Toliau kalbamės su prof. Palmira Jucevičiene, Kauno technologijos universiteto Edukologijos studijų instituto direktore, Ugdymo sistemų katedros vedėja.

Praėjusį gruodį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Mokslo Lietuvai tai palanki proga pasigilinti į šio fakulteto veiklos subtilybes. Tą ir darome, bendraudami su dekanu prof. Domu Kaunu ir prodekanu mokslo reikalams doc. dr. Arvydu Pacevičiumi.

Kiekviena šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti švietimo sistemos patikimumą ir studijų kokybę. Kita vertus, visada kyla klausimas, kur yra ta riba, skirianti valstybės diktatūrą ir, anot Europos Komisijos, mikrovadybą akademiniais klausimais bei akademinių laisvių užtikrinimą.

Studijų krypčių reglamentai – tai gidas kuriant studijų programas. Bet prisiminkime 9 Aukštojo mokslo įstatymo straipsnį. Programą galima registruoti tada, kai bus laikomasi „gido“ nurodymų. Išties skaitant reglamentus nekyla abejonių, kad tų vadinamųjų akademinių laisvių kuriant studijų programas lieka tiek nedaug, jog apie jas neverta nė kalbėti. Panašu, kad norint parašyti programą kokiai nors jau reglamentuotai krypčiai, net nebūtina turėti tos srities išsilavinimo, nes reglamentuojama viskas: nuo dalykų blokų apimties kreditais iki dėstomų temų, ir net apibrėžiamas minimalus auditorinių valandų skaičius pagrindų dalykų bloke. Įdomiausia, kad pagrindinis visų reglamentų tikslas yra ugdyti kūrybingas asmenybes. Bet ar gali suvaržyta, nekūrybinga aplinka bei profesūra, priversta laikytis griežtų nuorodų, išugdyti asmenybes, o ką jau kalbėti apie kūrybą? Žinoma, reglamentai leidžia lengvai ir gana greitai vertinti programas, bet jie neleidžia universitetams lanksčiai ir veiksmingai reaguoti į aplinkos veiksnius. Tai greičiau tramdomieji marškiniai, leidžiantys valstybei kontroliuoti studijas, o ne ribos struktūra, skatinanti akademinio personalo kūrybingumą ir atsakomybę.

Naujuosius, 2007-uosius metus, Puslaidininkių fizikos institutas pradėjo iškilmingu savo 40-mečio minėjimu. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Vyriausybės garbės raštais apdovanojęs labiausiai pasižymėjusius instituto darbuotojus.

Svarbiausia programinė iškilmingo posėdžio dalis buvo trijų instituto direktorių – dviejų buvusių ir dabartinio – pranešimai. Pirmasis kalbėtojas – Puslaidininkių fizikos instituto kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Juras Požela – susirinkusiesiems priminė instituto sukūrimo 1967 m. prielaidas. Antrasis pranešėjas akad. Algirdas Šileika, vadovavęs institutui 1985–1989 m., apibūdino to meto instituto veiklą. Apie instituto dabartį ir ateities sumanymus kalbėjo dabartinis direktorius prof. Steponas Ašmontas.

Gruodžio 19 d. Radisson SAS viešbučio konferencijų salėje, Vilniuje, Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva buvo surengta konferencija Kokių sprendimų reikia, kad Lietuva Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2007–2013 metais panaudotų veiksmingai? Europos Komisijos remiamoje konferencijoje buvo aptarti Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmingo panaudojimo principai ir kriterijai, šios paramos panaudojimo Lietuvoje prioritetai, numatyti ir siekiamos plėtros rezultatai.

Konferencijos pirmoje dalyje dalyvavę LR Seimo vicepirmininkas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius, finansų ministras Zigmantas Balčytis, ūkio ministras Vytas Navickas, Ekonomikos instituto mokslo darbuotojas Dmitrijus Celovas, kartu su posėdžiui vadovavusiu Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi Dariumi Kuoliu mėgino aiškintis, kokių bendrų plėtros rezultatų pasieksime panaudoję ES paramą.

