Lietuvos mokslų akademijoje balandžio 23 d. vyko mokslinė konferencija "Visuomenė ir statistika", kurią organizavo Lietuvos MA, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos statistikų sąjunga.

Džiugina, kad 1997 m. Lietuvos Vyriausybė pirmą kartą "Eurofakulteto" veiklos finansavimui rudens semestrui skyrė 85 tūkst.ekiu. Toks aktyvus Lietuvos Vyriausybės susidomėjimas "Eurofakulteto" veikla atvėrė kelius Lietuvos atstovams dalyvauti planuojant ir kontroliuojant "Eurofakulteto" veiklą. Didžioji lėšų dalis skiriama tai šaliai, kurios finansiniai įsipareigojimai programai yra didesni. Šia prasme Baltijos šalys yra konkurentės.

Vertinimai ir perspektyvos

Neseniai praūžęs institutų mokslinės veiklos vertinimo vėjas Lietuvos akademinėje visuomenėje sukėlė bangas, kurios neatslūgsta iki šiol. Iš vienos pusės tai yra natūrali reakcija į tokio pobūdžio procedūras, ypač kai po jų kyla gana rimtos organizacinės išvados ir finansinės pasekmės. Kita vertus, akivaizdu, kad naudota vertinimo metodika ir vertinimo kriterijai buvo gana vienpusiški ir nediferencijuoti, todėl ir galutiniai vertinimo rezultatai daugeliui atrodo nepakankamai pagrįsti ir nepriimtini.
Vasario mėnesį vykusio išplėstinio Lietuvos mokslo tarybos posėdžio metu, nors ir gerokai pavėluotai, buvo pamėginta aptarti vertinimo procedūras ir jų rezultatus. Nors buvo išsakyta įvairių ir gana prieštaringų minčių, tačiau pakankamai vieningai pritarta, kad pats mokslinės veiklos vertinimo procesas ir jo metodika turi būti gerokai patobulinti.

Kokybė - viena svarbiausių komercinės veiklos sąlygų pertvarkant Lietuvos ūkį pagal laisvos rinkos principus. Maistas - ne tik priemonė biogenetiniams organizmo poreikiams tenkinti, bet ir sudėtinė tautos kultūros dalis.
Maisto pramonė labai svarbi ekonomikai. Maisto produktai privalo įsitvirtinti ne tik šalies, bet ir užsienio rinkoje. Todėl aktyviai dalyvaujant mokslininkams būtini fundamentiniai ir taikomieji maisto tyrimai. Dabar Lietuvos maisto institutas (LMaI) sprendžia Lietuvai aktualias įvairias maisto gamybos problemas. Kuriami nauji maisto produktai, jų tyrimo metodai, aktyviai dirbama kokybės valdymo ir norminių dokumentų srityje.

Ar reikalingas dabar Lietuvai Įstatymų sąvadas?

Esminis dokumentas žengiant teisinės valstybės link, ko gero, yra teisinės reformos metmenys. Teisinė reforma Lietuvoje pradėta vykdyti nuo 1993 metų. Pagal tos reformos metmenis sukurta nauja teismų sistema, taip pat įsteigtas Konstitucinis teismas ir daugelis kitų teisinių institucijų. Tačiau įstatymų leidyboje, pačios teisės sistemos požiūriu gerokai atsilieka svarbiausias dalykas - teisės kodifikavimas. Nežiūrint, kad jau kelerius metus dirba darbo grupės, kol kas Seimui pateikti tik pirminiai Baudžiamojo ir Civilinio kodeksų projektai.
Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė š. m. vasario 19 d. priėmė nutarimą parengti ir išleisti naują Lietuvos įstatymų sąvadą. Vyriausybės potvarkiu, teisininkai jau turėtų pradėti dirbti nuo rugsėjo 1 dienos. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas kartu su Teisės institutu gegužės 22 d. pakvietė žymius mūsų šalies teisininkus - mokslininkus ir praktikus - į mokslinį seminarą tema "Įstatymų sąvado kūrimo teorinės ir praktinės problemos".

Gegužės 20 d. Vilniaus universitetas ir Estijos Konkordijos tarptautinis universitetas (Concordia International University Estonia) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ją pasirašė VU akademinių reikalų prorektorius Saulius Vengris ir Estijos Konkordijos tarptautinio universiteto rektorius Mart Susi.

Teisybę sakant, šis klausimas buvo suformuluotas šiek tiek kitaip: "Kodėl Lietuvos teisės, teisinių institucijų ir teisininkų prestižas toks žemas?"
Į šį bei kitus klausimus atsako Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo referentas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. Armanas ABRAMAVIČIUS.

