila ir skaudu, kai jauni profesoriai, kartais net mokslų daktarais dar netapę asmenys pradeda kritikuoti mūsų vyresniojo amžiaus profesorius. Mes visi išaugome iš tos profesūros, tad negi jų parengta dirva buvo tokia bloga?
Gal profesorius profesoriui nelygus?
Taip, nelygus, bet aš pasigendu paprasčiausios žmogiškos pagarbos mūsų senajai profesūrai. Tarp profesorių yra daug puikių ir žymių žmonių. Gal vienoje ar kitoje kryptyje jie ko nors ir nepadarė ar darė ne visada taip, kaip būtų daroma šiandien. Užtat kitoje kryptyje nuveikė labai daug. Akademinę bendruomenę pirmiausiai ir kviesčiau prisiminti savo prigimtinį bruožą – toleranciją. Pagarba, konstruktyvi kritika ir tolerancija turėtų būti pirmiausias mūsų akademinės bendruomenės bruožas.
Gal tai mūsų gyvenamojo meto, o gal dabartinės kartos bruožas, bet kiekviena novacija kažkodėl suprantama kaip griovimas iki pamatų ir tada statymas. Jūs taip nemanote? Tęstinumo jausmas visiškai atbukęs. O juk kultūra ir yra tęstinumo jausmo kultivavimas. Jos priešybė – barbarizmas ar bolševizmas, kuris ir reiškiasi viso to, kas ligi tol buvo sukurta ir puoselėta, nepaisymu, net sąmoningu griovimu. Tada nereikia autoritetų ir pirmtakų darbų vertinimo.
Savo naujoje knygoje prof. Brigita Janiūnaitė rašo apie radikalias ir dalines edukacines novacijas. Dalinės novacijos skirtos tobulinti sistemą, keisti. Kuo radikalesnė edukacinė novacija, tuo kompetentingesni žmonės turi būti.
