Ar gerai kirčiuojame lietuvių vardus?

Valerija Vaitkevičiūtė

2009 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido K. Kuzavinio ir B. Savukyno parengtą Lietuvių vardų kilmės žodyno šeštąjį leidimą (toliau LVKŽ). Rodos, reikėtų tik džiaugtis, kad turime naują šio žodyno leidimą, kur sukirčiuoti visi vardai ir nurodytos jų kirčiuotės. Tik imk ir naudokis. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas leidžia ne bet ką, o žodyno autoriai gerai žinomi, išmanantys kalbininkai, kuriais galima pasitikėti. Bet ne! „Naujoji“ kalbininkų karta vardų kirčiavimą išnormino kaip ir daugelį bendrinių žodžių. Jau esu rašiusi, kad inteligentija ne kartą viešai spaudoje rašė, jog nepasitiki Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) darbu, dar nesibaigus kadencijoms reikalavo iš pareigų atleisti pirm. I. Smetonienę ir J. Palionytę. Nieko. Tyla.

Buvusi VLKK pirm. D. Mikulėnienė ir J. Palionytė leidinėlyje Lietuvos Respublikos valstybinė kalba, 1997, išleistame to paties Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto, rašo: „Valstybė rūpinasi taisyklingos Iietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes…“, p. 10 (o B. Stundžia vienoje Z. Kelmickaitės laidoje, paklaustas ar išliks tarmės, atsakė: „Ne, bus slengas“). Ką reiškia Valstybė? Lietuvių kalbos žodynas, 1997, t. XVIII, apibrėžia taip: „Valstybė …organizuota politinė bendruomenė, turinti savo aukščiausią valdžią, vienos valdžios tvarkoma piliečių daugybė …“. Ar aišku, kas rūpinasi kalba? Ir p. 14 rašoma: „ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo sudėtį tvirtina ir keičia Seimo Pirmininkas pagal Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimą“.
Negi Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (pirm. V. Stundys) negirdi visuomenės ir Seimo nario G. Songailos nepasitenkinimo VLKK darbu? To negali būti! Tai kodėl gi minėtasis komitetas nereaguoja? Kodėl gi nepastojamas kelias „naujajai“ kalbininkų kartai, dar vis neišbrendančiai iš sovietmečio tradicijų, griauti viską, kas šventa?

VLKK konsultantai išmintimi nepasižymi. Tai akivaizdžiai pastebima p. V. Miniotienės straipsnelis Kirčiavimo džiunglės ir kiti kalbos šabakštynai. – Savaitė su TV nuo 2010 m. kovo 21 iki 27 dienos, kur autorė rašo ir apie vardų kirčiavimą.

LVKŽ griežtai laikosi daugiau negu šimtmetį gyvuojančio F. Sosiūro (Saussure)-F. Fortunatovo dėsnio, kurį F. Sosiūras suformulavo 1894 m., o F. Fortunatovas savarankiškai – 1897 m. Lietuvių kalbos enciklopedijoje, 1999, p. 555, teigia – F. Sosiūras „…suformulavo nepaprastai svarbų lietuvių kalbos akcentologijos dėsnį apie kirčio vietos kitimą tam tikrose pozicijose…“. J. Kazlauskas Lietuvių kalbos istorinėje gramatikoje, 1968, p. 31, remdamasis J. Kurilovičiaus (Kuriłowicz) šio dėsnio formuluote, teigia: „Kirčio perkėlimą pagal Fortunatovo-de Sosiūro dėsnį jis (J. Kurilovičius. – V.V) aiškina kaip kirčio perkėlimą iš trumpo ar cirkumflektinio skiemens į galūnę dėl jos sutrumpėjimo“. Kitaip sakant, jei žodžio antrojo nuo galo skiemens balsis trumpas arba tvirtagalis, tai žodis negali būti pastovaus kirčiavimo – jo v. vard. galūnė kirčiuojama kairiniu kirčio ženklu. LVKŽ žemiau pateiktus vardus kirčiuoja (2) kirčiuote, t. y. jų kirčio vieta nepastovi.

Edmà (Èdmos, Èdmai, Èdmą, Edmà, v.š. Èdma), Emà (Èmos), Florà (Flòros), Inà (Ìnos), Ivà (Ìvos), Liudà (Liùdos), Lizà (Lìzos), Romà (Ròmos), Sigà (Sìgos), Vidà (Vìdos), Zinà (Zìnos), Zità (Zìtos); Edità (Edìtos), Elizà (Elìzos), Ilonà (Ilònos), Inesà (Inèsos), Irenà (Irènos), Judità (Judìtos), Jurgità (Jurgìtos), Karinà (Karìnos), Katarinà (Katarìnos), Klementinà (Klementìnos), Konstantinà (Kontantìnos), Ksaverà (Ksavèros), Laurentinà (Laurentìnos), Leonorà (Leonòros), Lolità (Lolìtos), Margarità (Margarìtos), Sigità (Sigìtos), Teodorà (Teodòros), Zuzanà (Zuzãnos), Žanetà (Žanètos);

Adà (Ãdos), Astà (Ãstos), Danà (Dãnos), Gratà (Grãtos), Majà (Mãjos), Vladà (Vlãdos), Žanà (Žãnos); Barborà (Barbõros), Beatà (Beãtos), Daratà (Darãtos), Dianà (Diãnos), Joanà (Joãnos), Kleopatrà (Kleopãtros), Kristijonà (Kristijõnos), Tamarà (Tamãros), Vincentà (Vinceñtos).

Šiuos ir kitus žemiau pateiktus vardus taip kirčiuoja ir senesni leidiniai: Lietuvių kalbos rašybos žodynas, 1948, – Adà, Beatà ir kt., Vardai ir žodžiai, 1971 (toliau ViŽ), – Emà, Florà, Inà, Adà; Barborà, Beatà ir kt., Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 1981, t. 7 (toliau LTE), – Majà, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2008, t. XIV (toliau VLE) – Majà (žvaigždės vardas).

„Naujoji“ kalbininkų karta (sovietmečio profesorių aukos) jų kirčiavimą išnormino – kirčiuoja antrąjį nuo galo v. vardininko skiemenį, ir vardus laiko pastovaus kirčiavimo, pvz.: Ìna, Karìna, Kotrýna rekl., Inèsa rekl.

VLKK nariams reikėtų įsidėmėti, kad savo kalbą gerbiantys ir branginantys kitų tautų kalbininkai svetimus vardus ir pavardes kirčiuoja pagal savo kalbos kirčiavimo dėsnius, pvz., lenkai kirčiuoja antrąjį nuo galo skiemenį – Beáta, Mája, mūsų pavardes – Sakálas, Vanágas. Taip kirčiuoja kompozitoriaus ir pianisto Chopin (sk. Šòpen) pavardę, nors „Jo tėvas buvo prancūzas, o motina lenkė“. – J. S. Witkiewiez. Leksykon оречоwy, 2000, p. 114. Kitos kalbos jo pavardę kirčiuoja kaip prancūzai – paskutinį skiemenį, nes tai neprieštarauja jų kirčiavimo dėsniams, pvz., rus. Шопéн – Словарь yдарений для работников радио и телeвидения, 1967, ir Большой энциклопедический словарь, 1998, Das Ausschprachewörtėrbuch, 1990, Duden Band 6 (toliau B6), – Chopin fr. So'pε1, liet. Šopènas – LTE, 1983, T. 10, kur -as yra lietuvių kalbos v. vardininko galūnė; Tatjanà ne Tatjãna.

Kaip rodo jau minėti leidiniai ir kirčiuotas Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, 1997, senieji bibliniai vardai, kurių antrasis nuo galo skiemuo kirčiuojamas tvirtagale priegaide arba trumpas jo balsis – kairiniu kirčio ženklu `, negali būti pastovaus kirčiavimo.

