Ilgai tarptautiškumas buvo suvokiamas primityviausia, fizinio-geografinio mobilumo prasme* . Dabar ši sąvoka gerokai pakito. Tarptautiškumas – tai geografinis mobilumas (vertikalus ir horizontalus), studijų pasiūla, studijų kokybė bei europinė ar globalioji dimensija studijose; tai informacijos apie studijas ir aukštąją mokyklą pateikimo kokybė; tai tarptautinio personalo institucijoje bei patarnavimų problema ir t. t.

Baltijos šalys jau metus bendradarbiauja, kurdamos paskirstytųjų skaičiavimų tinklą BalticGrid. Projekte dalyvauja 10 institucijų iš 6 šalių. Lietuvai atstovauja VU Matematikos ir informatikos fakultetas (VU MIF) bei VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (VU TFAI). 2006 m. lapkričio 27 d. įvyko VU TFAI BalticGrid projekto dalyvių susitikimas; jame dalyvavo instituto kompiuterių telkinio administratoriai, programų kūrėjai bei mokslininkai, naudojantys BalticGrid tiekiamus resursus savo moksliniam darbui. Grid vartotojai bei programų kūrėjai išsakė savo lūkesčius bei pasidalino patirtimi, įgyta pritaikant programinę įrangą prie Grid aplinkos. Kompiuterinių sistemų administratoriai pristatė neseniai Grid aplinkoje įdiegtas naujoves bei patobulinimus. BalticGrid projekto visuotinėje konferencijoje Rygoje spalio 4–6 d. dalyvavę delegatai supažindino kolegas su projekto laimėjimais ir tolesnės veiklos gairėmis.

Praėjusį gruodį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Šventė buvo surengta centriniuose universiteto rūmuose – kad lengviau būtų pasiekiama sukaktuves mininčio fakulteto veteranams.

Mokslo Lietuva gilinasi į Komunikacijos fakulteto veiklos subtilybes, bendrauja su dekanu prof. Domu Kaunu ir prodekanu mokslo reikalams doc. Arvydu Pacevičiumi.

 Tęsiame pokalbį su Niujorko politechnikos universiteto Brukline profesoriumi Romualdu Šviedriu, kuris šiuo metu su kitais ekspedicijos dalyviais iš Lietuvos keliauja į Čilę.

.

Tęsiame pasakojimą apie Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio pirmąją kelionę į Lietuvą 1966 m. rugpjūtį. Venclovų namuose šiemet paminėtos poeto viešnagės keturiasdešimtosios ir dešimtosios poeto mirties metinės. Renginys leidžia plačiau pasižvalgyti po geografines ir laiko erdves. Tai padės geriau suvokti J. Brodskio atvykimo į Vilnių reikšmę.

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos konferencijoje, skirtoje kompiuterinių duomenų bazių reikalams, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas savo prakalboje apibūdino Bilo ir Melindos Geitsų fondo (Bill and Melinda Gates Foundation) remiamą projektą, skirtą Lietuvos viešosioms bibliotekoms, ypač esančioms toli nuo didesnių miestų, kompiuterizuoti. Fondas įgyvendina 1997 m. pradėtą Pasaulio bibliotekų programą. Ja siekiama sudaryti galimybę bibliotekose nemokamai naudotis moderniosiomis informacinėmis technologijomis, mokytis ir gauti reikalingos informacijos. Programos biudžetas – 328 mln. JAV dolerių.

Kol dešimt Šv. Kristoforo statulėlių Vilniaus rotušėje kantriai laukia, kada bus įteiktos labiausiai pasižymėjusiems vilniečiams, priminsime netoli Vilniaus miesto bičiulio Erfurto esantį nedidelį Arnstado miestelį Vokietijoje. Ant jo aikštėje esančio namo sienos yra šv. Kristoforo paveikslas. Žmonės tiki, kad, jei eidamas pro šalį pažvelgsi į Kristoforą, tai tą dieną šventasis apsaugos nuo nelaimių. Miestelio gyventojai tiki šia legenda.

Tęsiame pašnekesį su Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininku akad. dr. Pauliumi Subačiumi, Vilniaus universiteto docentu. Pašnekovas taip pat yra Mokslo ir studijų sistemos reformos metmenis parengusios darbo grupės, inicijuotos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, narys.

Europos Sąjungos (ES) Erasmus Mundus programa gyvuoja trečius metus ir jau tapo tokia populiari, kad planuojama ją plėsti. Erasmus Mundus – tai ES aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir mobilumo programa. 2006 m. Europos Komisija patvirtino dar 32 universitetų bendradarbiavimo projektus pagal šios programos veiklas.

Erasmus Mundus programa siekia Europai grąžinti lyderio pozicijas tarptautinėje universitetų erdvėje. Ši programa skirta pagerinti Europos aukštojo mokslo kokybę bei bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Ji remia Europos aukščiausios kokybės magistrantūros kursus, ne tik leidžia studentams bei mokslininkams iš viso pasaulio studijuoti Europos aukštosiose mokyklose, bet ir suteikia galimybę Europos studentams išvykti į trečiąsias šalis. Europos aukštasis mokslas tampa vis patrauklesnis ir prieinamesnis trečiosiose šalyse.

Jonė Grigaliūnienė
Vilniaus universitetas

Bolonijos procesas* ir jo įgyvendinimo rezultatai – Lietuvoje dar mažai diskutuojama tema. Net ir akademinės bendruomenės atstovai Bolonijos procesą dažnai suvokia supaprastintai. Daugeliui atrodo, jog Bolonijos procesas – tai vien tik dviejų ciklų (bakalauro ir magistro) studijų ir kreditų sistema. Kadangi Lietuvoje dviejų studijų ciklų sistema veikia nuo 1993 m., gali susidaryti įspūdis, jog mes jau įgyvendinome pagrindinius Bolonijos proceso reikalavimus. Apie tokį supaprastintą Bolonijos proceso supratimą yra užsiminęs J. L. Mackenzie’is, vadovavęs Londone vykusiai diskusijai apie Bolonijos proceso įgyvendinimą ir anglistikos studijas. Šio straipsnio autorė rengdamasi konferencijai, stengėsi susipažinti ne tik su svarbiausiais dokumentais ir nutarimais, bet ir kitokia akademinio diskurso, susijusio su Bolonijos proceso įgyvendinimu, medžiaga. Tokios, deja, nelabai pavyko rasti, nes mūsų akademinė bendruomenė apie tai nediskutuoja. Beje, apskritojo stalo diskusijos dalyviams rengiantis konferencijai buvo išsiųsta 25 klausimų anketa. Atsakymai į ją ir turėjo sudaryti diskusijos pagrindą. Visi diskusijos dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: jau įgyvendinančius Bolonijos proceso reikalavimus ir dar tik pradedančius ar besirengiančius įgyvendinti. Lietuva buvo priskirta antrajai grupei, ir tai iš karto sukėlė nepasitenkinimą bei nepritarimą. Tačiau pasigilinus į problemas, paaiškėjo, kad be jau minėtų laimėjimų (dviejų studijų ciklų ir kreditų sistemos) nelabai kuo turime pasidžiaugti.