Mokslo takais

Panaudojus nuolatinius magnetus kaip judesio transformatorius pavyko sukurti tobulus mechaninių virpesių ir bangų generatorius. Už sukurtą jų veikimo principą akad. prof. Kazimieras Ragulskis ir Romualdas Ruzgus gavo TSRS išradimą pripažintą pionierišku, t. y. pirmu tokio tipo pasaulyje. Toliau jie abu 1980–1992 m. išvystė šių variklių veikimo principą ir gavo pripažintų aštuonių išradimų liudijimus.

Lietuvoje pradedama fotoelektros gamybos priemonių – saulės elementų ir modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio – gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Asociaciją sudaro 24 juridiniai asmenys: bendrovės „Precizika-MET SC“, „Precizika Metrology“, „Modernios E-Technologijos“, „ViaSolis“, „BOD Group“, „Baltic Solar Energy“, „Baltic Solar Solutions“, „Saulės energija“, „Šiaurės miestelis“, „Telebaltikos eksportas ir importas“, VšĮ „Perspektyvių technologijų taikymo institutas“, „Europarama“ ir kitos.

Lietuvoje pradedama saulės elementų, fotoelektros modulių, netolimoje ateityje ir saulės elementams reikalingo silicio gamyba. Jos imasi aukštųjų technologijų įmonės, kurias vienija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija. Asociaciją sudaro 24 juridiniai asmenys.

Artimiausiu metu Mokslo Lietuvoje žadame publikuoti straipsnių apie Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikų mokslines tiriamąsias ekspedicijas egzotiniuose kraštuose – Amazonės baseine ir Andų kalnuose. Iš viso VPU biosistematikai dalyvavo 36 tolimosiose ekspedicijose – buvo atrasta ir aprašyta šimtai mokslui naujų organizmų rūšių, paskelbtos 6 monografijos (Lietuvoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir JAV). Tačiau šiame straipsnyje – apie tai, kodėl biosistematikai klajoja po pasaulį ir kodėl svarbu atrasti bei ištirti iki šiol nežinomą tolimų kraštų biologinę įvairovę.

Dienos šviesą išvydo jau penkioliktasis Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomas. Jis prasideda nuo Mezo (Maso) upės, tekančios per Prancūziją, Belgiją ir Olandiją, o baigiasi garsia Žemaitijos bajorų Nagurskių gimine. Gyvenimas nestovi vietoje, todėl šiame tome randame I–XIV tomų papildymus, kuriuose – informatyvūs straipsniai apie naujai iškilusius žmones – popiežių Benediktą XVI, Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė profesorė Viktorija DAUJOTYTĖ šia tema kalbėjo bendroje Lietuvos mokslų akademijos ir Nacionalinės moksleivių akademijos sesijoje „Mokslas: kartų ryšys“.

2008 m. vėjo jėgainių pajėgumai Danijoje buvo 2418 MW, Vokietijoje – 6600 MW, Olandijoje – 1397 MW, Ispanijoje – 501 MW, kitose šalyse – daug mažesni. 2008 m. keletas Europos valstybių priėmė nacionalines programas vėjo jėgainėms statyti. Lietuvoje 2010 m. planuojamas 200 MW vėjo jėgainių pajėgumas. Europoje vėjo jėgainių savininkai gauna 15–20 proc. dotaciją už elektros energijos gamybą. Per pastaruosius kelerius metus elektros energijos gamybos kaina, tobulėjant vėjo jėgainėms, pinga, todėl Lietuvoje būtina rengti vėjo jėgainių statybos programą.

Pačiame Žirmūnų pakraštyje, kur troleibusų žiedas ir baigiasi miestas, prasideda reikšmingi visai šaliai dalykai – atidaryta įmonės UAB Precizika-MET SC industrinė laboratorija, skirta saulės elementų gamybai ir gamybos procesams tobulinti. Šalyje tai pirmoji tokio pobūdžio gamyba. Įvykis, išeinantis iš kasdienybės ribų ekonominį sunkmetį išgyvenančioje šalyje. Šviesos spindulys šiaip jau nuobodokoje kasdienybėje, kai atbunkama nuo kasdien mus pasiekiančios negatyvios informacijos, o valstybės vadovų iš užsienio imamos milijardinės paskolos visuomenei pateikiamos kaip didžiausias pastarųjų metų valstybės laimėjimas. Reikia manyti, kad naujoji įmonė žymi kokybiškai visai kito ekonominio gyvenimo pradžią Lietuvoje.

Mokslo kokybės ir produktyvumo vertinimo problema visada buvo labai aktuali. Identifikuoti plačiausią pripažinimą sulaukusius mokslininkus ar mokslininkų grupes, reitinguoti mokslo įstaigas, nustatyti perspektyvias mokslo šakas verčia ir mokslo pažanga, ir riboti finansiniai ištekliai. Būtent mokslinės veiklos vertinimu ir užsiima mokslotyra daugelyje pasaulio šalių. Sukurti vertinimo modeliai, institutai, duomenų bazės. Šiuo metu pasaulio mokslotyroje taikomi įvairūs bibliometrinės statistikos metodai, apimantys duomenis apie autorius, mokslinių publikacijų skaičių, juose pateiktų citavimų skaičių, žurnalo svorio koeficientus. Visi jie turi ir privalumų, ir trūkumų. Todėl visame pasaulyje tarp mokslotyrininkų, mokslininkų, mokslą vertinančiųjų nuolat vyksta intensyvios diskusijos dėl metodų taikymo ir objektyvumo. Pasiūlyta, tyrinėjama ir jau taikoma daugybė naujų metodų. Norėtume Lietuvos skaitytojams trumpai pristatyti vertinančiosios mokslotyros naujoves, pradedant daugeliui Lietuvoje žinomu h-indeksu.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas pradėjo leisti naują enciklopediją Lietuva, kuri, pasak rengėjų, bus iliustruotas mokslinis informacinis leidinys apie Lietuvą, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.