Įteikta lietuviškoji Nobelio premija

Paprastai žaismingas ir žodžio kišenėje neieškantis Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka akivaizdžiai jaudinosi, atrodė net sutrikęs, nes pateko į griežto renginio protokolo ir televizininkų scenarijaus gniaužtus. Pirmą kartą per Vilniaus universiteto 427 metų gyvavimo istoriją Alma mater Teatro salėje buvo rengiamasi tiesioginei televizijos transliacijai iš Nacionalinės pažangos premijos laureatų paskelbimo ir apdovanojimų teikimo ceremonijos.

Be Nacionalinės pažangos premijos nominantų gegužės 28 d. į Universiteto iškilmių salę buvo pakviesta 300 rinktinių svečių - svarbiausi Lietuvos asmenys: aukščiausioji valdžia, Ministrų kabinetas, aukštųjų mokyklų rektoriai, Nacionalinės pažangos premijos komiteto nariai ir ekspertai, kultūros veikėjai, verslininkai. Visi pakviestieji buvo įspėti atvykti laikantis iškilmingoms progoms deramo cravate noire aprangos kodo.

Įspūdžiui sustiprinti Universiteto Didžiajame kieme priešais Šv. Jonų bažnyčią specialiai televizijos transliacijai buvo pastatytas penkių metrų aukščio blizgaus metalo tetraedras. Tokie pat tetraedrai, tik daug mažesni, turėjo būti įteikti ir pirmiesiems Nacionalinės pažangos premijos, jau spėtos pavadinti lietuviškąja Nobelio premija, laureatams.

Ką simbolizuoja keturios tetraedro viršūnės

Matematikams, chemikams, apskritai molekulių ir kristalų tyrinėtojams pats šis tetraedro įvaizdis turėjo glostyti širdį, nes ši figūra arba struktūrinis elementas dažnas jų mokslinio pažinimo kelyje. Tiesa, Nacionalinės pažangos premijos iniciatoriai pasistengė į tetraedro formos skulptūrą įlieti ir jiems rūpimą turinį: kiekviena iš trijų tetraedro viršūnių simbolizuoja mokslo, kultūros ir verslo bendradarbiavimą. Ši triada, sudaranti skulptūros pagrindą, laiko tetraedro viršūnę, kuri, pasak sumanytojų, simbolizuoja visuomenę. Vadinasi, mokslas, kultūra ir verslas bendradarbiaudami kuria pažangą ir formuoja, stiprina pilietinę visuomenę.

Jeigu per Didįjį kiemą į iškilmes einančių 11 Nacionalinės pažangos premijos nominantų, iš kurių turėjo būti išrinkti trijų premijų laureatai, bei 300 kviestinių svečių būtų žinoję, kad tetraedro viršūnė ne tik simbolizuoja visuomenę, bet ir yra padengta rodžiu, ko gero, nebūtų taip skubėję užsiimti patogesnės vietos Teatro salėje. Net ir smarkiai lyjantis lietus iš Didžiojo kiemo tikriausiai nebūtų išbaidęs siekiančiųjų patenkinti savo visiškai natūralų smalsumą. Rodis yra vienas iš kiečiausių ir brangiausių metalų, 10 kartų brangesnis už auksą, tad Nacionalinės pažangos premijos apdovanojimo skulptūrėles kūrę kūrybinės agentūros TBWA Videvita Vilnius dizaineriai ir gaminusieji UAB Multiplex dizainas auksarankiai turėjo gerai pasistengti.

Lygiai 20 val., kaip ir buvo numatyta Laisvo ir nepriklausomo kanalo televizijos programoje, užgrojo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, ir renginio vedėjas aktorius Rimantas Bagdzevičius paskelbė Nacionalinės premijos įteikimo renginio pradžią. Pradėjo nuo Premijos Pažangos manifesto, kuriame skambėjo labai teisingi ir gražūs žodžiai apie mokslo ir verslo sąjungą, veiksmingą bendradarbiavimą Lietuvos pažangos ir gerovės vardan. Ateitis, gyvenimo kokybė, inovacijos, verslas, pažanga, žmonės - štai iš šių sąvokų kombinacijos sudarytas labai gražus manifestas. Gražūs žodžiai, tariami sodriabalsio aktoriaus... Tad juos priimi kaip gyvenimo teatrą, sunkiai įgyvendinamą siekiamybę, saldžią dangiškų sferų muziką...

