Kovo 7-ąją Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje vyko vokiečių biochemiko Nobelio premijos laureato prof. Roberto HUBERIO (Robert Huber) paskaita „Baltymų grožis ir paskirtis – fundamentinių ir taikomųjų biologijos ir biomedicinos tyrimų taikinys“. Šis profesoriaus vizitas į Vilnių sietinas su šiemet minimu Lietuvos mokslų akademijos 70-mečiu, kartu tai ir projekto „Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas“ dalis. Po paskaitos R. Huberis visą valandą atsakinėjo į auditorijos klausimus, kurių nestigo. Susirinko daug jaunų klausytojų iš mokslo ir studijų institucijų, taip pat doktorantų, studentų ir net moksleivių. Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro biochemijos būrelio vadovė Julija Banikevič pasiklausyti mokslo autoriteto paskaitos atvyko su keliomis savo būrelio narėmis.

Lietuvos ir Lenkijos teikimu Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2011-us metus paskelbė Tarptautiniais Česlavo Milošo metais. Poeto, rašytojo, literatūros mokslininko ir visuomenės veikėjo, Nobelio premijos laureato Česlavo MILOŠO (Czesław Miłosz, 1911 06 30 – 2004 08 14) šimtosios gimimo metinės minimos pasauliniu mastu.

Pernai Lietuvoje minėtos Žalgirio mūšio 600-osios metinės buvo prisimintos ir JAV išeivijos lietuvių. Šią svarbią istorinę datą JAV gyvenantys lietuviai paminėjo įvairiai: minėjimais, mišiomis, parodomis, paskaitomis, vasaros švenčių metu organizuotomis mini mūšio inscenizacijomis, sporto šventėmis, susitikimais, parodomis, konferencijomis, išleistomis knygomis, įvykį įamžindami pašto ženkluose, plakatuose, atminimo medaliuose.

2009 m. rugpjūtį Vilniuje vyko pirmasis pasaulyje „vilniukų“ suvažiavimas. „Vilniukai“ – tai Vilnijos ir Vilniaus miesto lenkai, kurie tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų čia gyveno, o po Antrojo pasaulinio karo vieni savo noru, kiti priverstinai „savo noru“ turėjo palikti įprastas gyvenimo vietas ir išvyko gyventi į Lenkiją. Papildė išeivių iš gimtų vietų sąrašus, kurie po dviejų pasaulinių karų daugybei šeimų tapo ne vien geografinės gyvenamosios vietos pokyčio, bet dažnai ir likiminės dramos liudytojais.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras toliau sėkmingai plėtoja stambiausią mokslo ir kultūros projektą Lietuvoje – Visuotinę lietuvių enciklopediją. Taip jau nutiko, kad septynioliktas jos tomas prasideda ir baigiasi straipsniais, betarpiškai susietais su krikščionybės pradžia.

Kai skaičiavome beveik paskutines 2010-ųjų metų savaites, VGTU Mokslotyros centro vyr. mokslinis bendradarbis, prof. dr. Algimantas Nakas peržvelgė nueitą savo gyvenimo kelią. Smagiai pasidžiaugti gražiais metų darbais su šeimos nariais, sūnumis, vaikaičiais, bičiuliais sutrukdė mylimo brolio mirtis.

Arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1953 11 08) – vienas aktyviausių lietuvių katalikiškojo intelektualinio sąjūdžio atstovų ir veikėjų, ryški XX a. pirmosios pusės asmenybė lietuvių tautos istorijoje. M. Reinys – dvasininkas: kunigas (1907), vyskupas (1926), arkivyskupas (1940); pedagogas: gimnazija (1915), universitetas (1922); mokslininkas: psichologijos terminijos kūrėjas (1921), mokslinių straipsnių, studijos ,,Rasizmo problema” (1939) autorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1939), Lietuvos katalikų universiteto steigėjas ir šios institucijos rektorius – kancleris (1932); žymus visuomenininkas: Lietuvos katalikiškojo jaunimo sąjungos „Pavasaris“ (nuo 1932 m. Federacija) Garbės narys, pavasarininkų globėjas-protektorius (1927), ateitininkų bei kitų katalikiškų organizacijų globėjas; mecenatas: studentų ir katalikiškų organizacijų; politikas – užsienio reikalų ministras (1925 09 25–1926 04 20).

Lietuvos atgimimo metu Sąjūdis paliko ryškius pėdsakus visose mūsų gyvenimo srityse, taip pat ir teatro. Atsimenu, dar 1989 m. įvykęs Lietuvos teatro sąjungos suvažiavimas labai ryškiai išsakė savo poziciją. Nors tuometinis jos pirmininkas R. Adomaitis maldavo susirinkusių delegatų neatsiskirti nuo Rusijos sąjunginės teatro draugijos, nes iš ten Lietuvai plaukianti įvairiapusiška parama ir globa, delegatai nepakluso pirmininko prašymui ir vienbalsiai balsavo už laisvą, nepriklausomą Lietuvos teatro sąjungą. Tai didelė garbė Lietuvos teatrų pasiuntiniams!

„Mažos tautos teturi tik vieną stiprybę, būtent, dvasios švarumą. Kada jose teisybės jausmas gyvas, budrus ir stiprus, kada jose tėvynės meilė yra skaisti ir karšta, tada ta tauta turi savyje visa, ko jai reikia gyventi viduje ir pakelti pasitaikančias sunkių išbandymų valandas“
Vydūnas

Nemunas – tai ne vien poetų apdainuotoji didžiausia mūsų upė, be kurios neįsivaizduojame Lietuvos. šiuo vardu pavadintas taip pat ir naujas darinys šalies žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti. Jo oficialus pavadinimas – Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras.