Mokslinės veiklos vertinimas mokslometriniais rodikliais – nauja Peterio Vinklerio knyga

Dr. Birutė Railienė,
Audrė Tr umpienė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Istoriškai mokslotyra siejasi su chemija – per asmenybes. Pirmą kartą mokslotyrinis bibliometrijos metodas buvo panaudotas chemijos pramonei išanalizuoti. Tyrimą 1911 m. atliko Rygos universiteto profesorius, chemikas, ilgainiui – chemijos istorikas, mokslotyrininkas Paulis Valdenas. Jo pranešimas apie chemijos raidą Rusijoje, perskaitytas antrajame D. Mendelejevo suvažiavime, pradėjo ne tik chemijos istorijos tyrinėjimus Rusijoje, bet ir inicijavo visiškai naujos pasaulyje mokslo šakos – mokslometrijos atsiradimą.

Pasaulinę šlovę pelnęs mokslinių citatų srautus suvaldęs Judžinas Garfildas, turėdamas universitetinį chemiko išsilavinimą, pasibaigus Antrajam pasaliniam karui susidomėjo tuo metu visai nauja veiklos sritimi, kuri ilgainiui tapo žinoma kaip informacijos mokslai. J. Garfildas suvokė, kad jo tikrasis pašaukimas yra ne cheminiai tyrimai, o nepanaudotų informacinių išteklių atskleidimas. Tai buvo labai svarbi išvada, kuri nulėmė tolesnį J. Garfildo mokslinį kelią. Nesibodėdamas „sausu“ darbu J. Garfildas tapo garsiausiu XX a. informatikos specialistu, sukūrė plačiai taikomą bibliometrijos metodais pagrįstą mokslinės veiklos vertinimo metodiką.

Bibliometrijos Lietuvoje pradininkė profesorė Ona Voverienė savo pirmuosius mokslinius tyrimus atliko Lietuvos buitinės chemijos projektavimo-konstravimo biure, vadovaudama Informacijos skyriui, apdorodama pasaulinę informaciją chemijos srityje. Ilgainiui Lietuvos skaitytojams išleido mokslotyros trilogiją Bibliometrija (1999), Lietuvos mokslinės mokyklos (2002) bei Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai (2009).

Lietuvoje bibliometrines užklausas sėkmingai atlieka Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojos. Tai konkretaus mokslininko ar tyrėjo, ar visos institucijos publikacijų citavimo statistika pagal dabartinius mokslo vertinimo rodiklius. Duomenų apie autoriaus h-indeksą, žurnalų, referuojamų Thomson Reuters ISI Web of Science duomenų bazėje, citavimo indeksų iš Journal Citation Reports bazės, paieška ir pateikimas.

Mūsų vartomos knygos autorius – 2009 m. pelnęs garbingiausią mokslotyrininkų apdovanojimą – Dereko de Sola Praiso medalį už išskirtinį indėlį kiekybiniuose mokslo tyrinėjimuose – taip pat chemikas. Dr. Peteris Vinkleris (Peter Vinkler) 1966 m. baigė chemijos studijas Šegedo (Szeged) universitete Vengrijoje, 1974 m. apgynė disertaciją apie sieros spektroskopiją. Šiuo metu yra Cheminių tyrimų centro Budapešte mokslinis sekretorius, iki 2009 m. pabaigos buvo Vengrijos mokslų akademijos Mokslinių publikacijų duomenų centro direktorius. Kelerius metus dirbo Cheminių tyrimų centro Biokompleksinių tyrimų skyriaus vadovu. Skelbė straipsnius mokslotyros bei informacijos mokslų temomis, daugiausia apie personalinį ir institucijų vertinimą kiekybiniais metodais. P. Vinkleris sukūrė mokslinių publikacijų vertinimo metodą, taikomą skirstant finansavimą mokslinėms programoms. Visada ieškojo ir akcentuodavo ryšį tarp šalies ekonominio lygio ir mokslo rezultatų. Dalyvauja pasaulio mokslotyrininkų veikloje – yra Amerikos informacijos mokslo draugijos (American Society of Information Science and Technology) narys bei Tarptautinės mokslometrijos ir informetrijos bendrijos (International Society of Scientometrics and Informetrics) narys, mokslotyrinio žurnalo Scientometrics vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas ir apžvalgininkas, taip pat rašo žurnalams Journal of Informetrics bei Journal of the American Society for Information Science and Technology.