Šis žodynas, išleistas Vilniaus Dailės akademijos leidyklos, kirčiuoja:

Jõbas (su Jobù), Jõnas (su Jonù), Mõrkus (d. g. Morkùs), Mõzė (su Mozè), Nõjus (d. g. Nojùs), Pẽtras (su Petrù), Rõkas (su Rokù); Adõmas (su Adomù), Abraõmas (su Abraomù), Antãnas (su Antanù), Baltramiẽjus (d. g. Baltramiejùs), Bonifãcas (su Bonifacù), Florijõnas (su Florijonù), Galijõtas (su Galijotù), Grigãlius (d. g. Grigaliùs), Mikalõjus (d. g. Mikalojùs), Nikodèmas (su Nikodemù), Sebastijõnas (su Sebastijonù), Vinceñtas (su Vincentù);

Lùkas (su Lukù), Tòmas (su Tomù), Anùpras (su Anuprù), Augustìnas (su Augustinù), Benedìktas (su Benediktù), Kleòpas (su Kleopù), Konstantìnas (Konstantinù);

Ievà (Ievõs, Iẽvai, Iẽvą, Ievà, v.š. Iẽva), Onà (Onõs, Õnai, Õną, Onà, v.š. Õna); Klarà (Klãros, su Klarà), Mortà (Mõrtos, su Mortà); Brigità (Brigìtos), Marijà (Marìjos), Daratà (Darãtos), Elenà (Elẽnos, su Elenà), Kotrynà (Kotrỹnos) ir. kt.

Anksčiau minėtuose šaltiniuose taip kirčiuojami ir nebibliniai vardai:

Dãnas (su Danù), Grãtas (su Gratù); Cìlas (su Cilù), Liùdas (su Liudù), Tùmas (su Tumù); Emìlas (su Emilù), Klementìnas (su Klementinù), Ksavèras (su Ksaverù), Laurentìnas (sù Laurentinù), Sigìtas (sù Sigitù);

Danà (Dãnos), Gratà (Grãtos), Rūtà (Rūtos); Laurentinà (Laurentìnos) ir t. t.

Ir biblinių, ir nebiblinių vardų kirčiavimas išnormintas, jie nepagrįstai laikomi pastovaus kirčiavimo:

Íeva, Rta, Klãra, (su Klãra), Brigìta, Elẽna (su Elẽna) v. įn. Tòmu, Jónu, Liùdu, Lùku, Pẽtru, Jokbu, Vinceñtu, Sigìtu ir kt.

LVKŽ dvikamienius ir kitus vardus kirčiuoja pagal vyrų vardus. Šie, ir vyrų, ir moterų vardai, yra pastovaus kirčiavimo:

Atautas – Atautė, Batautas –Batautė, Geĩtautas – Geĩtautė, Geĩstautas – Geĩstautė, Gẽstautas – Gẽstautė, Gìrtautas – Gìrtautė, Gùstautas – Gùstautė, Jóstautas – Jóstautė, Kãstautas – Kãstautė, Keñtautas – Keñtautė, Mañtautas – Mañtautė, Miñtautas – Miñtautė, Víentautas – Víentautė, Sìntautas – Sìntautė, Výtautas – Výtautė, Žìntautas – Žìntautė, Žóstautas – Žóstautė;

Daũmantas – Daũmantė, Deĩmantas – Deĩmantė, Dìrmantas – Dìrmantė, Eĩdmantas – Eĩdmantė, Galìmantas – Galìmantė, Gaudìmantas – Gaudìmantė, Gẽdmantas – Gẽdmantė, Geĩsmantas – Geĩsmantė, Gerìmantas – Gerìmantė, Leĩmantas – Leĩmantė, Nerìmantas – Nerìmantė, Rãdmantas – Rãdmantė, Rìmantas – Rìmantė, Tìlmantas – Tìlmantė, Valìmantas – Valìmantė ir t. t. Tik prie Regìmantas ir Algìmantas duoti du moterų vardų variantai, bet irgi kirčiuojami pagal vyrų vardus Regìmanta, Regìmantė ir atvirkštine tvarka Algìmantė, Algìmanta;

Abutas – Abutė, Tañbutas – Tañbutė, Juñdilas – Juñdilė, Nórtilas – Nórtilė, Dárgilas – Dárgilė, Dárvainas – Dárvainė, Dóvainas – Dóvainė, Gãlintas – Gãlintė ir t. t.