Į šią konferencijos dalį straipsnyje ir sutelksime dėmesį, nors ne mažiau reikšmingos buvo ir kitos dvi konferencijos temos: kokius pagrindinius sanglaudos skatinimo ir infrastruktūros plėtros projektus įgyvendinsime ir ar pakeis ES parama švietimo ir mokslo sistemą bei žmogiškųjų išteklių kokybę?

Sausio 15 d. Pavijos universitete surengtas Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko Memuarų I tomo pristatymas. Tai pirmasis J. Franko memuarų I tomo leidimas ir pirmasis vertimas į italų kalbą. Knygą išleido Pavijos universiteto istorijos studijų institutas.

Šalyje besikaupiantis nepasitenkinimas esama humanitarinių ir socialinių mokslų padėtimi, jų misijos supratimu, netinkamas šių mokslų vertinimas šalies viduje ir nevykusiai apibrėžiami tarptautinės sklaidos tikslai, nepatenkinamas valdymas bei su šiais mokslais siejamos prarastys galop išsilieja ir į tam tikrus veiksmus, siekiant iš esmės pakeisti šią padėtį. 2006 m. spalio 5 d. dekretu Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus sudarė darbo grupę, kuri per du mėnesius pateikė pasiūlymus dėl humanitarinių ir socialinių mokslų bei studijų misijos, mokslinės veiklos vertinimo kriterijų ir šių mokslų valdymo principų. Gruodžio 11 d. LR Prezidento rūmų Kolonų salėje šie Pasiūlymai buvo pristatyti dalyvaujant Prezidentui Valdui Adamkui, vyko ir apskritojo stalo diskusija Lietuvos humanitariniai ir socialiniai mokslai: iššūkiai ir perspektyvos.

Kalbų apie Lietuvos mokslo padėtį ir reformą girdėti iš visų pusių. Kyla klausimas, kokios priežastys skatina apie tai vis garsiau kalbėti, kas gi įvyko pastaraisiais metais, kad šios diskusijos, atrodo, pagaliau pereis nuo kalbų prie darbų. Viena priežastis labai aiški – Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare įsitraukėme į bendrą procesą, kurio tikslas – sukurti pasaulyje konkurencingiausią ekonomiką. Europoje jau seniai, gerokai prieš Lisabonos viršūnių susitikimą 2000 m. suprasta, kad tik moksliniai tyrimai, atveriantys kelią naujoms žinioms, taip pat inovacijoms, būtent yra tas būdas.

Gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto Senato salėje inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys prof. Deividas Bridžas (David Bridges) iš Jungtinės Karalystės. Jis yra Kembridžo universiteto Šv. Edmundo koledžo (St. Edmund’s College) tarybos narys, Von Hiugelio (Von Hügel) instituto vadovas, Edukacinių tyrimų ir plėtros centro direktorius, taip pat Rytų Anglijos universiteto (East of England University) taikomųjų edukacinių tyrimų centro profesorius. Jis yra vienas iš 14 Jungtinės Karalystės ekspertų, vertinančių edukacinių tyrimų kokybę šalies mastu. Profesoriaus publikacijose daugiausia dėmesio skiriama filosofinei diskusijai, pedagogų rengimui, filosofinei ir edukologinei tyrimų bazei. Reikšmingas profesoriaus įnašas į mokslo ir edukologijos studijų plėtotę Lietuvoje, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos universitetų akademinių mainų stiprinimą edukologijos srityje, mūsų šalies universitetų veiklos garsinimą Europos mastu.

Lapkričio 23-ioji – ypatinga diena Lietuvos nacionaliniam muziejui, nes tai pirmojo šio muziejaus vadovo daktaro Jono Basanavičiaus gimtadienis. Kasmet tą dieną teikiama valstybinė Jono Basanavičiaus premija. 2006 m. ji paskirta folkloristui, etninės kultūros puoselėtojui dr. Konstantui Algirdui Aleksynui. Jis yra 23-asis šios garbingos premijos laureatas.

.