Naujas „Fizikos terminų žodyno“ leidimas
Valerija Vaitkevičiūtė
2007 m. išleistas naujas Fizikos terminų žodynas (toliau FTŽ). Jo rengėjai – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto darbuotojai: prof. habil. dr. Vilius Palenskis, doc. dr. Vytautas Valiukėnas, dr. Valerijonas Žalkauskas, prof. habil. dr. Pranas Juozas Žilinskas, taip pat kalbininkai terminologai doc. dr. Angelė Kaulakienė ir dr. Jonas Klimavičius. Komplimento verti visi pirmiausiai todėl, kad svetimas pavardes, žodyne einančias pažyminiu, išreikštu kilmininko linksniu, rašo lietuvių kalbai įprastais rašmenimis, o svetimų pavardžių rašyba originalo kalba pateikta po lietuviškojo varianto prie terminų anglų a, prancūzų p, vokiečių v kalbomis, o rusų r kalba pavardės rašomos rusiškais rašmenimis, pvz., FTŽ p. 732;
Bekerèlio spinduliuõtė
a Becquerel rays
p raýons m pl Becquerel
v Becquerel – Strahlen m pl
r лучи m pl Беккереля
Rašyti pavardes originalo kalba (kaip geidžia profesoriai V. Ambrazas ir Z. Zinkevičius) lietuvių kalbos terminų žodyne neįmanoma, pirma, todėl, kad lietuvių kalboje asmenvardžiai linksniuojami (nelinksniuojamų turime nedaug), ir šiuo atveju po apostrofo prie originalo kalba parašytos pavardės lietuvių kalbai būdinga kilmininko galūnė apsunkintų ir tartį, ir kirčiavimą. Pvz., minėto prancūzų fiziko Bekerèlis pavardės kilmininką reikėtų rašyti Becquerel'io, o, kaip rodo Das Aussprachewörterbuch Duden Band 6 (toliau B6), 1990 p. 170, tarti prancūziškai reikia bє’krєl1 (mes taip netariame). Kaipgi reikėtų šiame žodyne pateikti prancūzų fiziko Auger pavardę, kuri tariama Ož? (FTŽ p. 799 Ož šúolis), B6 p. 176 Augen o'зe.
Antra, ne visada aišku, iš kokios kalbos pavardė kilusi. Pvz. vokiečių matematiko ir fiziko Veĩlio (FTŽ p. 741 Veĩlio sprendinỹs), emigravusio į JAV, pavardė, kaip rodo B6 p. 774, jau rašoma Weyl vail2. Vokietijoje gimusio, gyvenusio D. Britanijoje ir Šveicarijoje fiziko Héitlerio (FTŽ p. 444 Héitlerio ir Lòndono metòdas) pavardė kirčiuojama tvirtaprade priegaide, FTŽ p. 444 r rašoma метод m Гайтлера-Лондона, o Большой энциклопедический словарь (toliau БЭС), 1998, p. 245 pateikia net tris jo pavardės rašybos variantus: Гайтлер (Гейтлер) (Heitler). Pirmasis variantas anglifikuotas – dvibalsis ái tariamas taip, kaip anglų vardo Máiklas (Michael). Šio fiziko pavardės nėra nei Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (toliau VLE), nei B6.
Trečia, dėl seniai susiklosčiusių tarties tradicijų ne vieną svetimą pavardę ar vietovardį tariame ne taip, kaip jie tariami originalo kalba, pvz.: artimiausių kaimynų vokiečių dvibalsį ei rašome ir tariame tradiciškai eĩ, nors vokiečiai jį taria tvirtapradį ái – Heĩzenbergo (FTŽ p. 476 Heĩzenbergo nelygýbė), B6 p. 358 pateikia Heisenberg ‘haiznbεrk; VLE 2005, t. VII, p. 451 – Heisenberg (Heĩzenbergas), dar plg. vokiečių B6 p. 461 Leipzig ‘laiptsiç3; VLE, 2007, t. XI, p. 694 Leĩpcigas (Leipzig). Toliau, FTŽ p. 446 Mèsbauerio metòdas (dar žr. p. 711), B6 p. 518 Mößbauer4 ‘moesbaue; VLE, 2009, t. XV, p. 510 Mössbauerio reiškinys (Mèsbauerio reiškinỹs); ženklu œ žymimo liežuvio vidurinio atviro sulūpinto balsio mūsiškis e neatitinka, bet jo rašymas šiuo atveju turi tradicijas. Kitos kalbos tarties tradicijų laikosi griežtai, pvz., lenkai ir rašo, ir taria Genewa, t. y. Ženevà – Большой русско-польский словарь, 1970, t. II, p. 1454, Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas, 2003, t II, p. 667. Toks tradicijų laikymasis girtinas (nežinia kodėl Valstybinė lietuvių kalbos komisija proteguoja Eĩrija, eĩris, -ė, juk dešimtmečiais tarėme Aĩrija, aĩris, -ė).
