Naujasis prezidentas lengvo rytojaus nežada

Juozas Matulis, kurio 110-osios gimimo metinės šiemet minimos, Lietuvos mokslų akademijai vadovavo 38 metus (1946–1984), Juras Požela – 8 (1984–1992), Benediktas Juodka – 11 (1992–2003), Zenonas Rokus Rudzikas – 6 (2003–2009) metus. Tendencija akivaizdi: gyvenimo ratas sukasi vis sparčiau. Kiek laiko bus atseikėta naujajam prezidentui, šiandien negalėtų atsakyti joks ateities spėjikas, nors jų nepalyginamai daugiau kaip akademikų.

Lietuvos MA prezidento ir prezidiumo rinkimai vyko balandžio 21 dieną. Visuotiniame Akademijos narių susirinkime tylos minute buvo pagerbtas akad. Vytauto Mažiulio atminimas. Pasaulinio garso baltistas mus paliko balandžio 11 dieną, prieš pat Velykas. Susirinkimą pradėjęs Lietuvos MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas pasveikino sukaktuvininkus: narį ekspertą Biochemijos instituto direktorių prof. Valdą Stanislovą Laurinavičių ir narį korespondentą Domą Kauną 60 metų jubiliejaus proga. Beje, būtent balandžio 21-ąją gimęs D. Kaunas tą dieną priiminėjo ne vien gimtadienio sveikinimus. Tą dieną jis buvo išrinktas Lietuvos MA moksliniu sekretoriumi.

Š. m. kovo 17 d. Lietuvos MA narių susirinkime išrinktų narių korespondentų diplomai buvo įteikti filosofui prof. Romanui Plečkaičiui ir ekonominės informacijos atstovui prof. Aleksandrui Vasiliauskui.

Lietuvos MA prezidentas Z. R. Rudzikas padėkojo kadenciją baigusiam Akademijos prezidiumui, ypač išskirdamas didelį darbo krūvį ant moteriškų pečių nešusiai viceprezidentei akad. Veronikai Vasiliauskienei. Pirmą kartą Lietuvos MA istorijoje viceprezidente buvo išrinkta moteris, kuri ne šiaip „atliko pareigas“, bet labai nuoširdžiai dirbo, rodydama gerą pavyzdį visiems vyrams, nepaisant laipsnių ir titulų. Dažnai nematomas V. Vasiliauskienės darbas užtikrino darnų Akademijos administracinio mechanizmo darbą, kurio veikimas dažniausiai pastebimas tada, kai kas nors stringa. Atsidėkodamas už bendradarbiavimą Z. R. Rudzikas V. Vasiliauskienei įteikė gėlių puokštę salėje susirinkusiems šiltai plojant.

Susijaudinę Akademijos nariai pasiūlė V. Vasiliauskienei toliau pirmininkauti rinkiminiam susirinkimui, deja, tai kirstųsi su Lietuvos MA Statutu: nenumatyta, kad Prezidiumo nariai pirmininkautų rinkiminiams susirinkimams. Z. R. Rudzikas pasiūlė pirmininkauti ilgamečio buvusio Lietuvos MA akad. Benedikto Juodkos kandidatūrą. Vieningai balsuota už. Išlaikydamas santūrų orumą susilaikė tik pats B. Juodka. Pirmininkaujantis užėmė jam skirtą vietą, o MA vadovai – prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas, viceprezidentė Veronika Vasiliauskienė ir mokslinis sekretorius Valdemaras Razumas – vietą salėje. Demokratijos principai buvo išlaikyti.

Toliau buvo tariamasi dėl reglamento. Pirmininkaujančiojo siūlymu kandidatai į prezidentus savo programoms išdėstyti gavo po 15 minučių. Kas norėjo, su programomis susipažino – jos buvo paskelbtos Lietuvos mokslų akademijos žiniose ir Mokslo Lietuvoje. Norintiesiems diskutuoti, palaikyti kandidatą ar jo nepalaikyti, buvo leista kalbėti iki trijų minučių. Į savo vaidmenį įsijautęs pirmininkaujantis pasiteiravo kandidatų į prezidentus, ar rinkiminėje kampanijoje nepervargo, gal kuris norėtų atsiimti savo kandidatūras. Pavargusiųjų neatsirado, todėl į slapto balsavimo biuletenius buvo įrašytos abiejų pretendentų – V. Razumo ir Z. R. Rudziko – pavardės.

