Nors nuolatinės permainos, besikeičiantys reikalavimai, pasitaikanti sumaištis nėra labai palanki aplinka didelio pasišventimo reikalaujančiam kūrybiniam darbui, turime neužmiršti, kad sensacijų ir aistrų pasaulyje mokslinė tiesa paklūsta tik patiems ištvermingiausiems ir atkakliausiems. Neškime jos šviesą kartu. Tebūna daug erdvės Jūsų viltims, užmojams, gerumui, prasmingam darbui ir tikėjimui. Su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais Metais.

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Vygintas Gontis

Lapkričio 18-19 d. Lietuvos Respublikos Seimo trečiuosiuose rūmuose vyko respublikinė konferencija "Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje". Ją organizavo ir rėmė Europos Sąjungos PHARE programa kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Daugiausia laiko konferencijoje bei diskusijose buvo skiriama Lietuvos aukštojo mokslo "Baltosios knygos" ir Lietuvos aukštojo mokslo įstatymo projektams aptarti. Atsiliepimus apie "Baltosios knygos" projektą analizavo jo rengėjai prof. Algirdas Čižas, prof. Vincentas Dienys, prof. Vladislavas Domarkas, dr. Vladislovas Guoga, dr. Rimantas Vaitkus ir dr. Algirdas Žalys. Diskusijose kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos, Lietuvos aukštesniųjų mokyklų direktorių asociacijos, Lietuvos mokslo akademijos, Lietuvos studentų sąjungos ir Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos atstovai. Konferencijoje ir diskusijose dalyvavo Europos Komisijos atstovas, ekspertai iš Airijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Vokietijos. "Lietuvos aukštasis mokslas. Baltoji knyga" - projektas

Įvairiose šalyse galima išgirsti apgailestavimų dėl nepakankamo visuomenės mokslinio išprusimo (raštingumo). Amerikiečių mokslininkai mano, kad 90 proc. jų tautiečių yra moksliškai neišprusę. Tai gąsdinanti pirmaujančios pasaulyje šalies statistika, kelianti grėsmę jos ir pasaulio gerovei, nes ši šalis diktuoja pasaulio tvarką. O kaip yra Lietuvoje? Atvykę užsieniečiai stebisi mūsų tautiečių moksliniu neišprusimu. Turime tiek universitetų ir akademijų, dešimtis mokslo institutų, kasmet parengiame kelis tūkstančius inžinierių, o esame moksliškai nelabai išprusę? Ką tai reiškia?

Profesorei Palmirai Jucevičienei - UNESCO diplomas

Džiugi žinia pasiekė šalies mokslo visuomenę iš Ženevos, UNESCO Tarptautinio edukacijos centro. Daugiau kaip šimto šalių iškiliausi mokslininkai dalyvavo konkurse žymaus čekų pedagogo Johano Amoso Comenius (1592-1670 m.) apdovanojimams pelnyti. UNESCO centras įsteigė dešimt medalių ir tiek pat garbės diplomų. Vienas jų Kauno technologijos universiteto Senato posėdyje įteiktas KTU Socialinių sistemų vadybos katedros vedėjai prof. habil. dr. Palmirai Jucevičienei. Kaunietės tarptautinis įvertinimas - vienintelis Baltijos šalyse.

Lapkričio 17 d. Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingame Vilniaus universiteto Tarybos posėdyje buvo pagerbtas naujasis VU garbės daktaras prof. Zbignievas Brzezinskis. Tai vienas žymiausių mūsų laikų politologų, kuris daugiau kaip tris dešimtmečius aktyviai dalyvauja formuojant JAV užsienio politiką. 1977-1981 m. Z. Brzezinskis buvo JAV prezidento J. Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, apdovanotas Laisvės medaliu už savo vaidmenį normalizuojant JAV ir Kinijos santykius bei už indėlį plėtojant žmogaus teises bei JAV saugumo politiką. Šiuo metu Z. Brzezinskis yra Georgetowno Strateginių ir tarptautinių studijų centro patarėjas bei Johns Hopkinso universiteto Paule Nitze tarptautinės studijų mokyklos Amerikos užsienio politikos profesorius.