FTŽ svẽtimos pãvardės sukirčiuotos preciziškai laikantis lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklių. Pvz., lietuvių kalbos a kirčiuotas yra ilgas tvirtagalis ã, išskyrus a, einantį mišriojo dvigarsio komponentu arba vardininko ar įnagininko galūne. Taip kirčiuojamas balsis a FTŽ ir svetimų pavardžių, nors originalo kalba čia turi trumpąjį kirčiuotą a. Pateiksime keletą pavyzdžių. FTŽ p. 113 Fãjanso ir Sodè póslinkio dsnis B6 p. 292 Fạjans5 – lenkų fizikas; FTŽ p. 422 Mãcho bang mašinà, B6 p. 480 Mạch, VLE, 2008, t. XIII, p. 732 Mãchas – austrų fizikas; FTŽ p. 404 Tãmo lygmuõ, B6 p. 707 Tạmm, БЭС, 1998, p. 117 Тамм – rusų fizikas.
Dėmuo a, lietuvių kalboje einantis mišriojo dvigarsio komponentu, kirčiuojamas tvirtaprade priegaide, pvz.: FTŽ p. 443 Čochrálskio metòdas, ten pat – Czochralski, VLE ir B6 jo nėra; FTŽ p. 731 Lármoro spindulỹs, B6 Larmor 'la:m: ; VLE, 2007, t. XI, p. 538 – jis airių fizikas, o БЕС, 1998, p. 626 Лармор – anglų fizikas, Lietuvių tarybinė enciklopedija (toliau LTE), 1980, t. VI, p. 363 teigia: „...Dž. Larmoras (D. Britanija)“.
Vardininko ir įnagininko galūnės balsis a yra trumpas, kirčiuojamas kairiniu ženklu à, pvz.: FTŽ p. 558 Fermà prìncipas, B6 p. 297 Fermạt, VLE, 2004, t. VI, p. 42 – prancūzų matematikas.
FTŽ originalo kalbos ilgąjį a lietuvių kalboje, kaip ir dera, kirčiuoja tvirtagale priegaide ã, pvz.: FTŽ p. 833 Krãmerso teoremà, B6 p. 442 Kramers 'kra:mrs, VLE, 2006, t. X, p. 705 – olandų fizikas, B6 – nyderlandų fizikas; FTŽ p. 448 Rãbio metòdas, B6 p. 610 Rabi 'ra:bi, LTE, 1982, t. IX, p. 282 Rãbis (Rabi) – JAV fizikas; FTŽ p. 393 Rãmano sklaidõs lémpa (dar žr. p. 434, 712, 726), B6 p. 612 Raman 'ra:man, LTE, 1982, t IX, p. 319 – Indijos fizikas.
Prancūzų pãvardės FTŽ kirčiuojamos tvirtai laikantis tradicijų: tos, kurios baigiasi balsiu, nelinksniuojamos, kirčiuojamas jų galūnės balsis, pvz.: FTŽ p. 724 Furj spektroskòpija, B6 p. 307 Fourier fu'rje; FTŽ p. 796 Peltj šilumà, B6 p. 570 Peltier pel'tje; FTŽ p. 818 Babin tãškas, B6 p. 161 Babinet babi’nє; FTŽ p. 587 Fizò reiškinys, B6 p. 301 Fizeau fi'zo; FTŽ p. 752 Fukò srov, B6 p. 306 Foucauld ...lt fu'ko; FTŽ p. 422 Kornò mašinà (p. 833 Kornò teoremà), B6 p. 207 Carnot kar'no; FTŽ p. 693 Pitò slgis, B6 p. 583 Pitot pi'to; FTŽ p.740 Korniù spirãlė, B6 p. 226 Cornu kr'ny; FTŽ p. 785 Džòlio svarstỹklės, B6 p. 404 Jolly зo'li; VLE, TLE ir БЕС jo nėra. Ši prancūziška pavardė baigiasi balsiu, tai Džolì svarstỹklės.
Kodėl LR prancūzų rašytojo pavardę kirčiuoja Hùgo (= Hugò)?
