Atėjus metui rinkti akmenis

ML. Be finansinių, kokie dar sunkumai iškildavo leidžiant serijos „Lietuvos mokslas“ tomus? Kokiomis intelektinėmis pajėgomis rėmėtės?

A. L. Minėjau, kad tų pajėgų buvo ir, džiaugiuosi, liko. Bet paramos pirmiausia iš mokslo valdininkų, valdančių iš valstybės skiriamas lėšas, beveik niekada nesulaukiau. Daugeliui jų svarbiausia jų pačių susikurtos instrukcijos. Jie dar iš okupacijos metų buvo įpratę, kad mokslo darbuose visuomet tarp autorių būdavo nurodomi įstaigų ar skyrių vadovai, ypač turintieji aukštesnius mokslo laipsnius ir vardus. Kaip kariuomenėje: kuo daugiau antpečiuose žvaigždučių, ant kuo aukštesnės kėdės patupdytas, tuo teisesnis. Atrodo, buvau tarp pirmųjų, atsisakiusių tos tradicijos dar tekant Nepriklausomybės saulei. Tai negalėjo patikti kai kuriems „žymiausiems ir nepakeičiamiesiems“. Tačiau džiaugiuosi, kad ir remiančiųjų buvo ir lieka daug. Dėkingas už supratingumą ir konkrečią paramą buvusiam VGTU rektoriui prof. Edmundui Kazimierui Zavadskui, dabartiniam rektoriui prof. Romualdui Ginevičiui, buvusiam Kauno technologijos universiteto rektoriui prof. Ramučiui Bansevičiui, didžiausiam visų laikų Lietuvos mokslo istorijoje išradėjui akad. Kazimierui Ragulskiui ir dešimtims kitų.

Tiesa, ne visai pasisekė įtraukti į Lietuvos mokslo kūrybą užsienio lietuvius mokslininkus. Daugelis jų buvo įpratę rašyti straipsnius, kaip ir savo išeivijos spaudai, o jaunesniesiems skelbti straipsnius Lietuvoje neapsimokėjo karjeros užsienyje sumetimais. Be to, pirmuoju Nepriklausomybės dešimtmečiu, nesant elektroninio ryšio, trukdė ir gan ilgai užtrunkantis susirašinėjimas paštu. Tad leidiniuose ir vyravo tik Lietuvoje ar netoli jos gyvenantys lietuviai autoriai. Žinoma, perėjus į monografinio pobūdžio Lietuvos mokslo knygų leidybą, ryšių problema nebebuvo tokia aktuali, tik solidesnių autorių trūko. Tuo labiau, kad neturėjome iš ko honorarus mokėti.

　Nuo asmenybių iki mokslo mokyklų

ML. Kokią pirmą serijos „Lietuvos mokslas“ knygą išleidote?

A. L. Pirmoji buvo skirta augalų selekcijai. Sudarant knygą vadovavo prof. Juozas Lazauskas. Tai buvo kolektyvinė monografija, tarp kurios autorių – Lietuvos žemdirbystės instituto, Sodininkystės ir daržininkystės, kitų institucijų mokslininkai. Jau bene per 100 monografinio pobūdžio knygų išleidome.

ML. Sudarėte ir stenogramų leidinį „Sąjūdžio gimimas“.

A. L. Apie Sąjūdžio įkūrimą byloja 1988 m. birželio 2 ir 3 dieną susirinkimų Lietuvos MA Mokslininkų rūmuose ir Lietuvos MA salėje padarytų stenogramų leidinys Sąjūdžio gimimas. Dvitomyje LKP agonijos kronika aprašyta, kaip gimė idėja atskirti LKP nuo TSKP ir paversti ją socialdemokratinio tipo partija, nepriešingą Nepriklausomai Lietuvai. Beje, iš pradžių man teko būti TSKP skaldytojų grupės koordinatoriumi, nuo TSKP atskirtos savarankiškos LKP programinių dokumentų vienu iš kūrėjų. Šias ir kitas knygas rašyti buvo palyginti nesunku, nes teko būti pačių įvykių ir procesų sūkuriuose, pažinti Lietuvos laisvės kovotojus, disidentus, Sąjūdžio kūrėjus, teko būti tarp iniciatorių įkuriant Lietuvos mokslininkų, Lietuvos inžinierių sąjungas.

