Lietuvos bibliotekos taps informacijos ir švietimo centrais

Projektas pradedamas įgyvendinti 2008 m. sausio 1 d. ir tęsis 3,5 metų. Pabaigtuvės numatytos 2011 m. viduryje. Pirmieji projekto vykdymo metai skirti pasirengimui mokytis, taip pat daugiausia dėmesio bus skirta miestų viešųjų bibliotekų viešųjų prieigų techninės būklės gerinimui. 2008 m. pradžioje bus įvertinta pradinė viešos prieigos bibliotekose situacija, kad vėliau būtų galima daryti išvadas apie projekto poveikį. 2009 m. dėmesys telksis į kaimo vietoves, bus pradėti gyventojų mokymai, po tam tikro laiko bus įvertintas ir projekto poveikis. 2010 m. toliau bus plečiamas ir gerinamas viešųjų interneto prieigų įrengimas, mokomi bibliotekininkai. Pastarieji skatins ir mokys gyventojus. 2011 m. pusmetis bus skirtas projekto galutiniam poveikio įvertinimui.

Savivaldybės prisidės „natūra“

Keletas konkrečių projekto skaičių. Bus įdiegti 4108 kompiuteriai 851 viešojoje bibliotekoje (apie 200 miestuose ir per 600 kaimo vietovėse). 404 bibliotekos bus prijungtos prie interneto,o 445 bibliotekų interneto ryšį numatyta pagerinti. Bus apmokyti 1974 bibliotekininkai.

Nesunku apskaičiuoti, kad šioms užduotims spręsti iš viso skiriama 76 mln. litų. Didžiausią dalį skiria Geitsų fondas, reikšmingai prisideda Microsoft dovanodama programinės įrangos, 31 proc. visam projektui skiriama iš Lietuvos lėšų (18 proc. valstybės biudžeto lėšos ir 13 proc. prisideda savivaldybės). Pažymėsime, kad savivaldybės prisidės „natūra“, t. y. turės parengti bibliotekų patalpas ir tvarkingai mokėti už atnaujintas interneto ryšio paslaugas.

Nepriklausomai nuo to, iš kur gaus pagalbą, visos bibliotekos bus įtrauktos į bendruomenių narių mokymo, skatinimo ir konsultacinę veiklą. Projektas aprėps apie 50 tūkst. šalies gyventojų. Bibliotekose bus pakeisti visi senesni kaip 3 metų kompiuteriai, jos gaus naujausią bendro naudojimo programinę įrangą. Naujų kompiuterių, kuriuos gaus bibliotekos, skaičiai priklausys nuo jų aptarnaujamų žmonių skaičiaus. Speciali įranga numatyta silpnaregiams ir akliesiems. Bibliotekose bus įrengtas geresnis plačiajuostis interneto ryšys, nes tai buvo vienas svarbiausių Geitsų fondo reikalavimų. Vadinasi, bus galima ne vien naršyti internetu, bet ir naudotis vaizdo konferencijų ir vaizdo paskaitų galimybėmis.

Bibliotekoms bus užtikrintos techninės priežiūros paslaugos, kas ypač svarbu kaimų ir miestelių bibliotekoms. 70 bibliotekininkų numatyti kursai, nes jie bus apskričių koordinatoriais ir savivaldybių konsultantais. Kiekvieno jų mokymo paketo vertė – 5 tūkst. litų. Likusiems bibliotekininkams bus rengiami paprastesni kursai, nors ir jie nepigūs – vieno asmens dalyvavimui skiriama 1,5 tūkst. litų. Bibliotekininkai bus mokomi ne tik kompiuterinio raštingumo, bet ir gaus žinių apie internetinius išteklius, informacines paslaugas specialiųjų poreikių vartotojams, apie viešuosius ryšius, sociologinių tyrimų pagrindus, dalis bus mokomi anglų kalbos. Naujų žinių įgaus ir bibliotekose dirbantys informacinių technologijų specialistai. Bibliotekos gaus kaimo bendruomenes aktyvinančios medžiagos – vadovėlių, konsultacijų ir techninių pagalbos priemonių.

