Kas sieja slibiną ir dvigubąjį kryžių?

Pradžia Nr. 5

Su Violeta Rutkauskiene tęsiame pašnekesį apie dvigubąjį kryžių Lietuvos ir pasaulio istorijoje. Šiai temai buvo skirtas JAV gyvenančios lietuvės pranešimas XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris 2008 m. pabaigoje vyko Čikagos priemiestyje Lemonte.

Kaip jau sakėme, Šv. Jurgio ordinas buvo įkurtas Lenkijos karalienės Jadvygos senelio, Vengrijos karaliaus Karolio Roberto Anžujiečio (Anjou). Šio pirmojo karališkojo Ordino simboliai: baltas dvigubasis kryžius raudoname skyde. Šio Ordino svarbiausius atributus randame Liublino koplyčioje, kurią išdekoravo ne kas kitas, o Jogailos iš Lietuvos parsivežtieji dailininkai apie 1407–1418 m., taigi Jogailai dar gyvam esant, o ne po jo mirties. Matyt, dailininkai turėjo tikslią informaciją apie valdovo simbolius. Taigi Liublino koplyčią verta pamatyti.

Ar tai nėra kiek per drąsus pareiškimas? Gal klystu, bet atmintyje įstrigę, kad Lietuvos valdovai mūrininkus, menininkus, įvairių galų meistrus veždavosi į Lietuvą iš kitų kraštų – iš Vokietijos, Prūsijos, Lenkijos, Volynės. O Jūs tvirtinate, kad Jogaila dailininkus tapyti koplyčią Liubline vežėsi iš Lietuvos.

Tai nėra vien mano teiginys, tai seniai Lietuvos ir Lenkijos istorikams bei visiems tyrinėtojams žinomas faktas. Liublino koplyčioje yra nutapytas originalus Jogailos simbolis – dvigubasis kryžius toks, kokį turėjo būtent Šv. Jurgio ordinas. Šį dvigubąjį kryžių galima pamatyti koplyčios presbiterijoje skliaute tarp susibėgančių nerviūrų. LR Užsienio reikalų ministerija registruoja lietuviškąjį istorinį paveldą pasaulyje, taigi ministerijos sukurtame internetiniame puslapyje galima rasti ir Liublino koplyčios vaizdus. Be to, apie tai gana plačiai rašė ir Vilniuje neseniai eksponuotos Liublino koplyčios freskos fotografijose parodos rengėjai. Presbiterijos skliaute po sėdinčio Kristaus kojomis yra Jogailos dvigubasis kryžius. Tai pirmas originalus Jogailos simbolio vaizdas, kuris mus pasiekė iš tų dienų.

Tad gal visai neatsitiktinai patys lenkai kadaise tą dvigubąjį kryžių pavadino „lietuviškuoju kryžiumi“? Gal iš Lietuvos atvykę dailininkai paliko apie save tokį garsą istorijoje?

Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, išvyko į ją karaliauti su savo dvaru ir jo tradicijomis, pasiimdamas dailininkus, puošusius jo dvaro rūmų sienas ir skliautus. Jogailos iš Lietuvos pasiimtieji meistrai 1407–1418 m. paties Jogailos pageidavimu, vadovaujant meistrui Andriejui dekoravo Liublino pilies Švč. Trejybės koplyčios sienas. Skliaute išlikęs įrašas įvardija meistrą Andriejų. Manoma, kad su juo dirbo dar du kiti meistrai. Taigi meistrai paliko ne tik savo pačių ženklą, bet jie įamžino ir Jogailos turėtus pirminius simbolius.

Pirmiausia per mažai dar turiu duomenų apie tai, kodėl toje koplyčioje Jogaila vaizduojamas kaip Šv. Jurgis, kodėl tas skliautuose po Kristaus kojomis atvaizduotas dvigubasis kryžius parodytas toks kaip Šv. Jurgio ordino riterių ženklas ir kodėl jis tą simbolį čia panaudojo. Kad lenkai tą kryžių vadino lietuviškuoju irgi yra daug motyvų. Gal svarbiausias tai, kad tą simbolį Jogaila gavo ne kaip Lenkijos karalius, o kaip Lietuvos valdovas. Pirmieji jo antspaudai, atsiradę po įšventinimo į karalius, Jogailą įvardija kaip Lietuvos, o ne vien Lenkijos karalių. Tas simbolis yra ne lenkiško erelio fone, o lietuviško Vyčio skyde. Bet svarbiausia, kad tose freskose Jogaila vaizduojamas kaip karžygys – riteris, tarsi Šv. Jurgis. Mūsų kaimynai prie visų lietuviškų simboliu mėgsta pabrėžti, kad tai lietuviškas ženklas: lietuviškas kryžius, lietuviškas Vytis arba Jogailos, Jogailaičių kryžius.

Kokių naujų žinių Jums pavyko pasisemti gilinantis į kitų šalių šaltinius? Kad ir į Anžu dinastijos kroniką.

Anžu dinastijos tradicijos paliko nemažai įdomaus mūsų ir lenkų istorijai. Vengrijos Anžu karališkojo dvaro įtaka, jo tradicijos turėjo įtakos Lietuvai. Šio dvaro ypatumus ryškiausiai pajuntame per Anžu riteriškas tradicijas, jų simbolius, karališkas draugijas, ordinus, kaip kad Šv. Jurgio riterių draugija.