Siūlė realų Akademijos pertvarkos kelią

Žodis suteikiamas kandidatui į Lietuvos MA prezidentus akad. Valdemarui Razumui. Jis išdėstė glaustą veiklos programą, kurią imtųsi vykdyti, jeigu būtų išrinktas prezidentu. Kalbėtojas taip suformulavo Akademijos veiklos principus ir strateginius tikslus, kad dėl šios institucijos egzistavimo tikslingumo valstybėje nekiltų abejonių ne tik LR Seimo ir Vyriausybės nariams, bet ir kiekvienam šalies mokslininkui ir piliečiui.

Pasak V. Razumo, Lietuvos MA gyvena tarsi antrą savo gyvenimą. Pirmasis truko nuo įkūrimo 1941 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m., kai priėmus LR Mokslo ir studijų įstatymą Akademija įgijo visai kitą statusą. Dabartinė Akademija gyveno pagal 2003 m. priimtąjį Statutą. Jeigu LR Seimas priims naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą (priimtas balandžio 30 d. – red. past.), taip pat ir Lietuvos MA teks keisti savo Statutą. Tačiau V. Razumo nuomone, nereikėtų laukti net ir Seimo „prievartos“, o pačiai Akademijai pasistengti kuo greičiau dalį savo nuostatų Statute pakeisti.

Kokią nacionalinę Lietuvos MA XXI a. savo vizijoje regi V. Razumas? Per ketverius darbo metus Lietuvos MA prezidiume V. Razumui teko susipažinti su daugelio šalių mokslų akademijomis ir įsitikinti, kad jų veiklos metodai, „svoris“ savo šalies viduje ir tarp kitų šalių mokslų akademijų gerokai skiriasi. Tačiau bendra visų tų akademijų misija daug kuo panaši. Ją būtų galima apibrėžti šiais žodžiais: sutelkus iškiliausius mokslininkus imtis tokių iniciatyvų, kurios stiprintų krašto gerovę, prisidėtų prie mokslinės, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros. Visas akademijas vienija trys pagrindiniai strateginiai tikslai: ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą, nuosekliai remti aukšto lygio mokslinius tyrimus, puoselėti mokslo nepriklausomybę ir laisvę.

Šiuos mokslo strategijos tikslus galima rasti ir dabartiniame Lietuvos MA Statute, tačiau ten išvardyti net šeši tikslai, tad esminiai dalykai pasiklysta tarp kitų, toli gražu ne strateginių tikslų. Pasak V. Razumo, trys pagrindinės formuluotės turėtų būti kaip kelrodės ateities gairės. Dabartinis Statutas nurodo net 10 gairių, V. Razumas siūlo pasitenkinti trimis pagrindinėmis veiklos kryptimis. Pirmoji: būtina užtikrinti nuolatinį išsimokslinimo ir mokslo propagavimą. Antra: skatinti talentingus mokslininkus ir mokslinius tyrimus. Trečioji veiklos kryptis, kuri pačiam V. Razumui kelia šiek tiek abejonių, – Akademijos patariamoji ir ekspertinė veikla.

Kalbant apie išsimokslinimo ir mokslo propagavimą, neįmanoma apsieiti be konferencijų, seminarų, diskusijų, susirinkimų organizavimo. Akademija ir dabar tuo užsiima, tačiau nesistemingai, kartais tie renginiai, sesijos būna gerokai nutolę nuo mokslui aktualių klausimų. Labai svarbūs tarptautiniai mokslininkų ryšiai, mokslininkų bendradarbiavimas, pasikeitimas informacija, periodiniais ir kitokiais leidiniais. Šiuo metu Lietuvos MA leidžia 12 periodinių mokslo žurnalų, iš jų 6 žurnalus kartu su kitomis Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis.