ML. Esate nemažai padirbėjęs mokslo ir technikos istorijos baruose.

A. L. Buvo ir tebėra aktualu – Lietuvos mokslo ir technikos istorija. Dar 1993 m. šiai problemai tirti mėginau įsteigti institutą prie Lietuvos MA. Valdžiai vis nerandant lėšų tą idėją įgyvendino Gedimino technikos universitetas, vienintelė iš aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų daugiau nei prieš dešimtmetį įsteigusi Mokslotyros centrą (institutą), kuriame nuo tada ir dirbu. Remiant VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutui, išleistos mano mokslotyrinės monografijos: Lietuvos karo aviacijos istorija (iki 1940 m.), aukščiausios kvalifikacijos aviacijos specialistų rengimo Lietuvoje istorija – Sparnuotoji Lietuva, beveik 1500 puslapių apimties monografija Lietuvių karyba ir ginkluotė. Šioje monografijoje pateikta lietuvių karybos raida nuo seniausių laikų.

Sakoma, jei nori sukurti kažką naujo, sužinok, kas jau buvo sukurta. Todėl stengėmės ne tik parašyti, kas buvo, bet ir kiek tai buvo nauja, kiek prisidėjo ar galėtų prisidėti prie tolesnės mokslo, technikos ir visuomenės pažangos.

ML. Buvote pakankamai atidus Lietuvoje susiformavusioms mokslo mokykloms.

A.L. Išties istorinės raidos tyrimai gan glaudžiai susiję su mokslo mokyklų ir krypčių tyrimais, svarbiais tolesnių tyrimų plėtotei. Pavyzdžiui, ypač svarbi buvo virpesių mechanikos ir technikos lietuviškoji mokykla, sukurta akad. Kazimiero Ragulskio, kuri pelnė pripažinimą visame pasaulyje. Apie K. Ragulskį, jo mokyklą, šios mokyklos išugdytas naujas mokslo kryptis parengėme ir anglų kalba išleidome didelę kolektyvinę monografiją. Parengėme ir išleidome monografinio pobūdžio knygų apie mokslinių mokyklų formavimąsi zoologijos, dirvotyros, transporto, energetikos, šeimotyros, filosofijos ir sociologijos, ekologijos, edukologijos ir kitose mokslo bei technikos srityse.

Paklausios buvo ir yra knygos šiuolaikinės ekonomikos, bankų, finansų, audito, šiuolaikinės medicinos ir medicininės technikos klausimais. Beje, knygos mokslo ir technikos, pažangos medicinoje klausimais sudaro gan didelę serijos Lietuvos mokslas mokslotyrinių knygų dalį, nes šiandieninėje medicinoje jau mėginama taikyti naujausias technologijas.

Kalbėdami apie mokslo pasiekimus, pirmiausia mintyje turime iškiliausius mokslininkus, asmenybes. Tai kita Lietuvos mokslo serijos knygų, tyrimų ir leidybos sritis. Didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukė monografinio pobūdžio knygos apie prof. E. K. Zavadską, prof. R. Ginevičių, prof. A. V. Bumelį, akad. A. Jucį, prof. K. Antanavičių, akad. Z. R. Rudziką, akad. A. Gaižutį, akad. K. Ragulskį, prof. V. Tamošiūną, prof. K. Ėringį, pirmąją Lietuvos technikos mokslų daktarę Vydą Kęsgailaitę-Ragulskienę ir kt. Rašyti monografijas apie kuriančius žmones lengviau, negu apie amžinybėn iškeliavusiuosius – padaroma mažiau klaidų, nes į visus klausimus gali atsakyti, dokumentais patvirtinti pats mokslininkas. O jei kas ir būna nutylėta, laikas išryškins, būsimi tyrėjai pataisys, papildys.