Spalio 22-24 d. Klaipėdos universitete vyko Lietuvos studentų hidroekologų konferencija "Vandens ekosistemų tyrimai: struktūra, sąveikos, vystymasis". Konferencijoje plenarinius ir stendinius pranešimus pristatė studentai ir doktorantai iš Klaipėdos ir Vilniaus universitetų, Botanikos ir Ekologijos institutų, Jūrinių tyrimų centro. Remiama Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto bei Klaipėdos universiteto konferenciją organizavo Gamtos mokslų fakulteto studentų mokslinės draugijos ekologijos sekcija.

1998 m. gegužės 1 d. Mokslų ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos priėmė įsakymą "Dėl daktaro disertacijai ir habilitacijai pripažįstamų Lietuvos mokslo leidinių sąrašo". Jame paskelbtas žurnalų, kurie gali būti pristatyti mokslo vardui gauti, sąrašas: "Acta Medica Lituanica", "Journal of Lithuanian Cardiology", "Medicina" (Lietuvos gydytojų sąjungos leidinys), "Medicinos teorija ir praktika" ir kt. Autoriaus - Kauno medicinos universiteto doc. A. Vitkaus - nuomone, šiame įsakyme trūksta vieno teiginio, kad iki šio įsakymo pasirašymo visi paskelbti Lietuvoje straipsniai (ne tezės) yra pripažįstami kaip moksliniai straipsniai, tinkami pristatyti habilitacijai.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos susirinkime, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijoje, aptarta mokslo ir studijų kasdienybė. Ją Lietuvos mokslininkai norėtų matyti turtingesnę, todėl nutarė kreiptis į Lietuvos Seimą, Vyriausybę bei Prezidentą ir prašyti, kad į mokslininkų pageidavimus ir norus būtų atsižvelgta.

Susirinkime dalyvavo švietimo ir mokslo viceministras prof. habil. dr. R. Sližys, Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentas habil. dr. B. Kaulakys, Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininkas dr. R. Pakalnis, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos prezidentas prof. habil. dr. J. Antanavičius, Mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. V. Gontis, kiti Lietuvos aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų senatų ir tarybų pirmininkai, aukštųjų mokyklų rektoriai ir valstybinių mokslo institutų direktoriai, taip pat buvo kviesti mokslo ir studijų klausimus kuruojantys Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės atstovai.

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija pritarė naujai matematikos ir istorijos brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkai. Abiturientai galės pasirinkti, kurios rūšies – valstybinį ar mokyklinį šių dalykų egzaminą norės laikyti, nepaisant pagal kurį lygį – A, B ar S – jie mokosi mokykloje.

Mokslo institucijų kelyje iš pusės amžiaus praeities į dabartį, o dar labiau - žengiant į naują tūkstantmetį, nemažas ir Lietuvos mokslo tarybos vaidmuo. Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo 1991 m. vasario 12 d. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme Lietuvos mokslo taryba įteisinta kaip savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija, Seimo bei Vyriausybės mokslinė ekspertė mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais. Jos galioje siūlyti ar vertinti Valstybės biudžeto mokslui ir studijoms projektą, finansavimo paskirstymą aukštosioms mokykloms ir valstybiniams mokslo institutams bei bendroms mokslo ir studijų reikmėms.

Praėjusią vasarą Lietuvoje lankėsi politologas iš JAV prof. Tomas Remeikis su žmona. Jį tekdavo matyti Vilniaus universiteto konferencijose bei kultūriniuose renginiuose. Profesorių pažįstame ir kaip Mokslo ir kūrybos simpoziumų tarybos JAV narį. Prieš išvykdamas profesorius Tomas Remeikis sutiko duoti mūsų laikraščiui interviu. Ko gero, kai kurios pašnekovo mintys susilauks nevienareikšmio skaitytojų vertinimo.

