Atėjo metas rinkti saulės spindulius

Tendencijos

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos prezidentas prof. Ramutis Simas Petrikis išdėstė prioritetus ir pasaulines tendencijas. Iškastinio kuro gamyba maksimalų pajėgumą pasieks apie 2100 metus, tačiau tiek gamyba, tiek ir transportavimas brangsta. Iškastinio kuro naudojimas susijęs su į atmosferą išmetamais CO, CO2 ir kitais kenksmingais junginiais, taip pat iš to kylančiomis ekologijos, globaliomis klimato šiltėjimo problemomis. Didėja alternatyvių energijos šaltinių reikšmė, kuri ligi šiol daugelyje šalių, ypač turinčių iškastinių energijos šaltinių, buvo net šiek tiek ignoruojama. Laikai keičiasi. Biomasės reikiamų kiekių ar vėjo energijos įvairiose šalyse turima nevienodai, o saulė šviečia visur. Tegu ir skirtingu intensyvumu, bet ja galima pasinaudoti taip pat ir Lietuvos sąlygomis.

Kas kliudo? Tų kliuvinių nemažai. Tai ir palyginti brangūs saulės elementai ir saulės moduliai. Ligi šiol turėdami santykinai pigią Ignalinos atominės elektrinės gaminamą elektros energiją (neskaičiuojama, kiek kainuos radioaktyviųjų atliekų utilizavimas ir saugojimas dešimtmečius), ne itin rūpintasi diegti ir tobulinti alternatyvios energijos jėgaines, jų diegimui sudaromos ir dirbtinės kliūtys.

Žinoma, kad per vieną valandą į Žemę patenka tiek Saulės energijos, kiek per metus pagamina visos planetoje veikiančios energetinės sistemos. Tad ar teisingai orientuota buvo žmonijos energetinė sistema, jeigu pagrindiniai naudoti kuro ištekliai buvo akmens anglis, naftos produktai ir gamtinės dujos, t. y. žemės gelmėse glūdintys energijos šaltiniai?

Saulės elementų gamyba tėra pirmasis žingsnis į saulės energetikos plėtojimą Lietuvoje, bet svarbiausia, kad tas žingsnis žengtas. Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktorius prof. Algirdas Galdikas priminė, kad pasaulyje fotoelektros technologijų pramonė yra viena iš sparčiausiai besivystančių aukštųjų technologijų, jos apimtys kasmet ir ne vienus metus padidėja 30–35 proc. Net pasaulinė krizė šią šaką užkabino mažiau negu kitas. Galimi saulės elektrinių vystymosi scenarijai numato, kad iki 2020 metų tų elektrinių suminė galia pasieks iki 450 GW, o JAV didysis energijos planas numato, kad iki 2050 m. šalis gaus 69 proc. elektros energijos iš saulės. Saulės elektros technologijų tobulinimas ir plėtra fotoelektrą atpigins tiek, kad ji taps konkurencinga tradiciniais būdais gaminamai elektros energijai.

Suprantama, ne visose šalyse tie pokyčiai vyks vienodai greitai. Jeigu kai kuriose Pietų Europos valstybėse tai gali nutikti jau po 1–2 metų, tai Lietuvoje ir kitose panašių platumų šalyse šitai vyks apie 2018–2020 metus.

Ateities perspektyvą jaučiantiems verslo ir pramonės žmonėms į tuos skaičius būtina įsižiūrėti labai atidžiai. Optimistiškai nuteikia, kad įmonėje Precizika-MET SC pradedama gamyba atspindi naujo proceso pradžią Lietuvoje. Bent penkios ar šešios įmonės ne tik nusiteikusios imtis silicio, saulės elementų ir saulės modulių gamybos, o kai kurios parengė projektus naujoms gamybinėms linijoms diegti. Tai Via Solis, BOD Group, Baltic Solar Energy, Baltic Solar Solutions, MG AB Precizika ir Telebaltikos eksportas ir importas bendrovės.

Kitąmet Žirmūnuose šalia pradėjusios veikti saulės elementų įmonės numatoma statyti saulės modulių gamybos liniją. Moduliai būtų surenkami iš Lietuvoje gaminamų saulės elementų. Pusė reikalingų lėšų (10 mln. Lt) bus siekiama gauti iš ES Struktūrinių fondų, kitą pusę investuos pačios bendrovės.