Jeigu atsitiktinai į Universiteto Teatro salę tą iškilmingą vakarą būtų pakliuvęs koks nors kritiškai nusiteikęs niurgzlys (aišku, tokių salėje nebuvo ir negalėjo būti), galima nuspėti, ką jis būtų pasakęs: šie labai gražūs ir teisingi žodžiai kol kas neturi nieko bendra su realiu mūsų gyvenimu. Bent iki šiol neturėjo. Jie tėra siekiamybė, kurią galima gražiai parodyti per televizijos ekraną, sugraudinti nuo gyvenimo intrigų, politikų piktnaudžiavimo ir nesibaigiančių ginčų pavargusias žmonių širdis. Dar vienas realybės šou, kurio dalyviais šį kartą tapo šaliai nusipelnę mokslininkai, kaip visada kuklūs ir ramūs.

Labai gerai, kad visa tai vyko, nes tą vakarą supratome, kaip mūsų laisvoje gimtojoje šalelėje galėtų būti gerbiamas mokslo žmonių triūsas, intelektas, viso gyvenimo pastangomis matuojama sąžininga tarnystė mokslo tiesai. Nacionalinės pažangos premijos iniciatoriai, steigėjai ir rėmėjai visiems šio vyksmo dalyviams bei liudytojams tarsi praskleidė gyvenimo teatro uždangą į kažkur anapus realybės vykstantį veiksmą, savotišką antipasaulį, kur viskas kitaip, negu mūsų dienų kasdienybėje. Bent jau tokį ateities provaizdį mato ir mums siūlo Nacionalinės pažangos premijos iniciatoriai bei steigėjai. Labai ačiū jiems už tai.

Nors gerai pagalvojus, ar ne taip ir turėtų būti? Ar ne žinioms, mokslui ir intelektui mūsų valstybėje turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio, ar ne šiais paprastais idealais turėtų būti ugdoma jaunoji karta. Jai tada gal nereikėtų pustyti padų ir ieškoti laimės airijose ir katalonijose, kuo toliau nuo gimtinės, nes su ja jokių ateities perspektyvų nebesieja. Žinoma, kaip visada labai teisūs ir tik savo pačių balsą girdintys oponentai šių eilučių autoriui paprieštarautų, primintų, kad jau į vieną ar kitą institutą grįžo keli jauni mokslininkai, neužsibuvo užjūriuose, bet kiek tų pargrįžėlių tėra Lietuvos mastu? Aštuoni, dešimt sūnų paklydėlių sugrįžo? Net ir to skaičiaus tikriausiai niekas tiksliai nežino, nes ir neskaičiavo. Juk kuo mažiau tikrų skaičių, tuo daugiau erdvės postringavimams, t. y. vis tam pačiam politikavimui, be kurio brolis lietuvis šiandien jaučiasi lyg ir nevisavertis.

Pats laikas pristatyti Nacionalinės pažangos premijos steigėjus ir rėmėjus. Steigėjai - Vilniaus universitetas, UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas ir UAB Strateginių komunikacijų centras. Tarp iniciatorių ir mecenatų yra AB Hansabankas, bendrovės VST ir TEO bei kiti verslo partneriai. Jau tas faktas, kad bankas ir verslo atstovai mato reikalą savo pinigus skirti mokslo bei kultūros skatinimui yra labai reikšmingas, rodo gerus pokyčius valstybėje. Ar tie pokyčiai suvešės į tikrą bendradarbiavimą, dar anksti spręsti, bet juk visada turi būti pirmas postūmis. Jis įvyko.

Jie lemia Lietuvos pažangą

Gaudžia fanfaros: Nacionalinės pažangos premijos teikimo ceremonijos pradžią paskelbti kviečiamas Vilniaus universiteto rektorius akad. prof. Benediktas Juodka. Jis kreipiasi į ekscelencijas: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Muntianą ir Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską, magnificencijas aukštųjų mokyklų rektorius, taip pat kolegas, ponias ir ponus. Rektorius priminė šioje senojo Universiteto salėje vykusius istorinius įvykius, čia apsilankiusius karalius, karalienes, princus ir princeses, prezidentus, premjerus. Čia kasmet įteikiamos Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premijos, pažymimi geriausi dėstytojai, studentai. Šiandien pirmą kartą ne tik senojo Universiteto, bet ir Lietuvos istorijoje čia pagerbiami žmonės, kurie nenuilstamu nuoširdžiu darbu mokslo, kultūros ir verslo srityse lemia Lietuvos pažangą. Rektoriui paskelbus Nacionalinės pažangos premijos teikimo ceremoniją pradėtą, skamba Lietuvos himnas.

