Pranešimas žiniasklaidai, 2011 m. kovo 7 d. 

  Projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“

Mokslininkų sąjungos institutas kartu su VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutu, VU Matematikos ir informatikos institutu, Lietuvos socialinių tyrimų centru bei Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutu vykdo projektą „Mokslas verslui ir visuomenei“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Projekto pagrindiniai tikslai – populiarinti šiuolaikiškas technologijas ir inovacijas, ugdyti visuomenės, ypač jaunimo, kūrybiškumą, skatinti inovacijų partnerystę, didinti inovacijų paramos paslaugų paklausą.

Šiuo projektu tęsiama ir mokslo žinių populiarinimo portalo „mokslasplius.lt“ veikla, ją nukreipiant į Lietuvos verslo, pirmiausia inovatyvių smulkių ir vidutinių įmonių poreikius, paverčiant šį portalą efektyvia mokslo ir verslo bendradarbiavimo priemone.

Žiemiškai šaltą, tylų ir saulėtą 2010 m. lapkričio 27-osios dienos priešpietį Anykščių rajono Svėdasų miestelio gyventojai ir svečiai gausiai rinkosi į šventę. Tą šeštadienį Kultūros namuose, kur veikia miestelio biblioteka, turėjo prasidėti iškilus jos jubiliejaus minėjimas.

Komunikacija, pagal J. Fiskę, yra svarbiausias veiksnys kultūrai ir pažangai egzistuoti, be jos bet kokia kultūra turėtų žlugti. Juk žmogus negali gyventi be ryšio su kitais žmonėmis, jį supančia socialine aplinka, nes komunikacija yra keitimosi informacija procesas (V. Baršauskienė), o socialinei kompetencijai ugdyti būtina komunikacinė kompetencija. Ne atsitiktinai komunikacijos terminas pripažintas vienu iš šimto svarbiausių XX-ajame amžiuje.

Tęsiame pašnekesį su Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadove, vyresniąja mokslo darbuotoja humanitarinių mokslų daktare Albina AUKSORIŪTE, Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms skirtos nacionalinės mokslinės konferencijos „Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas“ ir išvykos po atmintinas L. Ivinskio vietas Žemaitijoje organizatore.

Lietuvių kalboje labai dažnai vartojamas lotyniškas žodis triumfas*, lot.triumphus. Kazimieras Jokantas Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, 1995, p. 1028 (toliaus LLKŽ, 1995) šį žodį aiškina taip: 1) iškilmingas karo vado įvažiavimas į miestą nugalėjus priešą; 2) prk. pergalė. Kazimieras Kuzavinis Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, 1996, p. 882 (toliau LLKŽ, 1996) jį aiškina taip: triumphus 1. triumfas, iškilmingas karvedžio nugalėtojo įvažiavimas į Romą; 2. prk. pergalė; 3. džiūgavimas, džiaugsmas.

2010 m. humanitarai minėjo iškilaus lietuvių kalbininko Jono Jablonskio 150 metų jubiliejų. Šia proga buvo organizuojamos konferencijos ir kitokio pobūdžio renginiai. Keliuose renginiuose pranešimus skaitė ir kalbėjo didelę savo gyvenimo dalį išsamioms Jablonskio daugiašakės veiklos studijoms paskyręs Arnoldas Piročkinas. Jis ne tik dalyvavo Jablonskio minėjimuose, bet ir paskelbė net septynis straipsnius periodikoje („Mokslo Lietuvoje“, „Moksle ir gyvenime“, „Metuose“ ir kt.). Išsamūs studijų pobūdžio straipsniai kartais netilpdavo į vieną numerį ir buvo spausdinami su tęsiniais.

ML. Labai įdomu, kad save pristatydamas kaip LDK bajoriškos ir pilietinės tradicijos tęsėją, Č. Milošas pasirodo besąs labiau europietiško tapatumo atstovas, negu vien lenkiškai ar lietuviškai suvokto tapatumo. Akivaizdu, kad Milošo tapatumas išeina už vienos tautos ribų, niekaip neišeitų jo pavadinti nei lenkų, nei lietuvių nacionalistu, net jei šiai sąvokai nepriskirtume neigiamo atspalvio. Taigi mums Milošas yra platesnio, europietiško tapatumo pavyzdys. Tikriausiai dauguma rašytojo gerbėjų pritartų: taip, Milošas yra Europos ir pasaulio pilietis, bet keistas dalykas – prie jo nelabai limpa sąvoka kosmopolitas. Bet gal malonūs pašnekovai mano kitaip?

Lietuvos mokslo periodikos asociacija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), išbandę beveik visas CrossRef mokslininkams ir leidėjams šiuo metu siūlomas inovacijas ir paslaugas, į Lietuvą pakvietė visame akademiniame pasaulyje laukiamą svečią – CrossRef inovacijų direktorių Džefrį Bilderį (nuotraukoje – Geoffrey Bilder). Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Džefris dirbo prie akademinei bendruomenei skirtų naujausių technologijų kūrimo bei įgyvendinimo. CrossRef Džefris Bilderis atsakingas už naujas idėjas, reikalavimų joms įgyvendinti sąrašų sudarymą, inovacijų kūrimą ir pristatymą rinkai. Ne tik Lietuvoje reikia skirti daug energijos, kad naujovės būtų pripažintos. Taigi, Džefris Bilderis šiais metais atvyksta į Lietuvą skaityti vienos iš savo originalių paskaitų1 apie tai, kaip CrossRef sprendžia viso pasaulio akademinei bendruomenei aktualias problemas.

2010 m. vasarą pasirodė antroji žymiam miškininkui profesoriui Jonui Kuprioniui (1901 08 03–1982 07 08) skirta knyga „Jonas Kuprionis miškininkas“. 2006 m. išspausdinta knyga „Jonas Kuprionis skautas“. Abiejų knygų sudarytojas pedagogas Jonas Bagdonas, J. Kuprionio sūnėnas, labai daug kruopštaus darbo ir širdies atiduodantis savo dėdės veiklos garsinimui.

Tokia mintis dingteli perskaičius Zenono Norkaus monografiją „Nepasiskelbusioji imperija“*. Filosofas ir sociologas gerokai kitaip, nei įprasta istoriografijoje, vertina senąją Lietuvos valstybę: LDK traktuoja kaip imperiją, atlikusią hegemono vaidmenį tuometinės vidurio Europos pariby. Užvaldytos Aukso ordos „nuteriotos“ rusinų žemės, dėl ekspansijos į Rytus gebėjo ir galėjo priešintis Ordinui. Ambicingai siekta lotyniškosios krikščionybės ir Šv. Romos imperijos pripažinimo, bandyta garbingai derėtis su Romos popiežiais, siūliusiais lietuviams apsikrikštyti.