Prancūzų pãvardės, kurios baigiasi priebalsiu n, pridedamu po nosinio balsio6, lietuvių kalboje rašomos su kilmininko galūne: FTŽ p. 210 Brijuèno fùnkcija, B6 p. 195 Brillouin brij'w, VLE, 2003, t. III, p. 487 – prancūzų fizikas; FTŽ p. 892 Burdòno vamzdlis, B6 p. 191 Bourdon bur'dõ, VLE jo nėra; FTŽ p. 730 Kulòno barjèro spindulỹs, B6 p. 227 Coulomb ku'lõ, VLE, 2003, t. IV, p. 212 – prancūzų fizikas, inžinierius.
Taip pat FTŽ pridedama kilmininko galūnė prie prancūziškos pavardės, kuri baigiasi priebalsiais r, s, ž, pvz.: FTŽ p. 491 Kazimìro operãtorius, B6 p. 208 Casimir kazi'mi:r (prancūziškai y ilgasis {i:}), šios pavardės nėra nei VLE, nei БЭС; FTŽ p. 861 Laplãso transformãcija, B6 p. 455 Laplace [la'plas], VLE, 2007, t. XI, p. 528 de Laplace (Laplãsas) – prancūzų matematikas, fizikas, astronomas; FTŽ p. 212 Lagránžo fùnkcija, B6 p. 452 Lagrange la'grã:з, VLE, 2007, t. XI, p. 417 – prancūzų matematikas, mechanikas ir t. t.
Kelia abejonių tik vienõs kitõs svetimos pavardės rašyba lietuvių kalba ar kirčiavimas, pvz.: FTŽ p. 397 Heslerio lydinỹs, rusiškai čia pat гейслеров сплав, B6 p. 365 Heusler 'hysle, kur dvibalsio y dėmuo y reiškia uždarą u (dar žr. B6 p. 11), šios pavardės nėra nei VLE, nei TLE, nei БЭС, neaiški ir tautybė. Tačiau viena aišku, kad lietuvių kalba tik tarptautiniuose žodžiuose pasitaikančio dvibalsio eu tvirtagalio iki šiol neturėjo. Visi žodynai teikia tik farmacèutas, terapèutas, èuras, èureka, dèucija, dèuteris (jį teikia ir FTŽ p. 120), linolèumas. Visi jie pastovaus kirčiavimo.
Tvirtapradį èu teikia ir Tarptautinių žodžių žodynai (toliau TŽŽ), 2001 p. 277; 2004 p. 296; 2007 p. 315; Alma Littera išleistas TŽŽ, 2001 p. 221 – èuras, èureka; net V. Vitkausko Lietuvių kalbos tarties žodyne, 2001 p. 97 – èuras.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ignoruodama tradicijas, įteisino išimtį – nepastovaus kirčiavimo žodį eras (2), ja pasekė Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas, 1998 p. 120 ir VLE, 2004, t. V p. 695. O Dabartinės lietuvių kalbos žodynas šeštas (trečias elektroninis) leidimas, 2006 (toliau DŽ) teikia du kirčiavimo variantus: eras (2), èuras (1). Užuot įsidėmėję, kad tarptautiniai žodžiai su dvibalsiu èu yra pastovaus kirčiavimo, dabar reikės įsidėmėti išimtį, nelygu kas kokiu leidiniu naudosis.
Dažniausiai abejonių kelia JAV fizikų, atvykusių iš kitų šalių, pavardžių rašyba ar kirčiavimas. Pvz., FTŽ p. 785 Leñgmiūro svarstỹklės, B6 p. 455 Langmuir 'læŋmjv, VLE, 2007 p. 500 Langmuir (Lángmiuras) – JAV fizikochemikas; БЭС, 1998, p. 635 Лéнгмюр (Langmuir). Tarptautinėje fonetikos transkripcijoje ženklu æ paprastai žymimas priešakinės eilės e tipo balsis. Be to, balsis u yra trumpas, tai, mano manymu, reikėtų rašyti Lèngmiuras. Nors lietuvių kalba mišrųjį dvigarsį en visada kirčiuoja tvirtagališkai – eñ, bet pavardėms retsykiais daroma išimtis, plg. FTŽ p. 381 Ènglerio láipsnis, B6 p. 276 Engler 'εŋgle, БЭС, 1998 p. 1406 Энглер; dar plg. Lukašènka, Kalèndra. FTŽ p. 113 Fãjanso ir Sodì póslinkio dsnis, B6 p. 677 ang. 'sdi, LTE, 1983, t. X, p. 293 Sòdis (Soddy), taigi, lietuviškai kilmininkas turėtų būti Sòdžio. FTŽ p. 546 Lémbo póslinkis, B6 Lạmb ang. læm, VLE, 2007 p. 478 Lamb (Lèmas, Lãmas) – JAV fizikas, БЭС, 1998 p. 665 Лэмб (Лэм) (Ламб), lietuviškai reikėtų sakyti Lèmo póslinkis. FTŽ p. 489 Bartlèto operãtorius; B6 p. 167 Bartlett ang. `ba:tlit, VLE ir LTE jo neteikia, БЭС, 1998 p. 103 Бáртлетт (Bartlett) – amerikiečių chemikas; taigi, lietuviškai Bártleto operãtorius. FTŽ p. 889 Knùdseno radiomètrinis vakuumètras, B6 p. 428 Knudsen danų `knusŋ, VLE, 2006, p. 321 Knudsen (Knùsenas) – danų fizikas; lietuviškai turėtų būti Knùsenas.