Kadangi vyko renginio tiesioginė transliacija per LNK, tai veiksmas ir susirinkusiųjų dėmesys dažnai būdavo perkeliamas į du salėje įrengtus ekranus, per kuriuos buvo rodomi televizijos reportažai: buvo kalbinami Nacionalinės pažangos premijos komiteto nariai, šiai premijai nominuoti žymiausi mokslininkai. Vietos atsirado ir mūsų žymiesiems atlikėjams. Grojant Šv. Kristoforo orkestrui, vadovaujamam Donato Katkaus, dainavo maestro Virgilijus Noreika.

Tuo metu Nacionalinės pažangos premijos komiteto 14 narių - mokslo, verslo ir kultūros autoritetų - posėdžiavo Universiteto Mažojoje auloje. Ten sprendė pirmąją svarbiausią užduotį: kam atiteks pirmųjų Mokslo pažangos premijos laureatų vardai. Ši premija skiriama už mokslo ir Lietuvos intelektinio potencialo plėtojimą. Teatro salėje taip pat akivaizdžiai kyla įtampa: kas bus išskirtas iš penkių prieš gerą savaitę paskelbtų nominantų šiai premijai gauti. Siekiant sumažinti įtampą televizijos dėka iškilmių dalyviai ir žiūrovai vėl keliauja, šį kartą pas Lietuvos mokslų akademijos prezidentą akad. prof. Zenoną Rokų Rudziką. Jis trumpai pristato šios premijos nominantus. Visi kandidatai vienas kito verti. Tai trys širdies chirurgijos atstovai: širdies chirurgijos mokslinės mokyklos Lietuvoje kūrėjas akad. prof. Algimantas Marcinkevičius ir jo mokiniai akad. prof. Vytautas Jonas Sirvydis ir prof. Giedrius Uždavinys. Jie nominuoti už kardiochirurgijos įdiegimą į medicinos praktiką. Fizikas akad. prof. Juras Požela - už karštų elektronų ir plazmos puslaidininkiuose tyrimus. Lituanistas akad. prof. Zigmas Zinkevičius - už lituanistikos darbus.

Nacionalinės pažangos premijos atstovai Strateginių komunikacijų centro vadovė Dalia Kutraitė-Giedraitienė bei Laisvo ir nepriklausomo kanalo generalinis direktorius Paulius Egidijus Kovas kviečiami į sceną. Jie dėkoja visiems pretendavusiesiems į šią premiją - už jų idėjas ir darbus, išreikšdami viltį, kad ateityje bus dar daugiau šios premijos vertų mokslininkų, verslininkų ir menininkų. Premijos idėja paprasta: skatinti Tėvynės pažangą, pastebėti ir deramai įvertinti pažangos skleidėjus.

Tarnauja žmogui ir gimtajam kraštui

Televizijos dėka keliamės į Universiteto Mažąją aulą, kur Nacionalinės pažangos premijos komitetas, regis, jau apsisprendė, kam skirti Mokslo pažangos premiją. Tiesa, didinant intrigą dar reikia atlikti iš anksto numatytų veiksmų seką: Vilniaus Rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus, lydimas grožiu akinančios blondinės ir ne mažiau pribloškiančios brunetės prieina prie Premijos komiteto pirmininko Benedikto Juodkos, o jis šiai trijulei įteikia oficialų raštą su paskirtosios premijos laureatų vardais. Kol ceremonmeisteris su raštu ir gražuolės žingsniuoja klaidžiais Universiteto koridoriais iš Mažosios aulos į Teatro salę, renginio vedėjas R. Bagdzevičius pasakoja apie Nacionalinės pažangos premijos simboliu pasirinktą tetraedrą. Tiesa, apie rodžiu padengtą viršūnę labai išmintingai nutyli. Ir teisingai daro, nes kam skaidyti vyksmo dalyvių dėmesį į detales, tegul ir labai egzotiškas.

