Kodėl taksonominiai biologinės įvairovės tyrimai svarbūs Lietuvai?

Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS 

Artimiausiu metu Mokslo Lietuvoje žadame publikuoti straipsnių apie Vilniaus pedagoginio universiteto biosistematikų mokslines tiriamąsias ekspedicijas egzotiniuose kraštuose – Amazonės baseine ir Andų kalnuose. Iš viso VPU biosistematikai dalyvavo 36 tolimosiose ekspedicijose – buvo atrasta ir aprašyta šimtai mokslui naujų organizmų rūšių, paskelbtos 6 monografijos (Lietuvoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir JAV). Tačiau šiame straipsnyje – apie tai, kodėl biosistematikai klajoja po pasaulį ir kodėl svarbu atrasti bei ištirti iki šiol nežinomą tolimų kraštų biologinę įvairovę.

Reikia proveržio moksle

Seniai praėjo tie laikai, kai zoologijos ir botanikos disciplinų straipsniai arba disertacijos skirdavosi tik tyrimų regionu, pavyzdžiui, kaip gyvena koks nors organizmas Lietuvos sąlygomis. Net būdami aistringiausi Lietuvos patriotai, suvokiame, kad šiuolaikiniam mokslui nepakanka tik užsienyje atliktų tyrimų pakartojimo „Lietuvos sąlygomis“. Šalies mokslui reikia proveržio.

Tyrėjai lenktyniauja su laiku

Pastaraisiais metais (ypač dėl klimato kaitos pavojaus ir didėjančio žmogaus poveikio gamtai) užsienio tyrinėtojai aktyviau suskato inventorizuoti Žemės biomus. Tik nedidelė dalis Žemės biologinės įvairovės (paskutiniais paskaičiavimais – 12–14,5 proc.) jau žinoma ir aprašyta. Taigi biosistematikų laukia svarbus ir sunkus uždavinys, tačiau tyrėjai lenktyniauja su laiku. Dauguma organizmų rūšių, kurios svarbios mokslo, ekosistemų funkcionavimo ar praktiniu požiūriais, gali išnykti dar iki to, kol bus atrastos. Tarp biosistematikų dabar populiaru sakyti, kad „naujos rūšys – biologinės įvairovės auksas“. Neveltui beta- ir gama-taksonominiai darbai publikuojami tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Kuo matuojamas biosistematikos centrų reikšmingumas?

Kalbant apie mokslines taksonomines publikacijas, reikėtų paminėti du svarbiausius dalykus, apie kuriuos dar ne visi žino. Taksonominių publikacijų „momentinis“ cituojamumo indeksas niekada nebūna (ir negali būti) labai aukštas. Tačiau, skirtingai nuo daugelio kitų mokslo šakų, taksonominės publikacijos, kuriose aprašomos naujos faunos, turi neribotą išliekamąją vertę (mokslinio aktualumo amžių). Tai reglamentuoja Tarptautinis zoologinės nomenklatūros kodeksas (TZNK). Norint įvertinti paskelbtų darbų poveikį pasaulio mokslui, reikia suskaičiuoti, kiek kartų vienas ar kitas darbas buvo pacituotas ne per pastaruosius 5–10 metų, o apžvelgti kur kas didesnį laikotarpį. Taksonominės publikacijos cituojamos ir tada, kai sparčiai besivystančių, pavyzdžiui, su technologijomis susijusių mokslų publikacijos gali būti praradusios aktualumą ir pamirštos. Beje, vertinant mokslo pasiekimus ne viską lemia vien publikacijos. Įgyvendinus mokslinius projektus naujai atrastų, mokslui nežinomų taksonų tipinės serijos (sudarytos iš etaloninių egzempliorių) deponuojamos mokslo institucijose. Todėl Lietuvos mokslininkai, deponuodami tipines serijas Lietuvos mokslo institucijose, didina šalies mokslo centrų tarptautinį prestižą. Žinoma, kad naujai aprašytų organizmų tipinės serijos turi neįkainojamą mokslinę vertę. Daugeliu atveju biosistematikos centrų reikšmingumas ir tarptautinis patrauklumas matuojamas ne pastatų dydžiu ar įrangos modernumu, o deponuotų tipinių serijų kiekiu.