Pateiktų pavardžių įvairavimas lietuvių kalbos leidiniuose rodo beprasmiškas pastangas rašyti pavardes originalo kalba, nes neįmanoma jų ištarti taip, kaip iš tikrųjų reikia.
Korektūros klaidų tik viena kita: FTŽ p. 893 Lenãrdo (turėtų būti ár) vazdis, bet B6 p. 462 teikia Lenard 'le:nart, VLE, 2007, t. XI, p. 721 Lenard (Lènartas) – vokiečių fizikas, t. b. Lėnartas, plg. vok. lésen – skaityti, БЭС, 1998 p. 635 Лéнард (Lenard) FTŽ p. 731 šviesõs spindulỹs – nesukirčiuotas antrasis žodis.
DŽ 2000 ir šeštas (trečias elektroninis) leidimas, 2006 pateikia šiuos trečiosios (3) mišriosios kirčiuotės būdvardžius – jų vyr. ir mot.g. v. vardininko kirčiuojama šaknis, o kiti linksniai trečiąja kirčiuote. Tai būdvardžiai áiškus, -i (aiškas, -(i)õs), lýgus, -i (lygas, -(i)õs), nešvánkus, -i (nešvankas, -(i)õs), ráiškus, -i (raiškas, -(i)õs), smùlkus, -i (smulkas, -(i)õs), sódrus, -i (sodras, -(i)õs), tánkus, -i (tankas, -(i)Õs), váiskus, -i (vaiskas, -(i)õs), véikus, -i (veikas, -(i)õs. Ir Lietuvių kalbos žodynas (toliau LKŽ) šį kirčiavimą pateikia pirmuoju variantu. Taip juos kirčiuoja ir FTŽ, pvz.: ráiškus 886, neráiškus 886. Remiantis VLKK rekomendacija dabar kirčiuojama aiškùs, -ì, lygùs, sotùs, sočiùs d. g., tankùs, tankiùs ir t. t. Pateikiame LR ir LTV tik laidų vedėjų, žurnalistų ir kalbančių už kadro kirčiavimą, neįteisintą DŽ 2000, 2006.
FTŽ įvardžiuotinius būdvardžius su priesaga -ìngas, -ìnga laiko pastovaus kirčiavimo, kaip kad buvo iki šiolei: būdìngasis 99, 102, 124, 242, 708, 741, būdìngoji 210, 732, 897, elektrìngoji 752, ypatìngasis 819, ypatìngoji 426, klaidìngasis 259, 645, 885, klaidìngoji 783, naudìngasis 97, 645, naudìngoji 33, 735, 899, nuodìngosios d. v. 144, proporcìngasis 670, proporcìngoji 47, sistemìngasis 481, sistemìngoji 475, 508, taisyklìngasis 143, 276, 329, 849, neelektrìngoji 93, nenaudìngoji 736, netaisyklìngasis 142, sudėtìngasis 193, 680, 713, sudėtìngieji 930, sudėtìngoji 94, 578. Dabar kirčiuojama taip, kaip DŽ neįteisino: laimingàsis, laimingájam, turtingóji, protingàsis ir t. t. Ir net skìrtingas (= skirtìngas), skìrtingų (= skirtìngų).
FTŽ laikosi 2000, 2006 metų žodyno įvardžiuotinių būdvardžių su priesaga -iškasis, -iškoji kirčiavimo normų – kirčiuoja jų šaknį: demantiškoji 221, 620, edviškasis 909, lakiškasis 268, 910, mãgiškasis 74, mãgiškoji 17, mchaniškoji 634, metãliškasis 303, 364, 379, 608, metãliškoji 77, metãliškosios d. v. 638, mižiniškasis 600, pãsagiškasis 415, plãstiškasis 372, 551, plãstiškųjų 130, vandenìliškasis 46, 296, 609, 714, 842, vìsiškasis 142, 475, 739, 884, vìsiškoji 297, 776, vìsiškosios v. k. 317; LR ir LTV laidų vedėjai dabar kirčiuoja žmogiškàsis, žmogiškóji, lietuviškàsis, lietuviškóji, visiškàsis, visiškóji ir t. t.