Dėl Jungtinių Tautų darbotvarkės XXI amžiui

Apie Aplinkos ministerijoje rugsėjo 16 d. vykusį seminarą šalies tausojančios plėtros politikos klausimu sužinojau tik iš publikacijos "Kelyje į XXI amžių" laikraštyje "Mokslo Lietuva" (š.m. Nr.17). Seminaro diskusijos aprašymas sukėlė minčių. Jomis pasidalyti panorau artimiausiu metu. Neradau geresnės išeities, kaip parašyti į gerų mokslinių diskusijų tribūna tapusią "Mokslo Lietuvą".

Habil. dr. Benediktas Jankauskas
LŽI Kaltinėnų bandymų stotis

Dabartinės branduolinės energetikos pranašumai ir trūkumai gerai žinomi. Techniškai tobula branduolinė energetika būtų ekologiškai viena pačių švariausių ir saugiausių iš visų didžiųjų energetikų. Tačiau visiškai tobulų realių technologijų nebūna, bet kokia technika genda, ją reikia prižiūrėti, taisyti. Vakarų Europos ilgametis patyrimas rodo (ten kai kurių reaktorių amžius yra apie 30 metų), kad dabartinė branduolinė energetika gali būti pakankamai saugi. Ignalinos AE reaktoriai, palyginus su Vakarų Europoje eksploatuojamais įvairių tipų reaktoriais, turi ne tik trūkumų, bet ir pranašumų.

Akustikos tyrimų rezultatai Lietuvoje turi paklausą, jais domisi užsienio šalys. Reikėtų galvoti apie stiprias mokyklas. Iki šiol Lietuvoje galima surasti pavienių mokslininkų, kurie apgina disertacijas, tačiau aukštosiose mokyklose atskirai nerengiami akustikos specialistai, nedėstomos tokios svarbios disciplinos, kaip garso ir virpesių teorija. Ši mokslo šaka yra apleista - specialistai Lietuvoje nebuvo ruošiami. Tokios mintys išsakytos 1998 m. lapkričio 20 d. surengtoje Lietuvos akustikų konferencijoje-pasitarime. Kviečiame susipažinti ir su kitomis mintimis, sakytomis konferencijoje, kuri buvo lyg aikštelė, kad ir nedidelė, bet svarbi, siekiant auginti akustikos mokslą Lietuvoje.

Europos akustikų asociacijos tarybos pirmininkas prof. Jensas Blauertas (Jens Blauert) Lietuvoje lankėsi praėjusių metų žiemą, domėjosi mūsų šalies akustikų tyrimais Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Kauno technologijos ir Lietuvos žemės ūkio universitetų atitinkamose laboratorijose. VU profesoriaus fiziko Evaldo Garškos iniciatyva su svečiu iš Vokietijos Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinės patalpose susitiko ir "Mokslo Lietuvos" atstovas, dalyvaujant Lietuvos akustikų sąjungos prezidentui habil dr. Danieliui Gužui ir sekretoriui dr. Daumantui Čipliui. Atsakinėdamas į klausimus prof. Jensas Blauertas labai noriai kalbėjo apie Europos akustikų asociaciją, mat atvyko kaip jos vadovas, ir tik pasakęs viską, ką buvo numatęs, sutiko pradėti kalbą apie savo paties darbus Ruro universiteto laboratorijoje Bochumo mieste.

N. Bliūdžiuvienė išanalizavo cenzūros ir su ja susijusių procesų terminijos aspektus. Glavlito potvarkiuose buvo rašoma: " siekiant užtikrinti valstybės saugumą, konfiskuoti ir sunaikinti ( ) netinkamas skaitymui knygas". 1940 m. buvo sukurta komisija, kuri sudarinėjo naikintinų knygų "juoduosius sąrašus" ir teikė motyvaciją knygų sunaikinimui. Ta motyvacija buvo tokio pobūdžio: "knyga apie isterišką meilę", "nesveika sensacija", "buržuazinis kliedesys", "sensacinga ir pornografinė", "antiliaudinė", "dalinai pornografinė, kompromituojanti revoliucinę dvasią" ir pan.