Savo knygą Mokslo vertinimas mokslometriniai rodikliais autorius pradeda žymaus JAV sociologo Roberto K. Mertono žodžiais: „(...) mokslo raidai turi įtakos tik toks mokslinis darbas, kuris tinkamai perduodamas ir juo gali pasinaudoti kiti mokslininkai (...)“ Kurdamas naujas žinias mokslininkas neišvengiamai bendrauja su kitais mokslininkais. Būtent formalieji mokslinės komunikacijos rodikliai (publikacijos), jų vertinimas ir sulaukia ypač daug tyrėjų dėmesio, taikomi ne tik individo, bet ir įstaigos, žurnalo, šalies bei mokslo srities vertinimui, palyginimui.

Kaip teigia P. Vinkleris, mokslometrijos objektas – mokslinėje veikloje dalyvaujantys tyrėjai ir tyrėjų grupės, jų tarpusavio ryšiai, taip pat pats mokslo fenomenas. Mokslometrija nepriklauso jokiai konkrečiai mokslinei disciplinai.

Autoriaus žodžiais, mokslometrija – tai mokslo labui skirtas mokslas apie mokslą, tiriantis santykį tarp visuomenės ir mokslo, tarp mokslo ir šalies ekonominio išsivystymo. Mokslometrijos esmė ir pagrindas – kiekybiniai rodikliai. Jiems ir skirta autoriaus knyga.

P. Vinklerio knygoje aprašyti mokslotyrininko darbe pasiteisinę kiekybiniai mokslinės veiklos vertinimo metodai, pagrįsti autorių, publikacijų, žurnalų citavimo analize. Knygoje pateikti vertinančiosios mokslometrijos metodų aprašymai, klasifikacija, siūlomi paties autoriaus sukurti nauji vertinimo metodai bei idėjos. Pateikta trumpa istorinė kiekvieno metodo apžvalga. Atkreipęs dėmesį į taikomų metodų ribotumą, galimą nepatikimumą, pabrėžęs, kad mokslotyroje negali būti taisyklių, o tik bendros tendencijos ir taikymo galimybės, autorius teigia: „Lengviau atrasti patikimus rodiklius, įvertinančius šalių publikavimo ypatumus, nei įvertinti individus“. Atkreiptume dėmesį ir į autoriaus poziciją citavimo indekso, kurį P. Vinkleris vadina Garfildo indeksu, atžvilgiu. Daugelis klysta citavimo indeksą taikydami individualiems straipsniams, mokslininkams ar tyrėjų grupėms vertinti. Citavimo indeksas atspindi tik žurnalo poziciją kitų žurnalų atžvilgiu.

Apibūdinti vertinančiosios mokslometrijos metodai galėtų paskatinti praktiškai vykdyti mokslotyrinę veiklą, panaudojant elektroninėse terpėse sukauptą citavimo bei bibliografinę informaciją. Knygoje taip pat aptartas mokslometrinis ISI-S modelis, skirtas mokslinės informacijos proceso institucionalizavimui. Autoriaus pateikiami mokslometriniai ir bibliometriniai rodikliai grindžiami atitinkamomis matematinėmis formulėmis, knyga gausiai iliustruota lentelėmis su autoriaus atliktų tyrimų pavyzdžiais.

Pagrindinės knygos dalys:

– Vertinančiosios mokslometrijos rodiklių klasifikacija

– Mokslinių publikacijų skaičiaus augimas

– Žurnalų citavimo indeksas (Garfildo rodiklis)

– Mokslinės informacijos senėjimas

– Mokslometriniai rodikliai publikacijų vertinimui

– Mokslinės informacijos institucionalizavimas (ISI-S modelis)

Knygoje pateikiami praktiškai pritaikomi kiekybiniai mokslinių publikacijų vertinimo metodai individams, grupėms, institucijoms, šalims. Knyga skirta mokslo bendruomenei, mokslo administratoriams, mokslotyrininkams, bibliotekininkams ir studentams, visiems besidomintiems mokslo vertinimo problematika, bibliometrija bei mokslometrija. Informacinę knygos reikšmę sustiprina išsamus panaudotos literatūros sąrašas, asmenvardžių, bet ir mūsuose dar retai tesudaroma dalykų rodyklė.

Pranešimas perskaitytas 10-ojoje Lietuvos bibliotekininkų draugijos konferencijoje Kaune, 2010 m. balandžio 30 d.

*Vinkler, Peter. The evaluation of research by scientometric indicators. – Oxford : Chandos Publishing, 2010. – 313 p. – ISBN 9781843345725.