Remdamasi Anžu dinastijos kronika tvirtinate, kad jau XII a. gyvavo tradicija prieš karūnavimą pretendentą į karalius įšventinti riteriu, tačiau šis pirmasis karališkasis Ordinas buvo įkurtas tik 1326 m. Vengrijoje. Ši XII a. tradicija, matyt, turi gilią prasmę. Gal pamėginkime ją pasiaiškinti, bent tiek, kiek mums ji suprantama. Be to, praverstų išsamesnis komentaras, kas yra karališkasis Ordinas? Ar tik tai, kad karaliaus įkurtas?

Iš tikrųjų karališkųjų ordinų pradžia, bent taip jau nurodo ordinų tyrinėtojai, yra laikoma 1326 (1318) metai ir siejami su Šv. Jurgio ordino įkūrimu Vengrijoje. Mums gerai žinomi Anglijos – Keliaraiščio ordinas ir Prancūzijos – Žvaigždės ordinas atsirado keliais dešimtmečiais vėliau.Tačiau iki tol, kol pradėta steigti karališkus ordinus, kaip žinome iš istorijos, Europoje veikė daugybė religinių ordinų. Pirmasis Europoje karališkasis Šv. Jurgio ordinas buvo kiek nukopijuotas nuo Šv. Jono ordino. Iš čia buvo paimta juoda riterių mantija gal ir kai kurie kiti dalykai. Kaip žinote, religiniai ordinai atsirado daug anksčiau Šventojoje žemėje, Jeruzalėje jau po pirmojo Kryžiaus žygio. Tada išgirstame apie tamplierių, hospitalierių, Šv. Kapo ir Šv. Kryžiaus bei kitus ordinus. Nors tai buvo religiniai ordinai, jų veikloje aktyviai dalyvavo ir riteriai. Taigi pirmieji karališki ordinai dažnai buvo steigiami religinių ordinų pavyzdžiu, tačiau jų nariai turėjo įsipareigojimą ginti konkretų karalių, jo šeimą ir jo karalystę. Pagrindinis tokio ordino tikslas buvo vienyti karaliaus šalininkus ir jo palydą. Iš pradžių nebuvo leidžiama būti kelių karališkųjų ordinų nariu iš karto. Vėliau tokio reikalavimo atsisakyta.

Skydas – pirminis riterio simbolis

Specialiai nesidomėjau, tik tiek, kiek tai būtų susiję su Jogaila ir jo galimu įšventinimu į Šv. Jurgio ordiną. Ir čia kai ką sužinome iš Anžu kronikos. Progų pakėlimui į riterius pasitaikydavo įvairių. Karališkos vestuvės – geras tam pavyzdys. Anžu grafų kronikose pasakojama, kaip 1128 m. Gotfridas V Sąžiningasis iš Anžu (Plantagenetas) jo vestuvių proga su Anglijos karaliaus Henrio I dukra Matilda buvo pakeltas į riterius.Vestuvių išvakarėse išsimaudžius pirtyje, Gotfridas V buvo aprengtas auksiniais rūbais, jam uždėtas raudonas apsiaustas ir atliktos įšventinimo į riterius apeigos, kurių metu naujajam riteriui buvo įteikti auksiniai pentinai, riteriškas kardas ir jo simboliais ištapytas skydas. Su juo kartu į riterius buvo įšventinta 30 jo palydos dalyvių. Kartais skydą įteikdavo karalaitė, būsimoji žmona. Taip riteriškai apginkluotas jaunikis jau galėjo dalyvauti vestuvių ceremonijoje. Panašiai būdavo ir prieš karūnaciją. Anžu grafų kronika šiek tiek užsimena apie Anžu tradicijas, iš kurių aiškėja, kad bet kuris šios dinastijos kilmingasis, ruošdamasis tapti karaliumi, privalėjo tapti riteriu. Kad Europoje tokios tradicijos būta, patvirtina ir kiti iki mūsų laikų išlikę karūnacijos ceremonijos ir įšventinimo tradicijų aprašai. Tą sekmadienį, kai karalius bus laiminamas ir karūnuojamas, kai jau viskas paruošta iškilmėms, į katedrą apsirengęs kariškais (riterio) drabužiais atvyksta karalius, lydimas savo rūmų prelatų, baronų, kilmingųjų ir savo artimiausių palydovų. Kariški drabužiai parodo, kad būsimasis karalius yra kilniausias iš riterių, o jo pirmoji užduotis – ginti bažnyčią nuo priešų (Lietuvos bajoras, Nr. 13. 2008, p. 30). Galbūt panašiai į riterius prieš jungtuves su Jadvyga, ar prieš karūnaciją galėjo būti pakylėtas ir mūsų Jogaila.

Karalaitė įteikdavo įšventintajam į riterius skydą kaip ginties simbolį?

Greičiausiai, kokio nors ordino, į kurį jis buvo įšventinamas, simbolis, gal net jo giminės, jei tokius turėjo, arba buvo sugalvojami visai nauji simboliai. Kalavijas ir skydas buvo svarbiausias įšventintojo riterio simbolis.

Visa tai labai svarbu ir įdomu, tačiau Lietuvos istorijos tyrinėtojai, matyt, yra pražiūrėję vieną itin reikšmingą Lietuvos istorijos momentą – Jogailos įšventinimo į riterius aplinkybes ir patį ritualą. Lenkų istorinėje literatūroje taip pat apie tai man neteko skaityti.