Pažangos keliu. Antrą kartą įteiktos Nacionalinės pažangos premijos

Kas teisėjai?

Kadangi labai daug priklauso nuo vertintojų, tai pristatysime premijos komiteto narius. Komitetą šiais metais sudarė 8 mokslo, 4 verslo ir 2 kultūros autoritetai. Į komitetą pakviesti du praėjusių metų Nacionalinės pažangos premijos laureatai. Komiteto nariai:

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. dr. Adomas Butrimas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos muzikos akademijos prof. dr. Eugenijus Ignatonis, Nacionalinės pažangos premijos komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka, Kultūros pažangos premijos 2006 m. laureatas Gintaras Karosas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Vaclovas Kontrauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Juozas Magelinskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonardas Sauka, Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos vadovas, 2006 m. Nacionalinės pažangos premijos laureatas akad. Vytautas Jonas Sirvydis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Aloyzas Ubis, Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius prof. Juozas Vidmantis Vaitkus ir Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akad. Jurgis Vilemas.

Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka skelbia Nacionalinės pažangos premijos teikimo ir laureatų pagerbimo ceremonijos pradžią, primindamas, kad šis vakaras yra skirtas pagerbti mokslo, kultūros ir verslo žmones, kurie nuoširdžiu ilgamečiu darbu skatino Lietuvos valstybės žengimą pirmyn. Rektorius neslėpė pasitenkinimo, kad ši viena gražiausių ir prasmingiausių ceremonijų vyksta būtent senajame Vilniaus universitete. Keturis šimtmečius Alma mater buvo ir tebėra labai svarbus mūsų valstybės mokslo ir kultūros centras, iš esmės visų mūsų mokslų šaknys glūdi šiame universitete. Rektorius, sveikindamas susirinkusius su mokslo ir kultūros švente, išreiškė viltį, jog tai ir visos Lietuvos šventė. Lietuvos Respublikos valstybės himną groja Valstybinis simfoninis orkestras, gieda Č. Gabalis ir P. Meškėla.

Tuo metu universiteto Rektoriaus auloje posėdžiauja premijos komiteto nariai – jie netrukus paskelbs trijų premijų laureatus. Po griežtos atrankos į tris po 70 tūkst. litų vertės premijas liko pretenduoti 17 iškilių mokslo, verslo ir kultūros veikėjų.

Žiūrovai salėje nenuobodžiauja, gali gėrėtis dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Valstybinio orkestro meistriškumu ir pasiklausyti neregėto negirdėto dueto, kurį sudaro solistai Merūnas Vitulskis ir viešnia iš Izraelio Limor Shapiro, turinti ir lietuviškų šaknų. Jie atlieka dainą Malda. Klausytojai labai šiltai sutiko atlikėjus.

Tiesa, po to televizininkai užmiršo esančiuosius salėje, nes visą dėmesį sutelkė į visagalę reklamą; ja dosniai maitino prie televizorių ekranų susirinkusius žiūrovus. Kadangi tai nuolat kartodavosi, žiūrovams salėje teko ir panuobodžiauti.

Mokslo pažangos premija

Pagaliau televizija prisiminė salę. Monitoriuose išvydome vieną iš Premijos komiteto narių, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką prof. Eugenijų Butkų. Jis priminė Mokslo pažangos premijos savitumą. Ši premija skiriama ne bet kokiems mokslininkams, kad ir kokie reikšmingi būtų jų darbai. Prioritetas teikiamas tam, kurio darbai neša konkrečią naudą mūsų šaliai, paveikia konkrečios srities mokslo raidą Lietuvoje. E. Butkus pareiškė neabejojąs, kad visi nominantai tikrai verti tapti šios premijos laureatais.

Į Mokslo pažangos premiją pretendavo penki nominantai. Tai už integralios humanistikos sklaidą kultūros istorijoje, filosofijoje ir literatūroje nominuoti prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, prof. habil. dr. Domas Kaunas ir akademikas prof. habil. dr. Marijus Arvydas Šliogeris. Už atsitiktinių procesų matematinės mokyklos sukūrimą ir Lietuvos matematinės kultūros puoselėjimą nominuotas akademikas, prof. habil. dr. Bronius Grigelionis. Už kalbotyros metodų pritaikymą Lietuvos ir lietuvių kalbos istorijos pažinimui ir tautinio orumo stiprinimui premijai nominuotas akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius.

