Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos kalba, pasakyta 1998 m. birželio 26 d. Kauno technologijos universitete garbės daktaro vardo gavimo proga

Magnificencija Kauno technologijos universiteto Rektoriau, magnificencijos, mieli studentai, Vietoj įžangos norėčiau išsakyti vieną mintį. Kiekvieną kartą kreipdamasis į žmones po universiteto skliautais, jaučiuosi esąs ne tik tarp bendrapiliečių, bet ir tarp bendraminčių. Akademinė bendruomenė visada yra praeities liudytoja ir ateities nešėja. Ir Kauno technologijos universiteto bendrija yra pozityvioji kuriančioji ir mąstančioji valstybės dalis, atėjusi į šiandieną ne tuščiomis rankomis. Ne tuščiomis rankomis ant naujo amžiaus slenksčio stovi ir Universiteto jaunuomenė.

"Informatika humanitarams" -taip vadinosi Lietuvos mokslų akademijos Konferencijų salėje vykęs renginys, kuriam vadovavo prof. habil.dr. Laimutis Telksnys, Lietuvos mokslo tarybos Informacijos ir ryšių komisijos pirmininkas. Dalyvaujant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotojai doc. dr. Danguolei Mikulėnienei, VDU prof. etnomuzikologui Romualdui Apanavičiui, Lietuvos istorijos instituto mokslinei bendradarbei dr. Vidai Savonekaitei ir VDU doktorantui informatikui Gailiui Raškiniui mėginta atsakyti, kas jau padaryta ir daroma, kad informatikos technologijos kuo geriau pasitarnautų taip pat ir humanitarams. Renginyje kalbėjo LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Arimantas Raškinis, diskusijose dalyvavo mokslininkai, susirūpinę, kad lietuvių kalbos bei kultūros dalykai būtų ne tik išsaugoti, bet ir kuo plačiau paskleisti pasaulyje.

Gloria Dei - vivens homo

Dievo garbė - gyvenantis žmogus Irenėjus Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute paskutinėmis birželio (27-30) dienomis įvyko tarptautinė konferencija "Tomizmas: praeitis ir dabartis". Renginį organizavo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Tarptautinės Tomo Akviniečio asociacijos Lietuvos skyrius, Domininkonų ordinas Lietuvoje, Hiustono Šv. Tomo universitetas (JAV) bei "Logos" žurnalas.

taip teigė vienas didžiausių Lietuvos ūkininkų iš Kauno rajono Juozas Staliūnas. Jis kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje birželio 11 d. vykusioje konferencijoje-diskusijoje: "Žemės ūkio mokslo ir gamybos integracija", kurią surengė MA žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius kartu su LR Žemės ūkio ministerija. Žemdirbio minčiai pritarė ir pirmininkaujanti šiai konferencijai MA narė korespondentė prof. Veronika Vasiliauskienė. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą reikia ieškoti būdų, kaip geriau panaudoti šalies agrarinių mokslų ir studijų intelektualinį potencialą žemės ūkio pažangai. Todėl ir į MA Mažąją salę susirinko tie, kuriems svarbūs Lietuvos žemės ūkio mokslo ir studijų institucijų, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Aukštesniųjų ir žemės ūkio mokyklų asociacijos bei kitų institucijų rūpesčiai. Buvo pasisakoma už visų institucijų glaudesnį bendradarbiavimą, perspektyvas, susirūpinta mūsų šalies žemės ūkio ateitimi.

Birželio 26-27 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko tarptautinis Baltijos parazitologų draugijos ir Skandinavijos parazitologų draugijos surengtas simpoziumas "Paukščių ir jų parazitų sąveikos ekologija". Dalyvavo Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos ir kitų šalių mokslininkai.

"Kietųjų kūnų fizika ir technologija", - taip pavadintas dviejų dienų tarptautinis simpoziumas birželio 29, 30 d. vyko Kauno technologijos universiteto Elektronikos rūmuose. Jame naujausius mokslinius darbus apžvelgė Lietuvos ir Lenkijos fizikai.

Kauno technologijos universitete vykusioje Lietuvos mokslų akademijos sesijoje pirmą kartą nagrinėtos technologijos mokslų plėtros problemos. Į sesiją pakviesta daug tos srities mokslininkų.
Pradėdamas posėdį didžiulį susirūpinimą technologijos mokslo padėtimi pareiškė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Benediktas Juodka, pranešimus skaitę Mokslų akademijos technikos skyriaus pirmininkas LMA narys korespondentas Ramutis Bansevičius, akad. Laimutis Telksnys, akad. Jurgis Vilemas, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius LMA narys korespondentas Edmundas Zavadskas.

LR Vyriausybė 1995 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 399 Lietuvos vandens ūkio institutui buvo patvirtinusi tris mokslinės veiklos kryptis:
1. Vandens režimo reguliavimo būdų ir priemonių, didinančių dirvožemio produktyvumą, tyrimai;
2. Vandens objektų apsaugos nuo teršimo, susijusio su antropogenine veikla, būdų ir priemonių tyrimais;
3. Melioracijos sistemų eksploatavimo ir rekonstravimo būdų ir priemonių tyrimai, šių priemonių kūrimas.
1997 m. sujungus 1 ir 3 kryptis, institute buvo suformuotos dvi pagrindinės kryptys su tokiomis užduotimis:
1. Įvertinti žemės ūkio taršą, kurti ir tirti vandenų apsaugos būdus bei technologijas;
2. Kurti melioracijos sistemų, kaip dirvos derlingumo gerinimo ir gamtinės aplinkos maksimalaus išsaugojimo, teorinį pagrindą, bei rengti eksploatavimo ir priežiūros technologijas.

Hidroenergija - atsinaujinantis, švarus, nacionalinis, todėl technologiškai gerai įsisavintas energijos šaltinis - plačiai naudojamas pasaulyje (19 proc. elektros energijos balanse). Tačiau Lietuvoje hidroenergija deramai nevertinama. Nacionalinėje energetikos strategijoje net neužsimenama apie didžiųjų šalies upių - Nemuno, Neries, kuriose sutelkta apie 3 mlrd. kWh elektros gamybos per metus arba 85 proc. visų techninių hidroenergijos išteklių, panaudojimo galimybes.

Jau kelerius metus Lietuvoje svarstomas 29 valstybinių mokslo institutų likimas. Vyrauja nuomonė, kad tiek mokslo institutų mūsų valstybei per daug. Lietuvos mokslo institutų ir universitetų mokslinių darbų lygį nagrinėjo Norvegijos mokslo tarybos ekspertų grupės, kurios parengė išsamią dviejų tomų darbo ataskaitą. Norvegų ekspertai pabrėžė, kad Lietuvos biudžetas nepajėgus finansuoti tiek mokslo institutų ir kad juos racionalu integruoti į intelektualinį bei laboratorinį potencialą specialistams (pirmiausia daktarams ir magistrams) rengti. Vėliau Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos ekspertų grupės nagrinėjo valstybinių mokslo institutų padėtį, jų atliekamų darbų teorinį lygį bei naudingumą, pritaikomumą Lietuvos poreikiams. Atliktas išties didelis parengiamasis darbas. Ekspertų nuomone, jau šiais metais reikėtų 8 valstybinius mokslo institutus integruoti į Lietuvos universitetus. Tačiau dar nėra parengti ir patvirtinti dokumentai, reglamentuojantys universitetų bei į juos integruojamų institutų teisinius bei finansinius klausimus. Neaiškios integracijos partnerių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu. Tai irgi stabdo integracijos procesą.

