Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

„Mokslo Lietuvos“ pašnekovė – Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė humanitarinių mokslų daktarė Giedrė MICKŪNAITĖ. Kalbamės apie vieną reikšmingiausių radinių – Trakuose Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje – 2006 m. polichromijos tyrinėtojo restauratoriaus Vytauto Railos aptiktus bizantiškos sienų tapybos fragmentus.

2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą.

Perskaityti įvairių valstybių atstovų ir dvasinių vadovų sveikinimai. Vladimiro-Suzdalės vyskupijos sekretoriaus archimandrito Inokentijaus (Jakovlevo) sveikinimą skaitė kun. Sergejus Nikolajevičius Mininas. Rusijos Katalikų Bažnyčios arkivyskupo metropolito Pavelo Pece sveikinimą perskaitė t. Sergejus Zujevas. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos federacijoje vardu kalbėjo Andrius Pulokas. Sveikino Lenkijos ir Ukrainos ambasadų atstovai.

1969 m., vadovaujant K. Ulvydui, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Žodyno sektoriuje, kur aš ėjau vyr. moks. bendr. pareigas, buvo apsvarstytas mano darbo „Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas“ rankraštis. Be K. Ulvydo ir manęs, svarstyme dalyvavo doc. P. Bernadišienė, dr. A. Kučinskaitė ir V. Ambrazas. Niekam nekilo abejonių dėl mano pateiktų tarptautinių žodžių su priebalsiu l tarimo normų priebalsių samplaikoje. Tik V. Ambrazas man primygtinai sakydavo, kad A. Pupkis dėl tarptautinių žodžių l tarimo yra kitos nuomonės.

Vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko Lietuvių kalbos draugijos ir Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ renginys „Kalba kaip gyvenimo duona“. Kalbininkus ir rašytojus kalbino ir klausytojams netikėtų užduočių pateikė Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktorė doc. dr. Irena Kruopienė ir Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė aktorė Irena Kriauzaitė. Grojo ir dainavo Mykolo Romerio universiteto folkloro ansamblis (vad. Arvydas Kirda).

Kai skaičiavome beveik paskutines 2010-ųjų metų savaites, VGTU Mokslotyros centro vyr. mokslinis bendradarbis, prof. dr. Algimantas Nakas peržvelgė nueitą savo gyvenimo kelią. Smagiai pasidžiaugti gražiais metų darbais su šeimos nariais, sūnumis, vaikaičiais, bičiuliais sutrukdė mylimo brolio mirtis.

„Mažos tautos teturi tik vieną stiprybę, būtent, dvasios švarumą. Kada jose teisybės jausmas gyvas, budrus ir stiprus, kada jose tėvynės meilė yra skaisti ir karšta, tada ta tauta turi savyje visa, ko jai reikia gyventi viduje ir pakelti pasitaikančias sunkių išbandymų valandas“
Vydūnas

Lietuvos ir Lenkijos teikimu Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2011-us metus paskelbė Tarptautiniais Česlavo Milošo metais. Poeto, rašytojo, literatūros mokslininko ir visuomenės veikėjo, Nobelio premijos laureato Česlavo MILOŠO (Czesław Miłosz, 1911 06 30 – 2004 08 14) šimtosios gimimo metinės minimos pasauliniu mastu.

2009 m. rugpjūtį Vilniuje vyko pirmasis pasaulyje „vilniukų“ suvažiavimas. „Vilniukai“ – tai Vilnijos ir Vilniaus miesto lenkai, kurie tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų čia gyveno, o po Antrojo pasaulinio karo vieni savo noru, kiti priverstinai „savo noru“ turėjo palikti įprastas gyvenimo vietas ir išvyko gyventi į Lenkiją. Papildė išeivių iš gimtų vietų sąrašus, kurie po dviejų pasaulinių karų daugybei šeimų tapo ne vien geografinės gyvenamosios vietos pokyčio, bet dažnai ir likiminės dramos liudytojais.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras toliau sėkmingai plėtoja stambiausią mokslo ir kultūros projektą Lietuvoje – Visuotinę lietuvių enciklopediją. Taip jau nutiko, kad septynioliktas jos tomas prasideda ir baigiasi straipsniais, betarpiškai susietais su krikščionybės pradžia.