Skelbiamas Mokslo pažangos premijos laureatas, o iš tiesų - trys laureatai: Algimantas Marcinkevičius, Vytautas Jonas Sirvydis ir Giedrius Uždavinys. Ko gero, niekas neabejojo teisingu Premijos komiteto sprendimu, nors premijos ne mažiau verti ir kiti du nominantai. Kol sujaudinti laureatai susivokė, kad susirinkusiųjų plojimai skirti jiems, televizijos dėka spėjome apsilankyti Vilniaus universiteto Kardiochirurgijos centre. Ten kalbėjo po sunkių širdies operacijų mūsų šauniųjų širdies chirurgų išgelbėti ligoniai. Jie tarė nuoširdžiausius padėkos žodžius medikams, tik ką tapusiems Mokslo pažangos premijos laureatais.

Laureatų vardu žodį tarė prof. Vytautas Jonas Sirvydis. Jis prisiminė, kaip daugiau kaip prieš 40 metų tuo metu dar visai jaunus Lietuvos medikus uždegė širdies chirurgijos idėja - šviesus spindulys gana tamsioje to meto aplinkoje. Jaunų žmonių būrį sutelkė prof . Algimantas Marcinkevičius, ir jų pastangos atvedė prie širdies chirurgijos Lietuvoje sukūrimo. Vilniaus universiteto Kardiochirurgijos centro įkūrėjas, 1964 m. atlikęs pirmąjį širdies persodinimą Lietuvoje ir daugybę kitų sudėtingų operacijų, kaip tik ir yra prof. Algimantas Marcinkevičius, širdies ir kraujagyslių chirurgijos pradininkas Lietuvoje. Šiais metais A. Marcinkevičius pasitiko savo 85-ąjį gimtadienį, tad išties prasminga, kad Mokslo pažangos premijos laureatu mūsų kardiochirurgijos patriarchas tapo kartu su savo geriausiais mokiniais. Atrodo, būtent šiuo savo Mokytojo pagerbimu V. J. Sirvydis ir G. Uždavinys džiaugėsi gal net labiau negu savo pačių apdovanojimu.

Širdies chirurgijos pažanga paskatino visos medicinos pažangą, o Lietuvos nepriklausomybė suteikė naujų jėgų pažangai, - dėkodamas už širdies chirurgijos įvertinimą kalbėjo V. J. Sirvydis. Jis džiaugėsi, kad tą pažangą padarė mokslo žmonės. Tai ir yra seno Vilniaus chirurgų brolijos devizo - Tarnauti mokslui ir gimtajam kraštui - įgyvendinimo pavyzdys.

Laureatai pasirašė Nacionalinės pažangos premijos manifestą ir nuo šiol tapo šios Premijos ambasadoriais Lietuvoje. Jie gavo po tetraedro skulptūrėlę ir čekį 70 tūkst. litų premijai. Jų garbei choras Jauna muzika ir šokėjų duetas atliko Milonga sentimental. Tai galima vertinti ir kaip savotišką meninį įvadą į Partnerystės pažangos premijos įteikimo ceremonijos pradžią.

Biotechnologų triumfas

Į Partnerystės pažangos premiją pretendavo, kad ir kaip būtų keista, tik du mokslininkai biotechnologai: žinomas tyrėjas prof. Eugenijus Arvydas Janulaitis - už Lietuvos šiuolaikinės biotechnologijos pramonės pagrindų sukūrimą, ir Lietuvos MA narys korespondentas Vladas Algirdas Bumelis už biotechnologijos mokslo laimėjimų diegimą į gamybą. AB VST generalinis direktorius Darius Nedzinskas pažymėjo, kad premijai pristatytų biotechnologų darbai tapo ne tik šio mokslo teorijos dalimi, bet ir sėkmingai taikomi ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio biotechnologijos įmonėse. D. Nedzinskas taip pat išreiškė viltį, kad Nacionalinės pažangos premijos idėjos ir vertybės ilgam prigis Lietuvoje bei sukurs tvirtą pagrindą mokslui ir verslui bendradarbiauti.

Kol raštas su Premijos komiteto sprendimu buvo nešamas į Teatro salę, renginio vedėjas paaiškino, kad laureatų skulptūros kraštinėse išgraviruoti lotyniški žodžiai: curiositas, sensualitas ir demonstratio, t. y. smalsumas, juslumas, parodymas. Šiais žodžiais, tik italų kalba, apie pasaulėjautą, daiktų tarpusavio ryšius ir gamtos stebėjimus kalbėjo Leonardas da Vinčis. Genialusis dailininkas ir mokslininkas meninės bei mokslinės kūrybos neįsivaizdavo be smalsumo, ypatingos pajautos ir tikslingo idėjų įgyvendinimo.Atkelta iš 3 p.

