Asmenybės

Tęsiame pašnekesį su žymiu lenkų kalbininku, Vilniaus universiteto garbės daktaru prof. Voicechu SMOČINSKIU (Wojciech Smoczyński), kuris daug mokslinės veiklos metų gilinasi į baltistikos ir indoeuropeistikos tyrinėjimų sritį, yra parašęs reikšmingų darbų. Praėjusią žiemą Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatytas naujausias profesoriaus veikalas Lietuvių kalbos etimologinis žodynas. V. Smočinskis dirba ir laringalistikos srityje, t. y. tiria senųjų indoeuropiečių kalbų garsyną. XX a. pirmoje pusėje laringalų1 teorija iš esmės pakeitė indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos modelį, o antroje praėjusio šimtmečio pusėje tapo vyraujančia indoeuropeistikos paradigma.

Mano rankose knyga Akimirkos 2, kurią savo svajonėse matė autorius, bet jos neišvydo: šių metų sausio 30 d. Mirties angelas jam, bebaigiančiam 93 gyvenimo metus (g. 1915 03 19), užmerkė akis. Tačiau svajonė nepražuvo. Ją savo pastangomis ir lėšomis įgyvendino artimieji, pirmiausia jo gyvenimo bendražygė nuo Sibiro laikų Leoncija Aleknienė, talkinama vaikų, vaikaičių ir jų šeimų. Jie visi sutartinai pasirūpino knygos išleidimu.

Vienas žymiausių ir reikšmingiausių pasaulio baltistų ir indoeuropeistų lenkų kalbininkas prof. Voicechas SMOČINSKIS (Wojciech Smoczyński) dirba Krokuvos Jogailaičių universitete. 2007 m. Vilniaus universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą. Jau kelis dešimtmečius jis sėkmingai taiko laringalistinį indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos modelį, kurio kūrėjas ir pagrindėjas XIX a. pabaigoje buvo struktūrinės lingvistikos pamatų kūrėjas šveicarų kalbininkas Ferdinandas de Sosiūras (Ferdinand de Saussure). XX a. pirmoje pusėje laringalų* teorija iš esmės pakeitė indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos modelį, o antroje praėjusio amžiaus pusėje tapo vyraujančia indoeuropeistikos paradigma.

Mūsų kraštietis, tropikų augalų tyrinėtojas Juozas Varševičius (Josef Ritter von Rawicz Warszewicz, 1812–1866) dviejose kelionėse į Pietų Ameriką (1844 –1850 ir 1851–1853) tyrinėjęs šio žemyno augaliją, mokslo istorijoje žinomas, kaip vienas žymiausių orchidėjų radėjas ir tyrinėtojas. Juozas Varševičius perėjo visą žemyną nuo Kolumbijos šiaurės iki Patagonijos ir grįžo atgal į Kolumbiją, išmaišė sunkiai prieinamus tropikų miškus, kopė į aukščiausias Andų viršukalnes, o tam reikėjo ne tik prisiekusio keliautojo, bet ir alpinisto įgūdžių. Prof. Romualdas Šviedrys teigia, kad tose kelionėse Varševičius iš viso sukorė apie 40 tūkst. km.

Mūsų kraštietis, orchidėjų ir kitų tropikų augalų tyrinėtojas Juozas Varševičius (Josef Ritter von Rawicz Warszewicz, 1812–1866) antroje kelionėje į Pietų Ameriką (1851–1853) perėjo visą žemyną nuo Kolumbijos šiaurėje iki Patagonijos ir grįžo atgal į Kolumbiją. Prof. Romualdas Šviedrys teigia, kad tose kelionėse iš viso sukarta apie 40 tūkst. kilometrų.

Tęsiame pašnekesį apie Vilniuje gimusį, 1831 m. sukilimo dalyvį, vėliau pasitraukusį į užsienį ir pasaulyje pagarsėjusį orchidėjų tyrinėtoją Juozą Varševičių (Josef Ritter von Rawicz Warszewicz, 1812–1866).
Prof. Romualdo Šviedrio dėka galime prisiminti šio žymaus iš mūsų krašto kilusio keliautojo ir egzotiškų augalų tyrinėtojo mokslinę veiklą.

Jiedu greta vienas kito turėjo sukelti bibliotekos lankytojų šypsnį, nes vaizdelis išties ne bet koks. Tomonis, labai aukštas ir liesas, per pečius kiek gunktelėjęs, kalbėdamas turėdavo iš savo aukštybių gerokai pasilenkti prie kone kiekvieno pašnekovo. Įsijautęs jis aiškindavo Silvijai bibliografijos ir kitas su knygomis susijusias gudrybes. Tik pradėjusiai dirbti bibliotekoje merginai kartais rūpėdavo ne tos mielos vyresniojo kolegos pamokėlės, nes galvoje tuo metu sukdavosi visai kita mintis: kaip čia jiedu iš šalies turi komiškai atrodyti

Balandžio 11 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje atidaryta paroda Nuo radijo inžinieriaus iki profesoriaus, skirta žymaus fiziko, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento prof. JONO GRIGO 70-osioms gimimo metinėms.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute bei Etninės kultūros globos taryboje balandžio 17 d. surengti Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai, skirti tautosakininko, etnologo, baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojo prof. Norberto Vėliaus 70-osioms gimimo metinėms paminėti.

Žymus botanikas, pasaulyje pagarsėjęs botanikas Juozas Varševičius (Josef Ritter von Rawicz Warszewicz, 1812–1866 12 29) gimė Vilniuje, dalyvavo 1831 m. sukilime prieš carinę Rusiją, ir jau vien šių dviejų faktų pakaktų, kad jį laikytume savu ir dėl to ypač tyrinėtinu.

Ne tiek jau daug duomenų turime iš jo asmeninio gyvenimo, daugiau iš mokslinės veiklos. Tačiau mūsų pašnekovo prof. Romualdo Šviedrio dėka galime prisiminti šio žymaus iš mūsų krašto kilusio orchidėjų, gegužraibių ir kitų Pietų Amerikos augalų tyrinėtojo mokslinę veiklą, taip pat labai platų to meto Europos mokslinių ir kitokių interesų kontekstą.