Vienintelis kriterijus renkant Lietuvos MA narius, pasak V. Razumo, turi būti jų moksliniai pasiekimai. Nei politiniai, nei ideologiniai ar socialiniai kriterijai neturi būti taikomi, lygiai kaip ir vadybinių gebėjimų kriterijai. V. Razumas taip pat pasisako prieš Akademijos narių skirstymą į kategorijas. Visi jie turi vadintis Lietuvos MA nariais.

Į Akademiją būtina pritraukti kuo daugiau jaunų, kūrybingų, naujovėms imlių narių. Taip pat svarbus bendradarbiavimas su MA nepriklausančiais mokslininkais, nes narių skaičius ribotas. V. Razumas siūlo įvesti Akademijos talkintojo (ne nario) statusą.

Antroji veikla. Mokslininkų ir mokslinių tyrimų skatinimo veikloje ligi šiol nuveikta per mažai, todėl V. Razumas siūlo inicijuoti efektyvesnes priemones. Tiek jauniems mokslininkams, tiek profesoriams reikėtų finansuoti išvykas į tarptautines konferencijas. Trumpalaikėms mokslininkų išvykoms finansuoti turi būti skirtos tikslinės lėšos. Panašiai daroma užsienio mainų programose. MA galėtų imtis ir mokslinių projektų vykdymo „skėtinės“ organizacijos vaidmens. Pavyzdžių esama: nuo 2004 m. prezidento Z. R. Rudziko iniciatyva bendradarbiaujama su Europos branduolinių tyrimų organizacija. Vis dėlto, pasak V. Razumo, personalinių akademijų atveju toks vaidmuo turėtų būti tik epizodinis.

Trečioji veikla – patariamoji ir ekspertinė – pačiam V. Razumui kelia nemažų abejonių ir štai kodėl. Tokios funkcijos imantis pačiai Akademijai nuolat kyla vis naujų iššūkių, siekiant išlikti nepriklausomai ir objektyviai institucijai. Akademijos prigimčiai būdingą objektyvumą ir nepriklausomumą labai svarbu išsaugoti. Tad ir ekspertinę veiklą kalbėtojas tvirtina įsivaizduojąs kaip keturių kategorijų veiklą: kokybės vertinimą, mokslo politiką, valstybės politiką, mokslo ir su mokslo tyrimais susijusius etikos bei socialinius klausimus.

Apverstų prioritetų piramidė

V. Razumas pateikė Lietuvos MA 2008 m. paprastųjų išlaidų suvestinę (be pastatų renovavimo, Ekonomikos instituto ir Pasaulinės laboratorijos finansavimo išlaidų). Beveik 90 proc. visų Akademijai skirtų lėšų praktiškai susikišama į kišenes. 2,17 mln. Lt sudarė darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos. Tik 600 tūkst. Lt skirta visoms kitoms reikmėms (transporto išlaikymui 19 tūkst., leidybai – 16 tūkst. Lt). Pasak V. Razumo, tai apverstų prioritetų dominavimas. Palyginkime su Jungtinės Karalystės Karališkosios mokslų akademijos 2007–2008 m. išlaidomis. Tos išlaidos sudarė kone 60 mln. svarų sterlingų, bet įdomiausia, kam ir kokius prioritetus teikia britai. 64 proc. investuojama į ateities mokslo lyderius ir inovacijas, 14 proc. nukreipiama į tarptautinį bendradarbiavimą. Taip MA įsivaizduoja savo prioritetus ir misiją. Tik labai nedidelė dalis skiriama infrastruktūros palaikymui.

V. Razumo apibendrinamasis žodis buvo glaustas: jeigu Lietuvos MA toliau eis kryptimi, kuri rinkiminėje prakalboje pateikta kaip pavyzdinė, Akademijos padėtis ir vieta visuomenėje per 4 metus turėtų gerokai pasikeisti.

