Mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimas(is) – geresnei ugdymo(si) kokybei
Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė,
VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto koordinatorė
tarptautiniams ryšiams ir projektinei veiklai
Kai vidurinių mokyklų abiturientai laiko brandos egzaminus, prasminga apmąstyti mokyklų vadybos ir vadovų kompetencijų tobulinimo klausimus. Ar galime pagerinti moksleivių ugdymo(si) kokybę, sudarydami sąlygas mokyklų vadovams tobulinti vadybines kompetencijas? Šis klausimas ypač domina NordPlus Horizontal programos projekto Mokyklų vadybos tobulinimas Baltijos regione (2008–2010) iniciatorius – Vilniaus pedagoginio universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto, Tartu universiteto Edukologijos fakulteto, Daugpilio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistus.
Straipsnyje trumpai pristatomos kai kurios projekto veiklose dalyvavusių tyrėjų mintys apie mokyklų vadybos Baltijos regione problemas ir galimybes jas spręsti tobulinant vadovų kompetencijas.
XXI amžiaus pradžios iššūkiai ir vadybinės kompetencijos
Prof. habil. dr. Rimantas Želvys projekto darbo grupės susitikime Vilniuje 2009 m. vasarį pažymėjo, kad kiekvienas laikmetis kelia savus iššūkius. Problemos, su kuriomis susidurdavo švietimo įstaigų vadovai 1989-aisiais, skiriasi nuo tų, su kuriomis susidurdavo švietimo vadovai 1999-aisiais, o šios savo ruožtu skiriasi nuo 2009 metų problemų. Problemos nuolat keičiasi – vargu ar šiandien kas nors gali pretenduoti pateikti visą problemų sąrašą. Bene pagrindiniai iššūkiai, kurių užuomazgas jau galima buvo stebėti paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ir su kurių apraiškomis susiduria švietimo organizacijos vadovas XXI amžiuje, yra šie: decentralizacija, standartizacija, globalizacija, marketizacija. Iššūkių pobūdis formuoja ir atitinkamus reikalavimus vadovui. Ką reiškia išvardytieji iššūkiai šiuolaikinės švietimo organizacijos vadovui? Dabar vadovui tenka priimti sprendimus, kuriuos anksčiau kažkas priimdavo už jį. Švietimo vadybos problemos įvairiose šalyse panašėja, atsiranda rinkos santykių ir konkurencijos elementų. Svarbesnis vaidmuo tenka vadovo asmenybei, jo kaip lyderio savybėms. Didėja darbo krūvis ir atsakomybė už problemines sritis: ten, kur neišvengiami konfliktai arba stokojama resursų. Vadovas vis labiau įspraudžiamas į tam tikrus rėmus, kurių ribose jis priverstas priimti sprendimus. Tai daro vadovo veiklą sudėtingesnę, tenka atsižvelgti į vis daugiau rodiklių ir kriterijų. Kiekvienas plačiau mąstantis ir galvojantis apie ateitį švietimo organizacijos vadovas turėtų numatyti strategiją, kaip būtų galima maksimaliai pasinaudoti teigiamais XXI amžiaus iššūkių aspektais ir eliminuoti arba bent jau minimizuoti neigiamus padarinius.
Paskutinis pastebėjimas: komandinis darbas, standartai, tarptautinis bendradarbiavimas, reitingavimas ir kt. – tai viso labo tik priemonės svarbiausiam tikslui siekti, t. y. suteikti kiekvienam besimokančiajam gerą išsilavinimą. Kitaip tariant, svarbiausia – ugdymo turinys. Lemiamos reikšmės turi tai, ko mokome ir kaip mokome. Deja, per gausias reformas šis esminis dalykas kartais pamirštamas. Jeigu jau sutinkame, kad be įgimto optimizmo ir lyderio savybių švietimo organizacijų vadovui reikalingos ir išmoktos kompetencijos, svarbiausioji kompetencija – ugdymo turinio valdymas.
Meistriškumo modelių diegimas Estijos mokyklose
Tartu universiteto mokslininkas Dr. Hasso Kukemelk, pristatydamas projekto metu (2009 m.) įvykdytą mokyklų vadybos Estijoje tyrimą, paminėjo, kad nemažai švietimo įstaigų Estijoje pastaruoju metu perėjo prie bendrųjų kokybės valdymo principų ir meistriškumo modelių, kad būtų geriau reaguojama į dabartinius visuomenės poreikius. Visos Estijos vidurinės mokyklos privalėjo pradėti taikyti kokybės valdymo principus nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio (Estijos švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. rugpjūčio mėnesio reglamentas Nr. 23). Institucijos galėjo laisvai pasirinkti sistemą, bet visa pagalbinė ir mokomoji medžiaga parengta remiantis Europos kokybės valdymo fondo (EFQM) meistriškumo modeliu. Todėl tyrimas buvo vykdomas remiantis EFQM modelio pagrindiniais klausimais: Strateginis mokyklos valdymas, Mokyklos išteklių (žmogiškųjų, fizinės infrastruktūros ir finansinių išteklių) valdymas, Mokymo ir ugdymo procesai mokykloje. Būtent šios pirmiau paminėtos trys sritys iš mokyklų vadovybės reikalauja pačios rimčiausios analizės ir aiškios vizijos, kad būtų išsaugota teisinga mokyklos valdymo kryptis.