Premijos komiteto saliamonišku sprendimu Partnerystės pažangos premijos laureatais skelbiami Eugenijus Arvydas Janulaitis ir UAB Fermentas bei Vladas Algirdas Bumelis ir UAB Sicor Biotech. Abu profesoriai daug nuveikė, plėtodami mokslo ir verslo partnerystės ryšius. Šių įmonių kuriamais ir gaminamais augimo hormonais, preparatais naudojasi farmacijos, medicinos, veterinarijos, miškininkystės ir kitų sričių specialistai.

Savo prakalboje E. A. Janulaitis džiaugėsi, kad verslas rodo vis daugiau iniciatyvų, kurių pagrindas yra ne vien paties verslo interesai, bet apskritai šalies pažanga, pilietinės iniciatyvos. Dėkodamas už premiją profesorius išreiškė viltį, kad visa tai padės propaguoti biotechnologiją, nes ši sritis visame pasaulyje XXI a. taps svarbiausiu ekonomikos ir socialinės srities plėtros veiksniu. Laureatas verslą pakvietė dar vienai iniciatyvai: aktyviau prisidėti prie pilietinės visuomenės šalyje kūrimo ir stiprinimo, o tam būtų tikslinga įsteigti dar vieną - Pilietinės pažangos - premiją. Savo gautos premijos dalį E. A. Janulaitis žadėjo skirti nevyriausybinėms organizacijoms, kurios yra pilietinės visuomenės kūrimo iniciatorės.

V. A. Bumelis pripažino, kad gautoji premija yra visos Lietuvos biotechnologų veiklos ir šalies žinių ekonomikos įvertinimas. Mokslo žinias jungiant su praktika galimi dar reikšmingesni laimėjimai ir kitose srityse, pavyzdžiui, informacinėse, lazerių bei kitose technologijose. ‘Jeigu yra daug mokslo, tai visada bus ir geras verslas’, - tai V. A. Bumelio išsakyta mintis.

Premijos įteikimo originalų muzikinį sprendimą laureatų garbei pademonstravo Pavelas Giunteris ir jo vadovaujamas mušamųjų ansamblis bei virtuoziškasis Regimantas Šilinskas, grojantis lietuviškais skrabalais.

Europos parke atradęs pats save

Kultūros pažangos premijos nominantais buvo paskelbti žinomi istorikai prof. dr. Alfredas Bumblauskas ir akad. prof. Edvardas Gudavičius už istorinės sąmonės ir pilietinės visuomenės formavimą, doc. dr. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už Antikos kultūros sklaidą šalyje ir skulptorius Gintaras Karosas už muziejaus po atviru dangumi Europos parkas sukūrimą.

Nacionalinės pažangos premijos mecenato TEO atstovas Valdas Kaminskas turėjo malonumą išpildyti Premijos komiteto sprendimą ir premiją įteikti Europos parko kūrėjui Gintarui Karosui. Šį parką, esantį netoli Europos centro, kasmet aplanko daugiau kaip 60 tūkst. lankytojų, o atvykusiesiems iš kitų šalių tai jau ir neatsiejama Lietuvos įvaizdžio dalis. Ko nepadaro daugybė valstybės institucijų, pasirodo, gali padaryti vienas žmogus. Žinoma, jei į darbą eina ne kaip į kasdienę prievolę ir lažą, bet jeigu gyvena darbu. Gal net ne gyvena, bet dega darbu. Toks yra Gintaras Karosas. Jis ir nominacijos metu, ir įteikiant premiją buvo labai kuklus, malonus žmogus, gal vis dar negalintis patikėti, kad laimės paukštė nusileido būtent jam. Prie laimės akimirkų, regis, jau turėjo priprasti. Kai jo sukurtojo skulptūrų parko lankytojai netenka žado ir įstengia pasakyti tik tris trumpučius žodžius: Čia tai bent! - ko dar gali trokšti kūrėjas. Tada sakosi pajuntąs, kad ne veltui gyvena. Gintarui Karosui Europos parkas - tai Lietuvos dalis, ir jis gali pasakyti, kad kasdien kuria tą jam priklausančią Lietuvos dalelę.

Ko gero, tą patį drąsiai būtų galima pasakyti apie kiekvieną Nacionalinės pažangos premijos laureatą.

Gediminas Zemlickas