Gegužės 20 d. Vilniaus rašytojų klube pristatyta jauno Istorijos instituto mokslininko Vykinto Vaitkevičiaus knyga "Senosios Lietuvos šventvietės". Jaunąjį mokslininką ir jo vargo kelius leidžiant knygą apibūdino buvęs jo dėstytojas Vilniaus universiteto archeologijos katedros docentas Voldemaras Šimėnas. Dėstytojas sakė, kad surinkti duomenis ir aprašyti, padaryti nuotraukas bei vietovės planus per 1000-čiui buvusių mūsų protėvių šventviečių buvo tikrai didelis darbas. Jį apsunkino tai, kad dažnai žmonės mokslininką sutikdavo priešiškai, neįvertindavo, kam reikalingi kažkokie pagonybės reliktai. Vargai nesibaigė ir knygą paruošus spaudai, nes ir mokslo žmonės nenorėjo įvertinti šio darbo reikšmės. Darbas, anot docento, ne tik labai svarbus, bet didelis savo apimtimi (742 p.).

Važiuojant 2-uoju troleibusu stoties link, pranešama: "Gedimino, kita stotelė - Savivaldybės". Žodis kitas yra nevardinis įvardis ir reiškia bet kurią kitą stotelę.
Reikėtų pranešti taip: "Gedimino, o už jos (arba po jos), sekanti stotelė - Savivaldybės".
Taip vartojama visose pasaulio kalbose, pvz.: rusų kalboje - sliedujuščiaja ostanovka, vokiečių kalboje - die nachfolgende Haltestelle, anglų kalboje - the next station. "Sliedujuščiaja", "folgende" ir "next" reiškia sekanti ir niekas tos minties neformuoja taip kaip lietuviai. Lietuvių kalboje yra gražus derinys, susidedąs iš žodžių su šaknimi: po sekamojo nuosekliai seka seklys. Tokio derinio nėra nei rusų, nei vokiečių, nei anglų kalbose. Seka seklys: rusiškai - slieduet syščik, vokiškai - der Polizeispitzer folgt, angliškai - the detektive folows. Kita stotelė - vertimas iš lenkų kalbos (lenkiškai - druga ostanowka).

Naujos gimnazijos

Gegužės 28 d. vykusiam išplėstiniam posėdžiui pirmą kartą pirmininkavo švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis.
Pagrindinis klausimas - dėl gimnazijos statuso suteikimo 17 vidurinių mokyklų.

Kauno technologijos universitete įvyko tarptautinė konferencija "Elektronika - 98". Remiant Lietuvos mokslo ir studijų fondui, ją surengė KTU, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Mokslų akademijos Technikos skyriaus specialistai. Per dvi dienas Austrijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos mokslininkai perskaitė 156 pranešimus.

Sumanymas įsteigti mokslo institutą, kuris gilintųsi ir visapusiškai nagrinėtų transporto klausimus, brendo ne vienerius metus. Mokslininkai tarpusavyje daug apie tai diskutavo. Apie tai ne kartą kalbėta įvairiuose pasitarimuose. Pagaliau baigiantis balandžiui Rektoratas nutarė įsteigti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto mokslo institutą. Taip pat patvirtino šio universiteto padalinio laikinuosius nuostatus.

Š. m. kovo 27 d. Botanikos institute Vilniuje susirinko mokslininkai, universitetų dėstytojai, biologijos mokytojai, doktorantai ir studentai į steigiamąjį susirinkimą, kuriame nutarta įsteigti Lietuvos mikologų draugiją (LMD). Priimti draugijos įstatai, juose pažymėta, kad svarbiausi LMD tikslai - plėtoti mikologinius tyrimus ir švietimą, propaguoti mikologijos ir lichenologijos laimėjimus, padėti draugijos nariams tobulėti, mokytis, rūpintis Lietuvos grybų apsauga ir ekologinės kultūros ugdymu. Siekdama šių tikslų draugija puoselės ir plėtos Lietuvoje mikologijos mokslą, tirs Lietuvos grybų, tarp jų kerpių ir gleivūnų, įvairovę, paplitimą, biologiją, ekologiją, taip pat skleis mikologinę informaciją, rūpinsis žinių apie grybus mokymu švietimo įstaigose, nagrinės mikologijos terminų klausimus. Ypatingą dėmesį draugija numato skirti mikologijos žinioms populiarinti visuomenėje, todėl numatyta rengti kasmetes grybų parodas, pažintines ekskursijas ar paskaitų ciklus.