Plagiato šmėkla jau kuris laikas klaidžiojusi spaudos puslapiuose ir akademinės bendruomenės diskusijose, tiesa, daugiausia kuluarų, prasisiekė ir į Lietuvos Prezidento rūmus. Čia surengta konferencija ir diskusija Akademinio sąžiningumo link: kaip įveikti plagiatą moksle.

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas antrus metus organizuoja nekomercinių, paveldosauginių, meninių ir edukacinių renginių ciklą Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva. Šiuo projektu siekiama atkreipti visuomenės, ypač vietinių bendruomenių, dėmesį į šalia esančias paveldo vertybes. Kartu tai ir kvietimas ieškoti būdų, kaip išsaugoti esamą paveldą.

Gegužės 16 d. Vilniuje vyko mokslinė konferencija Komunizmą – į tarptautinį tribunolą. Jos dalyviai diskutavo, kad reikėtų įsteigti tribunolą, panašų į Niurnbergo tribunolą, kurio metu buvo pasmerktas nacizmas ir nacių nusikaltėliai. Konferencijoje taip pat iškeltas žalos atlyginimo nukentėjusiems nuo komunistų klausimas. Spausdiname Viliaus Bražėno konferencijoje išsakytas mintis.

Aukštojo mokslo reforma turi prasidėti nuo aiškios atvirų mokslo institucijų vizijos, nuo hierarchinės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos keitimo, uždarų klanų suardymo, o ne nuo mokesčių naštos uždėjimo studentams. Rinkos santykių diegimas mokslo ir švietimo srityje dar niekur netapo panacėja, priešingai: neapgalvota liberalizacija turėjo apverktinų padarinių. Būtina kurti prielaidas kokybiškoms studijoms užtikrinti, o ne mąstyti apie greitą pelną.

Taurūs ir šviesūs veidai, kilnios povyzos, nestinga giedrios šypsenos, – taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti fotografo Jono Kuprio parodą Lietuviai Amerikoje, eksponuojamą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Sprendžiant iš nuotraukų, autorius turėtų būti labai geras žmogus, jaučiantis atsakomybę už savo darbą. Suprantama, tokias išvadas galima daryti, jeigu pripažinsime, kad kūrinyje vienaip ar kitaip atsispindi ir pats autorius.

2008 m. liepos 11 d. internete pasirodė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) inicijuojama Peticija dėl LR Aukštojo mokslo įstatymo pataisų. Joje nepritariama, kad „nuo ateinančių mokslo metų už studijas tektų mokėti visiems studentams (ir naujai stojantiems, ir jau studijuojantiems), kurių vidurkis būtų mažesnis nei 8 balai.“ Pirmojo Peticijos reikalavimo antrasis sakinys „Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie pasibaigus sesijai neturi akademinių skolų“ yra iš esmės teisingas. Tačiau to paties punkto pirmajame sakinyje reikalaujama, kad nemokamas aukštasis mokslas nebūtų laiduojamas gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, kurie yra nurodyti Aukštojo mokslo įstatymo 61 straipsnyje ir tarp kurių yra studentai, kurie stojimo metu nepateko į valstybės finansuojamas studijų vietas. Šis sakinys visiškai paneigia Peticijos preambulėje deklaruojamus kilnius tikslus.

Gegužės 15–17 d. Lvovo Religijų istorijos muziejuje, įsikūrusiame buvusiame dominikonų vienuolyne, vyko XVII tarptautinė konferencija Religijų istorija Ukrainoje.

Šis muziejus itin išgarsėjo Ukrainoje organizuodamas tarptautines mokslines konferencijas, kurioms pradžią suteikė atgauta nepriklausomybė. Tačiau nepriklausomybė iškėlė savas problemas. Prasidėjo konfliktai tarp Bažnyčių (dera priminti, kad šiuo metu Ukrainoje yra 5 oficialios Bažnyčios: trys stačiatikių (Kijevo patriarchato, autokefalinė cerkvė ir Maskvos patriarchato) ir dvi katalikų (lotynų apeigų ir graikų apeigų). Itin didelius reikalavimus kėlė Maskvos patriarchatas ir jiems priklausiusios stačiatikių cerkvės. Graikų katalikų apeigų bažnyčia tuo metu jau galėjo išeiti š pogrindžio. Padėtis buvo sudėtinga. Tad muziejuje, direktoriaus V. Hajuko iniciatyva įkurta oratorija – veiklių žmonių diskusijų grupė. Siekdama rasti išeitį, ji kartu su kitais Graikų apeigų katalikais inteligentais kreipėsi į Ukrainoje gerai žinomą istoriką prof. Jaroslavą Daškevičių.

Zenonas Žilevičius – socialinių mokslų daktaras, publikacijų pinigų, bankininkystės ir kitais konkrečios ekonomikos klausimais autorius. Beveik visą laiką dirbo įvairiose pareigose mažiausiai politizuotoje tuometinio Valstybinio banko sistemoje, o nuo 1970 iki 1992 m., t. y. iki išėjimo į pensiją, – buvo šio banko sistemos vadovu. 1991 m. antraeilėse pareigose dirbo konsultantu Lietuvos banko (LB) Mokslo centre. 1993 m. dirbo konsultantu Vilniaus banke, o 1996–2000 m. – LR Seime Biudžeto-finansų komitete padėjėju. Dirbdamas banke glaudžiai bendradarbiavo su prof. Alfonsu Žilėnu, akad. Kazimieru Meškausku, tuometiniu Finansų ministru Romualdu Sikorskiu ir kitais.

Žmonės, šiek tiek besidomintys savo krašto istorija, tikriausiai pastebėjo, kad knygynuose ir knygų mugėse vis pasirodo atskiriems valsčiams skirtų monografijų. Mokslo Lietuvos šių metų Nr. 9 pristatoma 2006 m. gruodžio mėn. išleista Papilei skirta monografija (II, III dalys). Taip pat džiaugiamasi, kad nuo 1998 m. beveik kasmet Versmės leidykla išleidžia bent po vieną Lietuvos valsčių serijos knygą ir kad jau yra 15 tokių leidinių. Tai iš tikrųjų labai džiugu ir svarbu.

Vilniaus centre priešais Vyriausybės rūmus jau pradedami paminklo Lietuvių tautos žadintojui, rašytojui, publicistui, kompozitoriui ir gydytojui, Tautinės giesmės kūrėjui dr. Vincui Kudirkai statymo darbai. Grupelė Labdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui įamžinti narių neseniai apsilankė Klaipėdoje ir susipažino su paminklo maketu, kurį pagamino jo autoriai – skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištapavičius. Išvykoje kaip ekspertai dalyvavo skulptoriai – Vaclovas Krutinis ir Gediminas Karalius, architektas Vytautas Mačiulis, taip pat kiti projekto vykdytojai.