Mokyklų vadybos tyrimas Estijoje parodė, kad dauguma mokyklų apibrėžia strategines kryptis ir prioritetus. Mokyklos veiklos planavimo procese direktoriai atsižvelgia į mokinių ir tėvų pasitenkinimo mokykla nuomonę (86 proc.). Sudarydami mokyklos veiklos planus, direktoriai dar labiau atsižvelgia į tai, kaip mokytojai vertina mokyklos klimatą (92 proc.). Dar daugiau, planuodami mokyklos valdymą ir plėtrą, 98 proc.direktorių atsižvelgia į mokytojų nuomonę. Gana svarbios jiems mokinių ir tėvų nuomonės – į tai atsižvelgia 90 proc. direktorių.
Tyrime dalyvavę Estijos direktoriai nėra labai patenkinti mokyklų sistemos viešaisiais ryšiais. Tik 18 proc. iš jų visiškai sutiko, kad mokyklos veikla gerai atspindima žiniasklaidoje. Tai rodo viešųjų ryšių problematiką – mokyklos žiniasklaidoje nušviečiamos tik mokyklų skandalų atvejais, o puikus mokytojų darbas nėra ta žinia, kuri patektų į naujienas.
Dr. Hasso Kukemelk pabrėžė, kad ugdymo turinio valdymas – pagrindinis mokyklos valdymo klausimas. Mokinių gebėjimų plėtra, mokymasis, naujų įgūdžių įgijimas – svarbiausi mokyklos tikslai. Todėl suinteresuotų šalių pasitenkinimas mokymosi ir mokymo aplinka – labai svarbus dalykas. Dauguma respondentų buvo patenkinti dėstymo kokybe (vidurkis 4,1, SD=0,63), bet tik 18 proc. visiškai sutiko su teiginiu. Įdomu, kad mokyklų direktoriai teigia, jog jų mokyklose dirba puikios mokytojų komandos, tačiau mokiniai ne tokie jau geri. Taip pat tik 24 proc. mokyklos direktorių visiškai sutinka su teiginiu, kad mokinių individualūs gebėjimai sudaro mokymo pagrindą mokyklose. Beveik tokie pat (25 proc. sutiko visiškai) buvo respondentų atsakymai dėl mokinių bendrųjų kompetencijų analizės. Šie atsakymai rodo, kad respondentams labiau rūpi mokyklos aplinka, mokytojų nuomonės ir t. t., negu mokinių gebėjimų plėtra.
Tarp mokyklų Lietuvoje didėja konkurencija
„Šiuo metu daugelis šalių į švietimą žiūri kaip į itin svarbią gyvenimo sritį, pagrindinį tautos prioritetą, nes tobulėjant žmogui kaip asmenybei, neatskiriamai visuomenės daliai, tobulėja ir pati visuomenė. Pagrindinis švietimo įstaigų tikslas – žmogaus ugdymas. Ugdymo(si) rezultatus nemažai lemia gera įstaigos vadyba, – projekto darbo grupėje pažymėjo dr. Algimantas Šventickas, VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto direktorius. Pristatydamas 2009 m. Lietuvoje atlikto mokyklų vadybos tyrimo rezultatus, teigia, kad 90 proc. mokyklų turi patvirtintą viziją ir misiją, tačiau turinčių aiškų penkerių metų problemų sprendimo planą nurodė tik trečdalis respondentų. Vadovams sunku identifikuoti problemas, numatyti jų sprendimo kelius. Mokyklos plėtros plano aiškius uždavinius turi užsibrėžę apie 80 proc. mokyklų vadovai. Tačiau paprašyti įvertinti plėtros plano įgyvendinimo rezultatus, tik 30 proc. visiškai patenkinti rezultatais, 53 proc. vertina gerai ir patenkinamai. Vadinasi, yra daug dar nenumatytų trukdžių iškeltiems uždaviniams pasiekti. Beveik visi respondentai (93 proc.) pažymėjo, kad jie, planuodami veiklą, apgalvoja bendruomenės vystymosi galimybes, vaikų skaičių rajone, lūkesčius, ekonominę aplinką, darbo jėgos rinką, popamokinės veiklos poreikius.