Pats laikas šokti į jau judantį traukinį

Europoje didžiausios silicio saulės elementus naudojančios elektrinės veikia Ispanijoje, pasaulyje – JAV. Tačiau šie rekordai nublanks, kai bus įgyvendinti saulės energetikos projektai Kinijoje ir Indijoje. Kinijos Vidinės Mongolijos stepėse ir Indijoje, Gudžarato valstijoje, bus pastatytos keliolika kartų didesnės saulės elektrinės. Ką mums reiškia šie didžiųjų valstybių projektai? Niekas mūsų į talką nekviečia ir nekvies, bet tai akivaizdi saulės elementų ir modulių eksporto galimybė Lietuvos gamintojams. Regis, Lietuvos verslas ir pramonė laiku susizgribo. Svarbiausia, kad gamyba neatsieta nuo mokslo, vadinasi, galvojama ne apie vienadienę naudą, bet apie ilgalaikę veiklos strategiją. Tai įmanoma, kai be modernių technologijų yra ir kritinė smegenų masė.

Galima kalbėti apie kokybinius pokyčius, įvykusius Lietuvos versle ir pramonės lyderių galvosenoje. Kai prieš kokius dešimtį metų Kauno technologijos universitete per konferencijos Mokslas ir pramonė kavos pertraukėlę teko kalbinti vieną iš Lietuvos pramonės lyderių, jis tiesiai pasakė: jo vadovaujamai gamybai Lietuvos mokslas nieko negali duoti, nes naudojama užsieninė įranga ir technologijos, kurios patikimesnės už tas, kurias gali pasiūlyti Lietuvos mokslininkai. Kitais žodžiais, mūsų mokslas per silpnas, kad būtų galima juo kliautis. Mokslas sau, o pramonė ir verslas – sau.

Dabar tokių pareiškimų išgirsti netenka, bet gal tai subjektyvus pastebėjimas? Saulės elementų gamyba – reta, užtat juo malonesnė išimtis, kur akivaizdi verslo ir mokslo sąsaja. Ir tai ne vienišas vyturys pavasarėjančioje padangėje. Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės, susijungusios į Fotoelektros technologijų ir verslo asociaciją, ketina vystyti alternatyvios energetikos gaminių – saulės elementų ir modulių – pramonės šaką. Šis sektorius turėtų išaugti į solidžią Lietuvos pramonės šaką. Kaip teigia asociacijos prezidentas prof. Ramutis Simas Petrikis, pasaulyje ištirta, kad saulės energetikos technologijos bus sparčiausiai besivystanti sritis bent jau artimiausius 20 metų. Tos šalys, kurios sugebės šia galimybe pasinaudoti, laiku imsis perspektyvios saulės elementų ir modulių gamybos, turės pranašumą žengiant į milžinišką potencialą turinčias Kinijos, Indijos, taip pat ir pietų Europos šalių rinkas. Lietuva turi sveikų ambicijų, nelaukia kvietimo į išrinktųjų klubą, bet drąsiais žingsniais siekia užsitikrinti sau deramą vietą toje konkurencinėje kovoje.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija jungia 17 narių, kurie atsirado ne iš nieko ir veikia ne tuščioje vietoje. Tos krypties technologijos buvo išvystytos ir anksčiau, sukurtos ir atitinkamos pramonės šakos Ventoje ir Nuklone, veikė šakiniai mokslinio tyrimo institutai Vilniuje ir Kaune, Puslaidininkių fizikos institutas, universitetų moksliniai sektoriai. Kaip sakė prof. R. S. Petrikis, tai buvo snaudžiantis vulkanas, didelis nepanaudotas potencialas.

Dabar vulkanas pradeda busti – tą patvirtina ir tas faktas, kad 24 juridiniai asmenys, verslo įmonės ir mokslo institucijos apsijungė į Fotoelektros technologijų klasterį. Norima Lietuvoje sukurti fotoelektros technologijų pramonę, kuri apjungtų aukšto technologiškumo gaminių grandinę. Didžią dalį tos produkcijos numatoma eksportuoti. Paklausa yra, nes fotoelektros technologijų pramonės apimtys kasmet padidėja 30–35 proc., o laimės tie, kurie sugebės užsitikrinti geras tos gamybos starto pozicijas.

Perspektyvos

Jau minėjome, kad bent penkios įmonės nusiteikusios gaminti saulės elementus ir modulius, o klasterio dalyviai numato šalyje įsisavinti ir žaliavos saulės elementams, t. y. silicio gamybą. Kaip teigia Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktorius prof. Algirdas Galdikas, be saulės modulių surinkimo iš Lietuvoje pagamintų elementų, norima inicijuoti gamybą elektronikos priemonių, skirtų saulės modulių generuojamos elektros konvertavimui į vartotojams įprastą 50 Hz dažnio ir 220 V įtampą. Numatoma gaminti ir gautosios elektros prijungimo prie tinklų priemones. Tai labai svarbu, kad žaliavų, sudėtinių dalių ir komponentų gamintojai būtų šalia, gal net toje pačioje įmonėje.