Lapkričio 16 d. Vilniaus universiteto Senato salėje vyko seminaras, kuriame pristatyta Penktoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programa (FP5).
Šią Europos Komisijos programą numatoma paskelbti 1999 m. vasario 25-26 d. Vokietijos Eseno mieste vyksiančioje konferencijoje. Jos veikla tęsis ketverius metus - nuo kitų metų iki 2002-ųjų.
Į FP5 struktūrą įeina keturios teminės mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos: gyvenimo sąlygų bei pragyvenimo išteklių skirstymas, informacinė visuomenė, konkurencingas ir tolygus augimas, ekologinės sistemos apsauga.

Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje "Galvijininkystė: mokslo ir gamybos problemos bei ateities perspektyvos" keltos galvijininkystės plėtojimo problemos, kalbėta apie gyvulininkystės ir galvijininkystės ūkių gerinimą, taip pat apie naujų technologijų taikymą, panaudojant genofondą, šeriant ir laikant gyvulius, rūpinantis jų sveikata ir produkcijos kokybe.
Plėtojant žemės ūkio šakas, kaip ir kitas mokslo sritis, labai svarbūs bendrieji dalykai – strategija ir politika, taip pat - rinkos, mokslo propagandos, tradicijų ir patirties perteikimo bei darbuotojų kvalifikacijos ypatumai. Šitai konferencijoje irgi buvo aptarta.

1958­1964 m. daug dėmesio skiriama žemės gelmių tyrimams. Jų duomenis "Geografijos metraštyje" skelbė geografai bei geologai (ir mokymosi, ir mokslinio darbo metu tuomet buvo labai populiari geologų ir geografų integracija).

Informacija, valdymas, tikslas –
neatskiriami organizuotų sistemų požymiai

Lapkričio 25 d. Vilniaus universiteto kavinėje pristatyta doc. Vytauto Lesčiaus knyga "Lietuvos kariuomenė (1918-1920 metai)". Renginyje kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius prof. Rolandas Pavilionis, Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros vedėjas doc. dr. Sigitas Jegelevičius, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo direktorius doc. dr. Ričardas Čepas, Švietimo ir mokslo ministerijos Leidybos centro direktoriaus pavaduotoja Genovaitė Gudonienė ir kt. Knygos pristatymas buvo skirtas Lietuvos kariuomenės 80-mečiui.

Atsiliepus į "Mokslo Lietuvos" projekto "Mokslui ir visuomenei" poziciją - populiarinti ir prisiminti nepelnytai užmirštus žmones, kurie yra nusipelę Lietuvos mokslui ir kultūrai, tenka pasižvalgyti plačiau. Panemunio miestelio 400 metų jubiliejus tebuvo dėkinga proga suvokti: talentingiausi kunigai lemtingiausiais istoriniais momentais buvo tiesos ir šviesos skleidėjai. Tikri dvasios milžinai atrodo kunigai - mokslininkai: šv. Rašto istorikas ir egzegetikas A. Rubšys, psichologai A. Paškus ir K. Trimakas, teologas Č. Kavaliauskas ir daugybė kitų - pedagogų, švietėjų, rašytojų, muziejininkų, kolekcionierių, Lietuvos Nepriklausomybės puoselėtojų. O štai kuo iškilūs Panemunio dvasininkai (ir persekioti, ir pamiršti) sužinosite iš šios istoriografinės studijos.

Kalbiname Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretorių, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekaną, Knygotyros katedros vedėją prof. Domą Kauną.

Kalėdų išvakarės atskuba atskamba per sidabrinį gruodą. Ką paslėpsim po kalėdine eglute? Sunerimę save pakalbinam, nors gruodis – sidabrinis, ne anas – maceiniškai liūdnas, amžinai išskiriantis. Žvelk, "Vyturio" leidyklos paskliautėj – tiesiog pavasariškas subruzdimas Ar rasis čia ką dovanoti tiems, kurie neužsiprenumeravo naujai parengto Šv. Rašto, tiems, kurie, pasak K. Binkio, dažnai "galvon suaugę baras" Taip, rasis. Tai serijos AD SE IPSUM knygos, "skirtos skaityti pačiam sau, klausiant ir siekiant gyvenimo išminties, kūrybingos darnos su savim ir pasauliu. Tai įvairių epochų ir skirtingiausių pasaulėžiūrų autorių tekstai "