Taigi visuomenė per šį projektą gaus geras galimybes įsisavinti ir naudotis informacinėmis technologijomis. Jeigu tie 50 tūkst. visuomenės narių, kuriems šis projektas turėtų atverti naujos veiklos galimybes, įsilies į informacinių technologijų naudotojų gretas, gerokai turėtų pagerinti savivaldos ir centrinės valdžios institucijų darbą. Kiekviename Lietuvos rajone gyvenantis žmogus turės vienodas sąlygas gauti reikalingą informaciją ir mokymosi šaltinius, – teigia ministras J. Jučas. Tad mūsų kuriama informacinė visuomenė nesibaigs tik didmiesčiais ir rajono centru.

Ypač daug dėmesio bus skiriama projekto tęstinumui. Jo sėkmė priklausys nuo to, kaip priimtus įsipareigojimus vykdys savivaldybės ir Lietuvos Vyriausybė. Projektas Bibliotekos pažangai nuo daugelio kitų tuo ir skiriasi, kad jis nesibaigs su projekto formaliai numatyta pabaiga. Tai permanentinio pobūdžio projektas, nes orientuotas į viešąsias bibliotekas. Jos išliks ir toliau vykdys labai svarbią žmonių telkimo bei skatinimo aktyviai veiklai funkciją. Vis dėlto daug kas priklausys nuo vietos savivaldybių požiūrio ir suinteresuotumo perspektyvias bibliotekas paversti informacijos ir švietimo centrais. Masinanti atrodo ir bendradarbiavimo sutartis su Microsoft kompanija, kuri įsipareigojo kas keleri metai atnaujinti programinę įrangą projekte dalyvaujančiom bibliotekoms. Jeigu ta įranga mūsų naudotojams ir kainuos, tai simboliškai.

Iššūkis bibliotekininkams

Projekto įgyvendinimas bus nemenkas iššūkis ir bibliotekininkams, ir savivaldybėms, – teigia Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Vida Garunkštytė. Savivaldybės turės užtikrinti normalias patalpas ir darbo sąlygas bibliotekoms, o bibliotekininkams reikės gerokai kilstelėti savo kvalifikacijas. Tai tiesiogiai siejasi ir su jų darbo apmokėjimu. Bibliotekininkai pradeda dirbti su informacinėmis technologijomis, be kurių ateityje išvis neįsivaizduojamas jų darbas. Tačiau bibliotekininkų atlyginimui dar toli gražu iki informatiko atlyginimo, vargu ar kada nors galėtų priartėti. Tiesa, kultūros ministras J. Jučas teigia, kad ir šiandien bibliotekos gali su informacinėmis technologijomis dirbančiam darbuotojui mokėti 100 proc. darbo priedus. V. Garunkštytė čia didesnio optimizmo neišreiškė: mokėti gali, bet iš ko mokės, jeigu darbo užmokesčio kapšas yra baigtinis, ir niekas neskuba jo papildyti. Vadinasi, būtų galima mokėti priedus tik kitų darbuotojų sąskaita. Deja, ligi šiol šalyje nėra kvalifikacinių kategorijų, todėl aukštesnės kvalifikacijos jauni specialistai, jeigu ir patenka į bibliotekas, ilgai neužsibūna. Išvada akivaizdi: projekto sėkmė priklausys ir nuo pokyčių visoje šalyje.

Pavasarį dalysimės patirtimi

K. Juškevičius priminė, kaip prieš kelerius metus Jurbarke buvo pabaigtas projektas Skaitmeninės bendruomenės, savivaldybėje buvo sukurta daug elektroninių paslaugų. Bet paaiškėjo, kad per visus metus tomis paslaugomis pasinaudojo vos 5–6 žmonės. Projektams išeikvotos lėšos pasirodė tik lėšų švaistymas. Nauda nebent ta, kad iš to pavyzdžio matyti, kaip neturėtų būti daroma ateityje.