Pagrindinė mokyklos veiklos sritis – ugdymas. Ugdymo rezultatai taip pat labai daug priklauso nuo vadovo vadybinės veiklos. Buvo pasiteirauta, kaip vadovai vertina mokymo bei mokymosi rezultatus savo vadovaujamoje įstaigoje. Labai palankiai vertina 22 proc., 63 proc. yra patenkinti esamais rezultatais, o 13 proc. susilaiko nuo palankaus vertinimo. Tie, kurie labai palankiai vertina mokyklos ugdymo rezultatus, teigia, kad ir mokiniai noriai eina į pamokas, neturi problemų dėl lankomumo. Ketvirtadalis respondentų atsakė, kad mokiniai nenoriai lanko mokyklą, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties. 19 proc. vadovų visiškai įsitikinę, 70 proc. tiki, kad mokiniai supranta, ko mokytojai iš jų reikalauja. 9 proc. respondentų susilaiko nuo tokio vertinimo. Labai tolygiai pasiskirstė vadovų atsakymai (apie 47–48 proc.), kuriuose labai palankiai ir palankiai vertina mokytojų darbą, mokiniai nuolat skatinami siekti geriausio rezultato, mokytojams rūpi mokiniai. Mokiniai mokosi to, ko jiems reikės tolesnėms studijoms, sėkmingam gyvenimui.
Išanalizavus visus atsakymus galima teigti, kad švietimo įstaigų vadovai analizuoja visas veiklos sritis, susijusias su ugdymu, ieško optimaliausių kelių problemoms spręsti.
Atviro tipo klausimuose apie mokyklos stipriąsias puses respondentai rašė, kad žmogiškieji ištekliai labai geri, aukštas pedagogų kompetencijos lygis, geri santykiai, puikus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, aktyvi projektinė veikla. Taip pat vadovai akcentavo saugią aplinką, gebėjimą dirbti grupėje, mokyklos etosą, gerus pasiekimus ugdymo srityje, puikius valstybinių egzaminų rezultatus. Puiki materialinė bazė, renovuotos mokyklos, jaukios klasės. Apie 40 proc. respondentų akcentavo popamokinės veiklos įvairovę ir aukšto lygio renginių organizavimą. Respondentai pabrėžia, kad mokyklose tenkinami mokinių ir kitų bendruomenės narių poreikiai, atsižvelgiama į socialinę ir kultūrinę aplinkas.
Apie mokyklos silpnąsias puses respondentai rašė, kad tarp mokyklų yra didelė konkurencija, kita problema – mokinių ir finansavimo mažinimas, mokinių mokymosi motyvacijos stoka, per didelis mokymosi krūvis, sunkiai bendraujama su asocialiomis šeimomis, daug praleistų pamokų.
Apie trečdalis (31 proc.) respondentų pažymėjo strateginio planavimo sunkumus: jiems neaišku, kaip išskirti prioritetus, rūpesčių kelia neapibrėžtas finansavimas, neišnaudotos galimybės taikant mokymo diferenciavimo ir individualizavimo metodus. Mokyklose yra šiuolaikinių mokymo priemonių, interaktyvios lentos galimybių panaudojimo stoka, maža programinės įrangos pasiūla.
Vadovai kaip silpnąsias savo darbo puses įvertina bendradarbiavimą su tėvais, nepakankamą tėvų dėmesį ugdymo procesui, prevencinei veiklai.
Daugpilio mokyklų bendruomenės nerimauja dėl ateities
Daugpilio miesto Švietimo departamento direktorė Olga Dukšinska, aptardama 2009 m. įgyvendinto mokyklų vadybos tyrimo Latvijoje rezultatus, pažymėjo, kad mokyklos bendruomenės nerimauja dėl ateities, kuriai įtakos turi ekonominė krizė ir mokyklų optimizavimo procesas valstybėje. Aptardama silpnąsias ir stipriąsias mokyklų vadybos Latvijoje puses, išryškino šiuos momentus. „Mokyklų direktoriai mano, kad mokyklos aplinka, pagalba mokiniams ir mokymo bei mokymosi procesai – stipriausios mokyklos pusės. Taip pat teigiamai vertina projektinį darbą, neformalų ugdymą, užklasinę veiklą, mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius.
Silpniausioji vieta, anot mokyklos vadovų, – ištekliai, mokyklos fizinė aplinka, mokinių mokymosi motyvacija, finansavimas ir darbas su tėvais. Mokyklos materialinė bazė nurodoma kaip santykinai silpna pusė.“
Plačiau apie atliktą mokyklų vadybos Baltijos regione tyrimą ir vadybos gerąją patirtį kviečiame skaityti netrukus bibliotekose pasirodysiančiame NordPlus Horizontal programos projekto Mokyklų vadybos tobulinimas Baltijos regione leidinyje. Projekto rėmėjai: NordPlus Horizontal programa, kofinansavo – LR Vyriausybė.
Darbo grupės susitikimas Vilniuje, VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institute