Lietuvos moksle analizuojama pačių mokslo ir studijų institucijų raida, jų įnašas į Lietuvos ir pasaulio mokslo bei pažangos istoriją. Tokiais leidiniais labai domimasi ne tik institucijose, apie kurias rašoma, bet ir užsienyje. Kolektyvinio monografinio pobūdžio knygų parengta ir išleista apie VGTU, Kauno politechnikos institutą (dabar KTU), Lietuvos energetikos institutą, Klaipėdos universitetą, Lietuvos žemės ūkio universitetą, Lietuvos mokslų akademiją, Vilniaus universitetą, Filosofijos ir sociologijos institutą, kitas mokslo ir studijų institucijas. Knygos padeda pažinti pačios įstaigos tiriamųjų darbų raidą, dirbusius ar dirbančius tyrėjus, geriau suvokti jų darbų reikšmę.

Dalis knygų paskelbtos internetinės bibliotekos puslapiuose – www.elibrary.lt. Pernai išleista ir 1322 puslapių apimties Lietuvos mokslo knygų išplėstinė bibliografinė rodyklė Lietuviai inteligentai Tautos ir Laisvės pažangos kelyje.

ML. Į tą seriją pateko ir nemažai Jūsų paties parašytų arba sudarytų knygų.

A. L. Sakoma, kas parašyta, tuo jau ir kirviu neiškirsi. Dauguma jų išleistos knygų serijose Lietuvos mokslas ir Lietuvių tauta. Rašiau stengdamasis duoti atsaką į ypač svarbius Lietuvai klausimus, nes kai kurie archyvai buvo menkai žinomi, pavyzdžiui, KGB, Komunistų partijos ir kiti.

Seriją Lietuvos mokslas (Mokslas ir Lietuva, vėliau ir Lietuvių tauta) įsteigiau norėdamas paskatinti Lietuvos ir pasaulio lietuvius mokslininkus spręsti lietuvių tautos, nepriklausomos Lietuvos stiprinimo ir ilgaamžiškumo klausimus. Tuo metu ypač svarbios buvo istorijos problemos. Pats ėmiausi grįsti ir įrodinėti, kokios etninės mūsų tautos ribos, kaip kito ir kodėl kito Lietuvos valstybės sienos. Remdamasis archyviniais dokumentais parašiau dvitomį veikalą Lietuvos sienų raida. Reikėjo įrodyti, kad Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas priimtas ir paskelbtas ne tik saujelės „buržuazinių inteligentų“ sumanymu. Rastus istorinius šaltinius apibendrinau monografijose apie lietuvių tautos prisikėlimą, Vasario 16-osios akto signatarus, Lietuvos valstybės prezidentus ir kt. Svarbu buvo pagrįsti, kad atkuriamoje nepriklausomoje Lietuvoje valstybinė kalba turi būti tik lietuvių. Tai įrodyta tritomyje Lietuvių tautos – lietuvių kalbos likimas. Analizuodamas KGB ir kitus archyvinius dokumentus šešių tomų knygų serijoje Nenugalėtoji Lietuva pamėginau išanalizuoti, kokia kaina pasiekta nepriklausomybė. Knygoje Lietuvos Laikinoji Vyriausybė (1941 06 22–08 05) pagrindžiau, kad ir 1941 m. Birželio sukilimas – lietuvių tautos didvyriškumo pavyzdys, o kad jo rezultatais nebuvo galima pasinaudoti, tai ne Lietuvos, bet okupanto kaltė.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Tai tik dalis serijos „Lietuvos mokslas“ knygų

Serijų „Mokslas ir Lietuva“ bei „Lietuvos mokslas“ knygas pristato dr. Algimantas Liekis

Daktarą A. Liekį su serijos „Lietuvos mokslas“ 20-mečiu sveikina prof. Algimantas Bubulis ir akad. prof. Kazimieras Ragulskis

Serijos „Lietuvos mokslas“ knygų aptarimas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato salėje; kalba prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas