Švedų istorikas Svenas Ekdalis (Sven Ekdahl) svajoja apie laiko mašiną, kuri jį bent akimirkai nukeltų į Žalgirio mūšio laikus. Tačiau kol kas istorikui tą laiko mašiną atstoja archyvai ir bibliotekų rankraštynai, taip pat ir Vilniaus, kuriame Svenas Ekdalis gana dažnas svečias. Praėjusios vasaros vieną dieną susiradę jį Mokslų akademijos bibliotekoje paprašėme atsakyti į kai kuriuos klausimus.

Rugsėjo pradžioje Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) bibliotekoje atidarytas Mokymosi resursų centras. Šiam projektui panaudotos Atviros visuomenės instituto (Budapeštas) Bibliotekų tinklo programos, Europos Sąjungos TEMPUS projekto “Integruotos informacinės sistemos akademinėse bibliotekose” bei VPU lėšos. Pavadinimas - Mokymosi resursų centras - iš tiesų gal ne viską pasako - angliškai, ko gero, skamba išraiškingiau ir informatyviau. Juk ir vadovėlis ar šiaip knyga, anot universiteto rektoriaus prof. Antano Pakerio, irgi resursas. Vargu, ar žmonija yra sukūrusi geresnę žinių kaupimo, perdavimo ir mokymosi priemonę už knygą. Istoriškai taip susiklostė, kad universitetai, žymiausi mokslo centrai pasaulyje garsėdavo savo bibliotekomis, knygų rinkiniais, nes be knygų nėra ir mokslo. Gyvenimo iššūkiams skirta programa Rugsėjo 12 d. iškilmingoje aplinkoje Kauno technologijos universiteto ir Norvegijos vadybos instituto Biznio mokymo centras atidarė Tarptautinės vadovų biznio administravimo magistrantūros programą. Tai viena iš dviejų dešimčių programų, kurias KTU vykdo pagal TEMPUS programos projektus. Lėšos TEMPUS programai sumažintos Vilniaus pedagoginiame universitete atidarant Mokymosi resursų centrą pavyko užkalbinti Lietuvos TEMPUS tarnybos direktorių Dainių Jakimavičių. Ar keičiasi direktoriai? KTU Biznio mokymo centro Tarptautinės vadovų biznio administravimo magistrantūros programos vienas iš magistrantų - AB “Sema” generalinis direktorius dr. Gediminas Sargūnas. Su juo siūlome trumpą interviu.

Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarybos posėdžio, vykusio rugsėjo 24 d., darbotvarkės pirmo klausimo svarstymas šiek tiek priminė diskusiją, kuri savaitę anksčiau buvo surengta “Mokslo Lietuvos” redakcijoje. Tema ta pati - pavojai, kylantys reorganizuojant Lietuvos mokslo tarybą ir jaudinantys mokslo visuomenę. "Mokslo taryba - Lietuvos mokslininkų sąjungos kūdikis, šios nuostatos ir demokratinio prado buvo stengiamasi laikytis," - teigė posėdyje dalyvavęs Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Leonas Kadžiulis.

Daugėja mokslų akademijos narių

Rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko narių susirinkimas, kurio metu buvo renkami MA tikrieji nariai ir nariai korespondentai. Mokslų akademijos tikraisiais nariais išrinkti: Ramutis Bansevičius (mechanika), Algirdas Gaižutis (menotyra), Vytautas Jonas Sirvydis (medicina), Veronika Vasiliauskienė (agrariniai mokslai, agronomija), Povilas Algirdas Vaškelis (chemija). Mokslų akademijos nariais korespondentais išrinkti: Vytautas Juodkazis (geologija), Algirdas Sabaliauskas (lietuvių kalba), Vytautas Konstantinas Sirvydis (agrariniai mokslai, gyvulininkystė), Marijus Arvydas Šliogeris (filosofija).

Lietuvos Mokslo tarybos posėdyje, vykusiame Mokslų akademijoje spalio 1 d., dar kartą buvo išsakytos nuomonės dėl Mokslo tarybos nuostatų projekto.

Šių metų rugsėjo 8-9 dienomis Trakų rajono Kudrionių poilsio bazėje buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija, skirta žymaus kultūros puoselėtojo, bibliofilo ir advokato Tado Vrublevskio 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Ją organizavo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, o lėšomis parėmė Atviros Lietuvos fondas ir Lietuvos advokatų taryba.

Vilniaus Gedimino technikos universitete lankėsi Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Altan Karamanoglu. Garbiojo svečio universitete laukė Karadenic technikos universiteto rektorius prof. Tiurkai Tiudeš su žmona Šida, VGTU rektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prorektoriai: prof. Rimantas Kačianauskas, docentai Alfonsas Daniūnas, Arūnas Komka, Tarptautinių studijų centro vadovas prof. Zenonas Kamaitis, Užsienio ryšių direkcijos darbuotojas.

Aukštojo mokslo problemos jaudina visuomenės daugumą, nes jaunimas užsitikrinti gerą padėtį visuomenėje gali tik įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Nepriklausomybės metais padaugėjo aukštųjų mokyklų bei norinčiųjų studijuoti, daugelis studentų gauna stipendijas. Atrodytų, kad aukštosios mokyklos dirba normaliai. Tačiau jos tik vegetuoja, nes iš biudžeto gaunamo finansavimo užtenka tik atlyginimams, kurie jaunesniųjų darbuotojų tikrai vargani, ir patalpų eksploatacijos išlaidoms padengti. O lėšų mokymo priemonėms, laboratorijų įrangai nelieka. Todėl daugelyje aukštųjų mokyklų tebenaudojama pasenusi sovietinė laboratorijų įranga, mokslinio tiriamojo darbo priemonės.

Spaudoje dažnai rašoma apie mokesčius už studijas, apie juos kalbama per televiziją ir radiją. Klausimas tapo ypač aktualus šių metų pavasarį, kai mokesčiai buvo padidinti, ir po šių metų liepos 9 d. Vyriausybės nutarimo “Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų studentų ir laisvųjų klausytojų”. Pagal jį leidžiama priimti į aukštąsias mokyklas iki 50 proc. studentų papildomai, tačiau jie turės mokėti už studijas. Nutarimas pakeitė iki šiol veikusį 1996 m. nutarimą, pagal kurį už studijas mokančių studentų negalėjo būti daugiau nei 30 proc. Galima pastebėti, kad nutarimai priimami vėliau, negu turime tam tikrą reiškinį - papildomose vietose studijuojama jau nuo 1991 metų. Tiesa,priimama tokių buvo nedaug.

Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno technologijos, Kauno medicinos universitetai, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Radiologų asociacija, Lietuvos biomedicininės inžinerijos draugija ir Jaunųjų gydytojų sąjunga Kaune surengė konferenciją ,,Šiuolaikinės informatikos technologijos medicinoje”. Joje dalyvavo gausus šalies mokslininkų, sveikatos priežiūros įstaigų ir ligonių kasų atstovų, pedagogų, kompiuterinių sistemų kūrėjų būrys bei keli specialistai iš Švedijos.

Esu truputį optimistas, bet labiau - realistas

Rašinių apie simpoziumą cikle gerokai pavėluotai pristatome Bronių Juodelį, ant kurio pečių užgulė bene didžiausi šio renginio organizaciniai rūpesčiai. Apie šį žmogų reikėjo parašyti viename pirmųjų rašinių ir dėl nuolatinio dėmesio, rodomo “Mokslo Lietuvos” laikraščiui bei jos atstovui. Ne visada deramai sugebame padėkoti žmonėms, kurie labiausiai to verti. Kausto ir tam tikras atsakomybės jausmas. Atrodo, kad svarbiausius darbus reiktų atidėti vėlesniam metui, kai nuslūgs kasdienių neatidėliotinų darbų banga ir galėsi kibti į sudėtingiausias temas, prieš tai “pasikaustęs” naujai surinkta ir po trupinį sulasiota medžiaga. Deja, darbai niekada neatslūgsta, o tas geidžiamas palankus metas, skirtas susikaupimui, taip niekada ir neateina. Matyt, gyvenimą ir sudaro kasdienių neatidėliotinų darbų grandinė.

Žadėjo dirbti, kol sukaups milijoną

     Matydamas, kaip įgudusiai Bronius Juodelis Padėkos dieną pjaustė kalakutą, kaip oriai vadovavo simpoziumo atidarymui bei kitiems renginiams, nejučia pagalvojau, kad šis mūsų tautietis, ko gero, yra nuolatinis panašių ritualų dalyvis ir organizatorius. Todėl vieną popietę, kai atsidėjome išsamesniam pokalbiui, paklausiau B.Juodelio, kiek simpoziumų jis padėjo organizuoti?

Ispanijos ir Portugalijos kampanija už narystę ES buvo siejama su demokratijos įtvirtinimu. Minėtos dvi valstybės drauge su Graikija į Europos bendriją stojo išsivadavusios iš diktatūros. Šių valstybių piliečiai greitai suvokė, jog narystė – tai laisvė. Portugalijoje, pavyzdžiui, sėkmingai buvo aiškinama, jog tik būdama pilnateise ES nare, ši daugiausiai iš turizmo, žemės ūkio, transporto paslaugų pelną gaunanti valstybė nebus nustumta toli į “autsaiderių” gretas, kur bet koks ryškesnis progresas bei elementarių gyvenimo sąlygų gerėjimas jei ne visiškai neįmanomas, tai geriausiu atveju – labai sulėtėjęs ir nuo kitų Europos valstybių atsiliekantis procesas.

Rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijoje vykusiame seminare įvairių mokslo įstaigų atstovai aptarė šalies tausojančios plėtros politikos koncepciją ir tarybos sudarymo bei veiklos principus. Seminarui vadovavo Mokslininkų rūmų Sistemų teorijos mokslinės sekcijos pirmininkas, Chemijos instituto Ekologinės chemijos skyriaus vedėjas dr. Mudis Šalkauskas.

“Mokslo Lietuva” projektą “Mokslui ir visuomenei” Radijo ir televizijos rėmimo fondui kultūros ir švietimo programoms remti rengė vadovaudamasi konkurso nuostata, kad pirmenybė teikiama mokslo ir kultūros populiarinimui, mokslo ir kultūros kūrėjų viešajai raiškai ir kūrybai propaguoti. Projekte numatoma populiarinti persekiotus, nepelnytai užmirštus žmones.

Šiandien spausdiname straipsnį apie kultūros veikėjus ir mokslininkus, kurie ne tik buvo užmiršti, bet ilgą laiką nebuvo leidžiama veikti jų veiklos kūdikiui - Skriaudžių ansambliui. Tik po 16 okupacijos metų ansamblis vėl galėjo susikurti iš naujo, bet ir tada, net ir iškovojus tokią teisę, neišleido koncertuoti į Maskvą.

Baigiantis š. m. rugsėjui, Raseinių rajone, Žaiginio P. Šivickio pagrindinėje mokykloje, buvo paminėtos mokslininko gamtininko prof. P. Šivickio 116 -osios gimimo metinės. Profesoriaus gimimo diena - rugsėjo 27 - oji. Mokykla šiemet rugsėjo 24 - ąją šventė mokyklos 3- iąją šventę, kartu paminėjo ir profesoriaus gimtadienį. Panašiu laiku jau kelinti metai į Žaiginius, (esančius 6 km nuo Šiluvos) paminėti P. Šivickio atminimo atvyksta būrys žymių Lietuvos žmonių. Daug jų susirinko ir šiemet - buvę mokslininko aspirantai, mokslo pasekėjai, dabar besirūpinantys įamžinti jo atminimą. Tai pirmoji aspirantė Aldona Staniopnytė, kurios moksliniam darbui vadovavo profesorius P. Šivickis, disertaciją apgynusi 1963 m. Dr. Tamara Arnastauskienė, Ekologijos instituto vyr. mokslinė bendradarbė, ypač besirūpinanti mokslininko palikimo išsaugojimu ir jo atminimo populiarinimu. Kiti mokiniai: prof. Irena Eitminavičiūtė, minėto instituto Dirvožemio ekologijos laboratorijos, kurios pirmuoju vadovu buvo profesorius, vadovė, gamtos mokslų dr. Valerija Kiselienė.

Rugsėjo 24 - 25 d. Vilniuje surengta konferencija “Vibroengineering - 98”. Joje dalyvavo daug akad. Kazimiero Ragulskio mokyklos mokinių, susibūrusių į mokslo draugiją “Vibrotechnika”.

Amžinam poilsiui į Lietuvą pargabenti istoriko profesoriaus Zenono Ivinskio (1908 - 1971) palaikai, radę prieglobstį Antakalnio kapinėse.

Publikacijos apie tai - kitame laikraščio numeryje.

Rugsėjo 21 - 27 d. Vilniuje, “Akademijos” galerijoje, veikė 1997 - 1998 m. išleistų aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių paroda. Iš viso ekspozicijoje puikavosi 41 vadovėlis. Tarp jų: pirmą kartą išleista originali Algimanto Mačiulio “Architektūra”, Jono Gylio “Branduolinės inžinerijos įvadas”, Juozo Galkaus “Senasis Lietuvos plakatas”, Algimanto Česnulevičiaus “Geometrija”.

Lietuvos visuomenė dar neužmiršo “geležiniu daktaru” vadinto šešis kartus TSRS vieneto ir septynis kartus dvejeto teniso čempiono gydytojo Algimanto Saunorio. Tuo metu Lietuvos tenisininkai pirmavo Sovietų sąjungoje ir aukso medaliais tiesiog lijo. Apie A.Saunorių rašė laikraščiai, visur puikavosi jo nuotraukos, jį rodė televizija. Staiga nuo 1975 m. sportininkas buvo išbrauktas iš visų žinynų, prospektų, net nuotraukose būdavo jo veidas užtušuojamas. Mat tais metais A.Saunoris tapo “išdaviku”, nes išvyko gyventi pas motiną į Hamiltono miestą Kanadoje.

XIX a. lietuviškų knygų sostinė Tilžė Graviūra spausdinama pirmą kartą

Tęsiame pokalbį su Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretoriumi, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, Knygotyros katedros vedėju prof. Domu KAUNU.