Puikiai visiems žinomi vardai. Būtų nelengva rasti Mokslo Lietuvos numerį, kuriame nebūtų kalbinamas, aprašomas ar kitaip pristatomas, minimas bent vienas iš šios iškilios penkiukės.

Kol Premijos komisija Rektoriaus auloje sprendė pirmosios premijos likimą, televizorių ekranuose išvydome vieną iš nominantų – prof. Arvydą Šliogerį, kurį televizijos žurnalistė gal juokais, o gal provokuodama kalbino dalyvauti intelektualų realybės šou. „Jėzau, niekada! Man plaukai šiaušiasi ir pradeda kristi nuo galvos vien pagalvojus… Iš Šekspyro galima padaryti „daidžestus“, populiarius dalykus, o iš mano knygų šito nepadarysi“, – kratėsi pasiūlymo filosofas.

Literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė ne tokia kategoriška, bet ir jos įvilioti į masinius pop šou ir panašius renginius vargu ar pavyktų. Profesorės knygos kupinos humanizmo, aukštų dvasinių vertybių – tai ta intelektinė aplinka, kurioje tyrinėtojai jauku ir kurią ji pati kuria savo darbais.

Mažosios Lietuvos kultūros paveldo ir lietuviškos knygos istorijos tyrinėtojas prof. Domas Kaunas smarkiai išplėtė Lietuvos humanitarinio mokslo ir kultūros horizontą. O visi trys iškilūs profesoriai yra integralios humanistikos skleidėjai mūsų šalyje ir toli už jos ribų, tad be šių kūrėjų jau neįsivaizduojamas Lietuvos humanitarinis mokslas.

Prof. Bronius Grigelionis – ryškus matematikos mokslo Lietuvoje šviesulys. Kartu su kitais pasaulio matematikais stochastinių integralų teorijoje išplėtojo pusmartingalų sąvoką, kuri svarbi atsitiktiniuose procesuose. Lietuvis pirmasis surado tokių procesų kanoninį pavidalą, tam panaudojęs naują – taškinių matų kompensatoriaus sąvoką. Ši tyrinėjimų kryptis svarbi daugelio sričių atstovams: finansų analitikams, kosminių raketų ir aparatų valdymo specialistams ir daugeliui kitų.

1972 m. Kyote skaitytame pranešime B. Grigelionis išdėstė originalias idėjas, sulaukusias plataus atgarsio tarp pasaulio matematikų. Jo teorinės idėjos yra išplėtotos keliose žinomų autorių monografijose, kur tokie procesai vadinami „Grigelionio procesais“. Jie plačiai taikomi gamtos ir socialiniuose moksluose. Lietuvio pavardė pateko į pasaulio matematikos istoriją, kur priimtas plačiai naudojamas terminas Jacod-Grigelionis. B. Grigelionio matematiniai atradimai ir veikla puoselėjant Lietuvos matematinę kultūrą išvedė jį į šių metų Nacionalinės mokslo pažangos premijos nominantus.

Vargu ar pavyktų rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs prof. Zigmo Zinkevičiaus pavardės, ne vieną šio lietuvių kalbos tyrinėtojo knygą turime savo namų bibliotekoje, tuo labiau, kad tų knygų jis yra parašęs per 50, ir kasmet pasirodo bent viena naujai parašyta. Stebėtino darbštumo ir darbingumo pavyzdys, nors profesorius jau spėjo įkopti į 9-ąjį gyvenimo dešimtmetį.

Profesoriaus taikomi kalbotyros metodai leidžia jam nusikelti į seniausius Lietuvos laikus. Pagal išlikusius upių, ežerų ir kitų vandens telkinių vardus Z. Zinkevičius rekonstruoja mūsų senąją protėvių kalbą, kurioje atsispindi jų gyvenimo būdas, tikėjimai ir daugelis kitų svarbių dalykų. Pagaliau ir ta mūsų bei kitų baltų tautų istorijos drama, kai senieji tikėjimai turėjo užleisti vietą krikščionybei.