Europos Sąjunga, Asmenybės, Atmintis, Mokslo reforma, Mokslo institucijose, Renginiai, Diskusijos, Paveldas, Pripažinimas, Sukaktys, Mokslo istorija, Problema, Mokslo takais, Menai, Mūsų kaimynai

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras toliau sėkmingai plėtoja stambiausią mokslo ir kultūros projektą Lietuvoje – Visuotinę lietuvių enciklopediją. Taip jau nutiko, kad septynioliktas jos tomas prasideda ir baigiasi straipsniais, betarpiškai susietais su krikščionybės pradžia.

Lietuvos atgimimo metu Sąjūdis paliko ryškius pėdsakus visose mūsų gyvenimo srityse, taip pat ir teatro. Atsimenu, dar 1989 m. įvykęs Lietuvos teatro sąjungos suvažiavimas labai ryškiai išsakė savo poziciją. Nors tuometinis jos pirmininkas R. Adomaitis maldavo susirinkusių delegatų neatsiskirti nuo Rusijos sąjunginės teatro draugijos, nes iš ten Lietuvai plaukianti įvairiapusiška parama ir globa, delegatai nepakluso pirmininko prašymui ir vienbalsiai balsavo už laisvą, nepriklausomą Lietuvos teatro sąjungą. Tai didelė garbė Lietuvos teatrų pasiuntiniams!

Nemunas – tai ne vien poetų apdainuotoji didžiausia mūsų upė, be kurios neįsivaizduojame Lietuvos. šiuo vardu pavadintas taip pat ir naujas darinys šalies žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti. Jo oficialus pavadinimas – Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras.

Pernai Lietuvoje minėtos Žalgirio mūšio 600-osios metinės buvo prisimintos ir JAV išeivijos lietuvių. Šią svarbią istorinę datą JAV gyvenantys lietuviai paminėjo įvairiai: minėjimais, mišiomis, parodomis, paskaitomis, vasaros švenčių metu organizuotomis mini mūšio inscenizacijomis, sporto šventėmis, susitikimais, parodomis, konferencijomis, išleistomis knygomis, įvykį įamžindami pašto ženkluose, plakatuose, atminimo medaliuose.

Lietuvių kalboje labai dažnai vartojamas lotyniškas žodis triumfas*, lot.triumphus. Kazimieras Jokantas Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, 1995, p. 1028 (toliaus LLKŽ, 1995) šį žodį aiškina taip: 1) iškilmingas karo vado įvažiavimas į miestą nugalėjus priešą; 2) prk. pergalė. Kazimieras Kuzavinis Lotynų-lietuvių kalbų žodynas, 1996, p. 882 (toliau LLKŽ, 1996) jį aiškina taip: triumphus 1. triumfas, iškilmingas karvedžio nugalėtojo įvažiavimas į Romą; 2. prk. pergalė; 3. džiūgavimas, džiaugsmas.

ML. Labai įdomu, kad save pristatydamas kaip LDK bajoriškos ir pilietinės tradicijos tęsėją, Č. Milošas pasirodo besąs labiau europietiško tapatumo atstovas, negu vien lenkiškai ar lietuviškai suvokto tapatumo. Akivaizdu, kad Milošo tapatumas išeina už vienos tautos ribų, niekaip neišeitų jo pavadinti nei lenkų, nei lietuvių nacionalistu, net jei šiai sąvokai nepriskirtume neigiamo atspalvio. Taigi mums Milošas yra platesnio, europietiško tapatumo pavyzdys. Tikriausiai dauguma rašytojo gerbėjų pritartų: taip, Milošas yra Europos ir pasaulio pilietis, bet keistas dalykas – prie jo nelabai limpa sąvoka kosmopolitas. Bet gal malonūs pašnekovai mano kitaip?

Lietuvos mokslo periodikos asociacija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), išbandę beveik visas CrossRef mokslininkams ir leidėjams šiuo metu siūlomas inovacijas ir paslaugas, į Lietuvą pakvietė visame akademiniame pasaulyje laukiamą svečią – CrossRef inovacijų direktorių Džefrį Bilderį (nuotraukoje – Geoffrey Bilder). Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Džefris dirbo prie akademinei bendruomenei skirtų naujausių technologijų kūrimo bei įgyvendinimo. CrossRef Džefris Bilderis atsakingas už naujas idėjas, reikalavimų joms įgyvendinti sąrašų sudarymą, inovacijų kūrimą ir pristatymą rinkai. Ne tik Lietuvoje reikia skirti daug energijos, kad naujovės būtų pripažintos. Taigi, Džefris Bilderis šiais metais atvyksta į Lietuvą skaityti vienos iš savo originalių paskaitų1 apie tai, kaip CrossRef sprendžia viso pasaulio akademinei bendruomenei aktualias problemas.

2010 m. humanitarai minėjo iškilaus lietuvių kalbininko Jono Jablonskio 150 metų jubiliejų. Šia proga buvo organizuojamos konferencijos ir kitokio pobūdžio renginiai. Keliuose renginiuose pranešimus skaitė ir kalbėjo didelę savo gyvenimo dalį išsamioms Jablonskio daugiašakės veiklos studijoms paskyręs Arnoldas Piročkinas. Jis ne tik dalyvavo Jablonskio minėjimuose, bet ir paskelbė net septynis straipsnius periodikoje („Mokslo Lietuvoje“, „Moksle ir gyvenime“, „Metuose“ ir kt.). Išsamūs studijų pobūdžio straipsniai kartais netilpdavo į vieną numerį ir buvo spausdinami su tęsiniais.

Tęsiame pašnekesį su Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadove, vyresniąja mokslo darbuotoja humanitarinių mokslų daktare Albina AUKSORIŪTE, Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms skirtos nacionalinės mokslinės konferencijos „Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas“ ir išvykos po atmintinas L. Ivinskio vietas Žemaitijoje organizatore.

Žiemiškai šaltą, tylų ir saulėtą 2010 m. lapkričio 27-osios dienos priešpietį Anykščių rajono Svėdasų miestelio gyventojai ir svečiai gausiai rinkosi į šventę. Tą šeštadienį Kultūros namuose, kur veikia miestelio biblioteka, turėjo prasidėti iškilus jos jubiliejaus minėjimas.