Atsakydamas į akad. Antano Kudzio klausimą, ko Akademijos prezidiumas nepadarė per savo ketverių metų kadenciją, V. Razumas pripažino, kad labai mažai nagrinėti mokslui aktualūs klausimai. Buvo svarstomi ūkiniai ir kiti reikalai, kurie su mokslo institucijos veikla buvo ne per daug susiję.

Akad. Leonardui Kairiūkščiui rūpi, kokios įtakos mokslo plėtrai turės įgyvendintas pasiūlymas visus Lietuvos MA narius padaryti akademikais, t. y. suvienodinti jų statusą. Atsakydamas V. Razumas tvirtino nežinąs nė vienos vakarietiško pobūdžio akademijos, kurios nariai būtų skirstomi net į tris kategorijas, kaip Lietuvos MA. Nėra gerai, kai iš 150 narių Akademijoje didžią dalį sudaro solidžią amžiaus ribą peržengusieji. Turėtų būti atskiras statusas narių emeritų, kurie nuo tam tikros amžiaus ribos turėtų atlaisvinti „kėdę“ Akademijoje naujiems nariams. Emeritams turėtų būti užtikrintos Akademijos nario išmokos, jeigu jie neužima jokių pareigų universitetuose ar mokslo institutuose.

Kas nori darbus matyti – mato

Antras pretendentas į Lietuvos MA prezidentus Z. R. Rudzikas pripažino, kad iš esmės pritaria V. Razumo programai. Ketverius metus abu dirbo vienoje komandoje, tad rinkėjai turėtų vertinti abiejų kandidatų darbus. Įprasta, kad geri darbai – visos komandos nuopelnas, o trūkumus tenka prisiimti pirmajam asmeniui.

Kadangi savo kaip Lietuvos MA prezidento ataskaitinį pranešimą Z. R. Rudzikas skaitė priešrinkiminėje Akademijos sesijoje dar kovo 17 d., rinkimų dieną pasitenkino tik esminiais dalykais. Atsakydamas savo konkurentui rinkimuose pasakė, kad Akademija nėra Dramblio kaulo bokštas ir negali užsiimti vien mokslu, tačiau siektina, kad Lietuvoje šiuolaikiniu mokslu būtų grindžiama pramonė, ekonomika ir kultūra.

Z. R. Rudzikas pabrėžė Lietuvos dalyvavimo svarbą Europos branduolinių tyrimų centre (CERN’e), kur sprendžiamos fundamentaliausios mokslo problemos. Lietuvos MA inicijavus, tarpvalstybine sutartimi jai buvo patikėta koordinuoti tam tikros mokslo krypties darbus. Taigi Lietuvos MA įrodė galinti vadovauti net tam tikroms tarptautinėms mokslinėms programoms. Nauda ne tik fizikai, bet ir mūsų šalies informacinėms technologijoms, nes iš CERN’o atėjo vadinamosios GRID (lygiagrečiųjų skaičiavimų) technologijos, kurios dabar diegiamos daugelyje Lietuvos universitetų ir mokslo institutų. Iš to naudos gavo ir humanitariniai mokslai. Skatinami taikomieji tyrimai, Lietuvos aukštųjų technologijų pramonė turi teisę dalyvauti skelbiamuose CERN’o konkursuose.

Pasak Z. R. Rudziko, Akademija turi skatinti jaunus mokslininkus, todėl inicijavo pasirašymą reikšmingų sutarčių: dabar keletas fizinių ir socialinių mokslų atstovų gali dalyvauti unikaliose Lindau fondo surengtose tarptautinėse vasaros mokyklose, kuriose paskaitas skaito Nobelio premijų laureatai.

Z.R. Rudziko pastangomis 2008 m. Lietuvoje vyko ES Jungtinių tyrimų centro tarybos, taip pat ES Mokslinių tyrimų tarybos išvažiuojamieji posėdžiai. Daug žymių Europos mokslininkų susitiko su Lietuvos mokslo bendruomenės nariais, buvo nagrinėjama, kaip Lietuvos mokslininkams aktyviau jungtis į ES programas.