Bandomąją silicio gamyklą numatyta statyti Šiauliuose, dideles saulės elementų ir jų modulių gamybos įmones Vilniuje ir Alytuje. Numatoma remtis tiek turimu savuoju įdirbiu, tiek importuotomis pažangiausiomis užsienio technologijomis. Priminsime, kad lietuviškoji patirtis ir know how įgyta, vykdant Briuselio finansuojamus BP6 ir BP7 bei Struktūrinių fondų projektus. To įdirbio rezultatas – atidarytoji Precizika-MET SC ir numatoma Šiauliuose statyti silicio gamybos įmonė.

Užsienio technologijų pagrindu saulės elementų ir modulių gamyklą Vilniuje numato statyti Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos įmonių grupė BOD Group, Baltic Solar Solutions ir Baltic Solar Energy. Jos pageidautų įsikurti Santaros slėnio Visorių informaciniame technologiniame parke, kur numato statyti 32 tūkst. m² gamybinį-administracinį pastatą (kuriame 25 tūkst. m² bus skirta saulės elementų ir modulių gamybos linijoms). UAB BOD Group 8 tūkst. m² saulės elementų įmonės statybos investicijos prašoks 100 mln. Lt, iš jų pusę šios sumos turėtų sudaryti ES Struktūrinių fondų lėšos. Kitą dalį sudarys BOD ir partnerių lėšos. Gamyklos pajėgumas – 120 MW galios metinė saulės elementų gamybos apimtis.

Perpus mažesnės apimties gamybą numato įmonė ViaSolis, kuri Alytuje statys 60 MW metinės galios saulės modulių gamyklą.

Asociacija siūlo Vismaliukuose, šalia Saulėtekio slėnio esančioje Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje teritorijoje, pradėti kurti verslo, pramoninių tyrimų, technologijų, testavimų ir bandymų, bandomosios gamybos zoną. Šioje zonoje būtų specializuojamasi taikant fotoelektros technologijų ir kombinuotus sprendimus, panaudojant fotoelektros, šiluminės saulės energijos, geoterminės ir vėjo energijos galimybes. Taigi rytiniame Vilniaus miesto pakraštyje būtų sukurtas mokslo-verslo kompleksas, kurio infrastruktūrą sudarytų Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Kauno technologijos institutas, mokslo institutai ir kai kurių jų pagrindu kuriami mokslo centrai, Mokslo ir technologijų parkas bei Vismaliukų pramoninių tyrimų ir bandomosios gamybos pajėgumai.

Suprantama, kad visoms šioms užduotims reikia darnių verslo, Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės pastangų, labai svarbu ir palanki politikų valia. Be ES Struktūrinių fondų lėšų programa negalės būti įgyvendinta. Pagaliau kad ir kokios pažangios tų projektų įgyvendinimui būtų naudojamos technologijos, be mokslinių tyrimų jos negalės išlikti konkurencingos ilgesnį laiką. Būtini ir fundamentiniai tyrimai, jeigu galvojama apie ilgalaikę fotoelektros technologijų taikymo ir plėtojimo perspektyvą. Labai svarbu nuo bendrųjų fundamentinių mokslo problemų pasukti į kryptingas naujų medžiagų ir technologijų kūrimo kryptis fotoelektros gaminių reikmėms.

Investicijos į naują pramonės šaką 2010–2012 m. turėtų pasiekti 150–200 mln. Lt, fotoelektros technologijų klasterio įmonėse turėtų dirbti 500 darbuotojų, o apyvarta turėtų pasiekti 1,6 mlrd. Lt. Bendra pasaulio rinkoms gaminamų saulės elementų galia turės siekti 100 MW.

Reikia manyti, kad ne už kalnų metas, kai Lietuvoje gaminami saulės elementai ir moduliai akumuliuos saulės energiją ne tik kitose šalyje, bet ir Lietuvoje statomose saulės jėgainės.

Gediminas Zemlickas

Nuotraukose:

Atidarant UAB „Precizika-MET SC“ industrinę laboratoriją kalba ūkio ministras Dainius Kreivys, sėdi Ramutis Simas Petrikis, prof. Algirdas Galdikas ir Algimantas Barakauskas

Į Lietuvą ateina dar viena aukštųjų technologijų įmonė

Vyriausioji technologė Vida Janušonienė ir operatorė Lina Jaraminienė

Gamybos vadovas Romanas Gurklys ir Valdemaras Juzumas prie lazerinio markiravimo įrenginio

Saulės elementų gamybai naudojama pažangiausia įranga

Ūkio ministras D. Kreivys susidomėjęs saulės elementų gamybos technologija