Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Rugsėjo 23 dieną Klaipėdoje, Liepų gatvėje, priešais verslo centro „Liepų alėja“ pastatą atidengtas paminklas filosofijos daktarui Jurgiui Zauerveinui (Georg Sauerwein, 1831–1904) – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjui, poliglotui, publicistui ir poetui.

Rugsėjo 23 d. Danijoje, Bornholmo saloje įsikūrusiame kultūros ir meno centre „Svanekegaarden“ susirinkusios jaunos talentingos atlikėjos iš keturių Baltijos jūros regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Danijos – dalyvavo tarptautiniame projekte „Danijos-Baltijos styginių kvartetas“ (Danish-Baltic String Quartet). Šiam projektui vadovavo Danijos nacionalinio radijo simfoninio orkestro koncertmeisterė, viena geriausių Skandinavijos smuikininkių Christina Åstrand.

Neseniai pasirodė knyga-albumas „Lietuvos himno gimtinė“. Jos autorius – Vilniuje gyvenantis, tačiau visą savo laisvalaikį paskyręs gimtajam Kudirkos Naumiesčiui, pagal išsilavinimą inžinierius, pagal pašaukimą – istorikas Romas Treideris. Tai jo kaupti, dovanoti eksponatai augino tuometinės Vinco Kudirkos vidurinės mokyklos muziejų, tai jo ir bendraminčių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje iškilo Vinco Kudirkos muziejus, kurio fonduose ne vienas eksponatas – Romo Treiderio dovana. Pagaliau jo iniciatyva rengtos muziejaus ekspozicijos, pasirodė leidiniai „Dr. Vinco Kudirkos muziejus“ (1998), „Lietuvos himnas“ (2005).

Minint mokytojo, žurnalisto ir poeto Juozo Elekšio 80-ąsias gimimo metines

Su Ilinojaus universiteto Čikagoje Lietuvių kalbos katedros vadovu profesoriumi Giedriumi SUBAČIUMI tęsiame pokalbį apie reikšmingą lituanistikai radinį: 2006 m.
Lenkijos nacionalinio muziejaus Krokuvoje vieno inkunabulo paraštėse aptiktos 28 ranka įrašytos lietuviškos glosos (įrašai). Jas inkunabule aptiko Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos Lenkų kalbos instituto darbuotojas Mariušas Lenčukas (Mariusz Leńczuk), o prof. Giedrius Subačius kartu su Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje profesoriumi Vieslavu Vydra (Wiesław Wydra) nustatė, kad aptiktosios glosos parašytos lietuviškai. Atliktoji analizė leidžia daryti prielaidą, kad lietuviški įrašai datuotini 1520–1530 metais. Nors dėl tikslios datos dar gali kilti diskusijų, bet neabejotina viena – tai ikimažvydinio laikotarpio įrašai.

2011 m. rugsėjo 23 d. įvyko mokslinė konferencija „Geomokslai Lietuvoje: nauji iššūkiai ir perspektyvos“, kuri buvo skirta Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto 70 metų mokslinės veiklos aptarimui geomokslų raidos Lietuvoje ir pasaulyje kontekste. Pastaraisias metais dėl padidėjusių aplinkos pokyčių ir klimato kaitos mūsų planetoje susidomėjimas Žemės mokslais (geologija, geografija, geoinformatika ir kt.) yra padidėjęs.

2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys* „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį išleisti šilutiškiams padėjo klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis suredagavo leidinį ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido.

Apie Nobelio literatūros premijos laureato Česlavo MILOŠO gyvenimą ir kūrybą kalbamės su lenkų literatūros istoriku, kritiku ir eseistu, daugelio knygų autoriumi prof. Aleksandru FIUTU (Aleksander Fiut) iš Krokuvos.

Kai 1858 m. Seinų vyskupija neturėjo vyskupo, tai grupelė Seinų kunigų seminarijos klierikų, baigę teologijos studijas, pėsti keliavo į Varninę, kad iš vyskupo Motiejaus Valančiaus gautų kunigystės šventinimus. Šių klierikų tarpe buvo ir zanavykas Martynas Sederavičius (1829–1907). Iki lietuviškos raštijos ir spaudos uždraudimo dar buvo likę šešeri metai. Nujausdamas artėjančią grėsmę vyskupas Motiejus Valančius naujai įšventintiems kunigams pasakė prasmingą pamokslą, ragindamas juos dirbti krašto švietėjišką darbą. Prie savo amžiaus trisdešimtmečio priartėjęs jaunas kunigas Martynas Sederavičius šiuos vyskupo pasakytus žodžius giliai įsidėjo į savo širdį.

Rugsėjo 17 dieną sukako dvidešimt metų nuo tada, kai Lietuva įstojo į Jungtinių Tautų Organizaciją (JT). Signatarų namuose Vilniuje, rugsėjo 23 dieną vyko svarbus renginys: buvo ne tik paminėta ši sukaktis, bet visuomenė daugiau sužinojo ir apie Lietuvos integraciją į šią organizaciją iš tiesioginio tų įvykių liudininko, tuometinio mūsų šalies vadovo Vytauto Landsbergio, kuris atstovavo Lietuvai stojant į JT 1991 rugsėjo 17 d. ir skaitė kalbą.