Estijos nacionaliniame parke Essu Mansion dvare birželio 5 d. vyko trijų Baltijos valstybių keturių technikos universitetų rektorių konferencija, kurios tema "Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) technikos universitetų patirtis vykdant mokslo institutų integraciją".

Birželio 11 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje pristatyta nauja knyga "Istoriografija ir atvira visuomenė". Tai tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 1996 m. rugsėjo 24-29 d. Universiteto Istorijos fakultete, medžiaga. Leidinį parengė ir pristatė prof. dr. Ursula A. J. Becher (Braunšveigas) , doc. dr. Alfredas Bumblauskas (Vilnius) ir prof. dr. Jörnas Rüsenas (Esenas).

Vertinimai ir perspektyvos
Pabaiga. Pradžia Nr. 11

Visų pirma turime išsiaiškinti, kas Lietuvai iš tikrųjų svarbiau. Ar iš tikrųjų Lietuvai svarbiausi yra trys fizikos institutai, ir būtent tyrimams fizikos kryptyje turi būti skirta daugiausia lėšų? Nejaugi Lietuvai nebereikalingi žemės ūkio mokslai, jei net didžiausiam iš jų - Žemdirbystės institutui - rekomenduojama apsiriboti vien mokslo taikomąja veikla? Kai išspręsime šiuos ir kitus strateginius klausimus ir suformuluosime aiškią valstybinę mokslo politiką, tai ir institucijų vertinimo rezultatų naudojimas bus žymiai aiškesnis ir prasmingesnis.

Labai griežtai reglamentuota ir tarptautinių projektų organizavimo tvarka. Juose dalyvauja 3-4 partneriai iš Lietuvos ir 2-3 - iš Europos šalių. Todėl lėšos paskirstomos atskiroms specialybėms ir neleidžia daugiau dėmesio skirti gilesniam mokslo ir studijų integracijos procesui pagal Europos Sąjungos reikalavimus.
Pastebima Vakarų šalių partnerių tendencija mažinti lėšas Lietuvos studentų studijoms užsienyje, rengiant Baltijos respublikas tapti lygiaverčiais Vakarų šalių partneriais po įstojimo į Europos Sąjungą. Todėl studentų studijos užsienyje organizuojamos kiekvienu atveju ieškant lėšų skirtinguose šaltiniuose - fonduose, įstaigose, privačiose įmonėse.

Stiprėjant integracijos procesams Europoje auga ir domėjimasis šalių mokymo laimėjimais, ypač aukštojo mokslo bei studijų kokybe. Siekdamos išmatuoti savąją mokymo kokybę šalys taiko įvairius kriterijus.
Nelabai skiriasi požiūriai į tai, kas mokymo sistemoje svarbiausia - kokie apibūdinantys parametrai. Ką būtent reikia matuoti ir kaip (keliai ir būdai, metodologijos). Pavyzdžiui, ar mokymo kokybė nustatoma pagal tai, kaip išmokstamos svarbiausios dėstomos disciplinos, ar pagal tai, kiek žmonių, baigusių mokyklas, gavo darbo. Gali būti naudojami ir kiti švietimo kokybės aspektai - gebėjimas savarankiškai ir kritiškai protauti, priimti sprendimus, įžvalgumas, atskirų disciplinų mokymo lygis ir t. t. Taigi mokymo kokybė gali būti suprantama ir vertinama dviem aspektais - kiekybiniu ir kokybiniu. Tiesa, tarp jų yra glaudus ryšys, santykis dažnai reliatyvus, priklauso nuo konteksto.