Per tuos ketverius Z. R. Rudziko vadovavimo Lietuvos MA kadencijos metus beveik padvigubintas Lietuvos MA užsienio narių skaičius, tad savo narių dabar turima daugelyje užsienio valstybių. Jie jaučia moralinę pareigą padėti Lietuvos mokslininkams lengviau integruotis į tarptautinį mokslą.

Pradėta bendradarbiauti su Lietuvos banku, kuris ir anksčiau teikdavo Vlado Jurgučio premiją. Nuo šiol prie šios premijos teikimo savo prestižu prisideda ir Lietuvos MA.

Akademija įsitraukė į Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo veiklą, dalyvavo organizuojant 2005 m. (Lietuvoje) ir 2008 m. (Čikagoje, Lemonte) XIII ir XIV simpoziumus. Tai ir Lietuvos ryšių stiprinimas su išeivija.

Toliau Z. R. Rudzikas kalbėjo apie Lietuvos MA dalyvavimą ES struktūrinių fondų projektuose ir kitoje veikloje. Daug jėgų skirta Lietuvos MA rūmų Gedimino prospekte 3 renovacijai, beveik visas pastatas baigiamas renovuoti, aprūpintas naujomis informacinėmis technologijomis.

Kalbėdamas apie ateities gaires, Z. R. Rudzikas pasakė norįs baigti Akademijoje pradėtus ir tęsiamus darbus, todėl ir kandidatuoja antrajai kadencijai į Akademijos prezidentus. Jis pasisakė už išmokas Akademijos nariams, kurios liko simboliškos, kai metų pradžioje buvo drastiškai bene perpus sumažintas Lietuvos MA biudžetas. Kandidatas prašė dirbančių Akademijos narių laisvanoriškai šiems metams atsisakyti išmokų, kad jas būtų galima padidinti nedirbantiems nariams.

Z. R. Rudzikas pasisakė už lankstesnę ir gyviau į gyvenimo aktualijas reaguojančią Akademiją, bet kaip tą darytų, jei būtų perrinktas, išsamiau neaptarė. Buvo prisiminta globalizacija ir šiomis sąlygomis vykdyti ir vykdytini lituanistiniai tyrimai. Lietuvos MA su LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu surengė sesiją, skirtą valstybinei lietuvių kalbai, buvo priimtas atitinkamas Seimo nutarimas. Tai buvo pirmoji sesija, kai Akademijai pradėjo vadovauti Z. R. Rudzikas ir bene geriausiai pavykusi.

Z. R. Rudzikas užsimena, kad prie Akademijos galėtų būti telkiami perspektyviausi jauni mokslininkai. Taip pat pasakytina, kad kasmet geriausiems studentų ir jaunųjų mokslinių darbų autoriams Lietuvos MA teikia premijas, o tai svarus įrodymas, kad jaunąja karta rūpinamasi. Nors finansavimas Akademijai dvigubai sumažintas, studentams skirtos premijos nesumažėjo.

Pasisakyta už ryžtingus pokyčius

Atkreipsime dėmesį į būdingą šių rinkimų ypatybę: nė vienas kalbėtojas nepakilo į tribūną su kritikos žodžiu kuriam nors kandidatui į MA prezidentus. Didelis skirtumas, palyginti kad ir su 2005 m. rinkimais, kai buvo išsakyta net ir labai aštrių kritikos žodžių.

Pagaliau lemtingas momentas. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas akad. Leonardas Kairiūkštis iš tribūnos skelbia: buvo išdalyta 119 biuletenių, tiek pat Lietuvos MA narių balsavo. Negaliojančiais pripažinti 2 biuleteniai. Balsavimo rezultatai: už Valdemarą Razumą – 87 balsai, prieš – 30. Už Zenoną Rokų Rudziką – 30, prieš – 87. Remiantis Lietuvos MA Statuto 41 punktu ir slapto balsavimo rezultatais Lietuvos MA prezidentu išrinktas akad. Valdemaras RAZUMAS.

Gražvydas Kantvydas