Be to, išnormintas kirčiavimas ir daugelio neįvardžiuotinių būdvardžių, pvz.: blógus (= blogùs), brangiàs (= brángias), dãžnus (= dažnùs), griežtù (= gríežtu), griežtùs (= gríežtus), ilgùs (= ìlgus), ilgàs (= ìlgas), jaunà v. įn. (= jáuna), jaunàs (= jáunas), karštà v. įn. (= káršta), karštàs d. g. (= kárštas), nesaldžiàs d. g. (= nesáldžias), míeli v. š. (= mielì), láisvą (= lasvą), FTŽ kirčiuoja gerai – lasvojo 243, 878.
Girtina, kad FTŽ griežtai laikosi F. Sosiūro (Saussure) – F. Fortunatovo (Фортунатов) dėsnio. F. Sosiūras jį suformulavo 1894, F. Fortunatovas savarankiškai – 1897. Lietuvių kalbos enciklopedija 1999, p. 555 teigia: F. Sosiūras „... suformulavo nepaprastai svarbų lietuvių kalbos akcentologijos dėsnį apie kirčio vietos kitimą tam tikrose pozicijose...“, t. y. jei žodžio galūnės balsis trumpas, o antrasis nuo galo skiemuo trumpas arba tvirtagalis, tai žodis negali būti pastovaus kirčiavimo. J. Kazlauskas Lietuvių kalbos istorinė gramatika, 1968, p. 31, remdamasis J. Kurilovičiaus (Kuriłowicz) šio dėsnio formuluote, teigia: „Kirčio perkėlimą pagal Fortunatovo-de Sosiūro dėsnį jis (J. Kurilovičius. – V. V.) aiškina kaip kirčio perkėlimą iš trumpo ar cirkumflektinio skiemens į galūnę dėl jos sutrumpėjimo“. FTŽ kirčiuoja:
dekadà 109 (dekãdoms, dekadàs, v. įn. dekadà), diafragmà 120 (diafrãgmoms, diafragmàs, v. įn. diafragmà), diagramà 121 (diagrãmoms, diagramàs, v. įn. diagramà), oktavà 487 (oktãvoms, oktavàs, v. įn. oktavà), oscilogramà 500 (oscilogrãmoms, oscilogramàs, v. įn. oscilogramà), radiogramà 571 (radiogrãmoms, radiogramàs, v. įn. radiogramà), stereogramà 763 (stereogrãmoms, stereogramàs, v. įn. stereogramà), teoremà 832, 833 (teo-rmoms, teoremàs, v. įn. teoremà) ir t. t.
Dabar girdime išnormintą šių ir kitų žodžių kirčiavimą v. v. ir v. įn. – dekãda, diafrãgma, diagrãma, oktãva, oscilogrãma, radiogrãma, stereogrãma, teorma ir t. t. Arogantiški neišmanėliai jaukia viską, kas galioja daugiau kaip šimtą metų!
Bus daugiau
Nuotraukose:
Pristatant naują „Fizikos terminų žodyno“ leidimą Vilniaus universitete (2008 m.)
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto darbuotojai kartu su kalbininkais rengę „Fizikos terminų žodyno“ naują leidimą:
doc. dr. Vytautas Valiukėnas, dr. Valerijonas Žalkauskas, prof. habil. dr. Vilius Palenskis ir prof. habil. dr. Pranas Jonas Žilinskas
1 Ženklas ‘ tarptautinėje transkripcijoje reiškia, kad po jo einantis skiemuo kirčiuotas.
2 ei, ai pastorinimas rodo, kad tai dvibalsis.
3 ts tarptautinėje transkripcijoje reiškia c, o ç – ch.
4 Šis žodis dabar rašomas Mössbauer, mat pakeista vokiečių kalbos rašyba: dabar ß žymimas dviem raidėmis ss.
5 Taškas po raide (pvz., ạ) rodo, kad ja žymimas balsis trumpas, o pastorinta raidė (pvz., a) – kad ja žymimas balsis ilgas.
6 Tarptautinėje transkripcijoje jis žymimas tvirtagale priegaide, pvz.: ε (= en), õ (= on) ir t. t.