Lietuviškos dvasios židinys

Jaunimo centre Čikagoje po vienu stogu susitelkę lietuvių kultūrai, švietimui bei mokslui reikšmingi židiniai.
Šių eilučių autoriui kiek išsamiau teko susipažinti su Lituanistikos tyrimo ir studijų centru. Jis veikia nuo 1981 metų. Pirmoji užduotis - padėti tvarkyti Pasaulio lietuvių archyvą. Siekiant kaupti, išsaugoti ir ateities kartoms perteikti lietuvių tautai svarbias vertybes 1982 m. į Lituanistikos tyrimo ir studijų centro darbą įsijungė Pasaulio lietuvių archyvas, Pedagoginis lituanistikos institutas, Lietuvių istorijos draugija, Dr. S. Budrio lietuvių foto archyvas, Lietuvių dailiojo meno institutas bei kiti svarbūs kultūrinės veiklos dariniai. Tai leido suburti lietuvių mokslines organizacijas - pradėta bendradarbiauti daug glaudžiau. Be to, taip pasisekė sutelkti ir lituanistikos mokslo šakas, aprėpiančias gana turtingą JAV lituanistinį gyvenimą.

Gydytojų Sidrių šeima gerai žinoma JAV ir Lietuvoje. Tėvas Rimvydas, patyręs akių chirurgas, Lietuvoje pradėjo lankytis nuo 1968 metų. Jo pėdomis pasekęs sūnus Linas pastaruoju metu taip pat dažnas svečias Lietuvoje. Jis čia daro sudėtingiausias operacijas, moko mūsų chirurgus, pagarsėjo labdaringais darbais. Dar du Rimvydo sūnūs - Algis ir Jonas taip pat gydytojai (radiologai). Algio žmona irgi gydytoja, o Jono - medicinos sesuo. Šeimoje išaugo 9 vaikai. Aštuoni iš jų sukūrė lietuviškas šeimas.

Pateikiamas pokalbis su Lietuvos istorijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Lietuvos MA nariu korespondentu prof. Edvardu GUDAVIČIUMI buvo pradėtas dar praėjusiais metais, o užbaigtas tik šiemet, kai Vilniaus universitete iškilmingai buvo pristatyta nauja knyga "Istoriografija ir atvira visuomenė". Joje išspausdintas taip pat ir profesoriaus straipsnis "Europa ir Lietuva kultūros ir civilizacijos tipologijų požiūriu". Priminsime prof. E. Gudavičiaus parašytas knygas: "Žymenys ir ženklai Lietuvoje XII-XX a." (1981), "Pirmasis Lietuvos Statutas" (bendraautoris S. Lazutka, T. 1, d. - 1983, T. 1, d. 2 -1985), "Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje" (1989), "Miestų atsiradimas Lietuvoje" (1991). Profesorius aktyvus ne tik mokslinėje veikloje. Jis didelis istorijos mokslo propaguotojas, įvairių diskusijų dalyvis, daug laiko ir jėgų skiriantis švietėjiškai veiklai. Kur reikia, nevengia jis ir emocionalaus, net aštroko žodžio - tuo ne kartą galėjo įsitikinti ir populiarių televizijos laidų "Būtovės slėpiniai" žiūrovai. Išties sunku būtų įsivaizduoti tas laidas be profesoriaus E. Gudavičiaus.

Nuo 1991 m. Lietuvoje padaugėjo žmonių, sergančių erkiniu encefalitu. Kasmet šia sunkia liga perserga daugiau nei 300 žmonių. Tai rodo, kad užsikrėtusių erkių kasmet daugėja. 1996 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Baltijos šalių regionas paskelbtas didelio endemiškumo vietove. Straipsnis parengtas Lietuvos žemės ūkio universiteto jaunųjų mokslininkų konferencijoje "Žmogaus ir gamtos sauga" skaityto pranešimo pagrindu.

Institucijos, teikiančios habilituoto daktaro, daktaro mokslo laipsnius, rūpinasi ir habilitacinio darbo svarstymo, daktaro disertacijos gynimo proceso duomenų skelbimu. Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų kvalifikacijos komisijos pirmininko pavaduotojas, Studijų kokybės vertinimo centro direktorius prof. habil. dr. Algirdas Eduardas Čižas sutiko atsakyti į kai kuriuos klausimus šia tema.