Kol kas viena didžiausių problemų – pernelyg ryški atskirtis tarp miesto ir kaimo bibliotekų. Mieste 76 proc. bibliotekų teikia viešą interneto prieigą (iš 1400 bibliotekų), o kaimo bibliotekose – vos 28 proc. (tik 336 bibliotekos). 2011 m. įgyvendinus projektą tikimasi, kad visose miestų bibliotekose bus vieša prieiga prie interneto, o kaime – daugumoje bibliotekų. Bene svarbiausia, kad bibliotekose dirbs bibliotekininkai, gebantys gyventojams padėti įsisavinti naujas žinias taip pat informacinių technologijų srityje.

Kokios intelektinės pajėgos bus mestos projektui Bibliotekos pažangai vykdyti? Svarbiausia darbo grupė (10 darbuotojų) sutelkta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jai talkins 10 mokymo centrų kuratorių apskričių viešosiose bibliotekose ir 60 konsultantų savivaldybių viešosiose bibliotekos. Taigi 80 žmonių tiesiogiai dalyvaus įgyvendinant projektą.

Projekto eigą prižiūrės LR Kultūros ministerija, Bilo ir Melindos Geitsų fondas bei priežiūros komitetas, į kurį bus kviečiamos įvairios institucijos, o konkrečius darbus atliks konkursų keliu atrinkti subrangovai. Rengiant ir vykdant projektą toliau bus remiamasi Geitsų fondo ekspertais iš įvairių šalių – Jungtinės Karalystės, Danijos, Vokietijos, JAV ir kitų. Kaip teigia Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Petuchovaitė, visos darbų ataskaitos viešos, taigi bus atsiskaitoma ir visuomenei.

Svarbus vaidmuo projekto vykdyme teks partneriams. Vienas iš jų – LR Vidaus reikalų ministerija, vykdanti projektą Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra. Iš šios ministerijos techninę pagalbą gaus 366 bibliotekos. Kiti partneriai – Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Jos taip pat vykdo darbus, susijusius su bibliotekų informatizavimu.

Įgyvendinant projektą Bibliotekos pažangai prie magistralinių kanalų plačiajuosčiam interneto ryšiui gali būti prijungta tik pusė kaimo bibliotekų, o kitą pusę pavyks prijungti tik per RAIN, t. y. kaimiškų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčius tinklus. RAIN projektą įgyvendinantys Matematikos ir informatikos institutas bei viešoji įstaiga Plačiajuostis internetas taip pat yra projekto Bibliotekos pažangai partneriai. RAIN projektas šį pavasarį baigiamas, prasideda jo eksploatacija. Sudarytos sutartys su 8 mažmeniniais operatoriais, kurie prie RAIN tinklų jau prijungia ir gyventojų kompiuterius.

2007 m. lapkričio 22 d. šio projekto tęsiniui RAIN 2 pritarė Lietuvos Ministro Pirmininko vadovaujama Informacinės ir žinių visuomenės plėtros komisija. Numatyta, kad projektas RAIN 2 turės būti įgyvendintas iki 2012 metų. Tai labai svarbu ir pradedant vykdyti projektą Bibliotekos pažangai.

Būtina paminėti dar vieną šio projekto partnerį – aljansą Langas į ateitį, padedantį šalinti kompiuterinio neraštingumo problemą.

Be Lietuvos projektas Bibliotekos ateičiai vykdomas ir Latvijoje. Taigi mūsų šalyse vykdomi projektai turėtų tapti tarsi bandomaisiais ir kitoms Europos valstybėms – Rumunijai, Lenkijai, Ukrainai bei kitoms. Balandžio mėnesį visų šių šalių atstovai susirinks Vilniuje, kur vyks Bilo ir Melindos Geitsų fondo tarptautinis suvažiavimas, kuriame bus dalijamasi žiniomis bei patirtimi tarp panašių projektų dalyvių.

Gediminas Zemlickas

Projekto vykdymo sutartį pasirašo Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius Vytautas Gudaitis ir LR kultūros ministras Jonas Jučas; stovi LR Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Petuchovaitė

Spaudos konferencijoje: Matematikos ir informatikos instituto inžinierius programuotojas Gediminas Navickas, kalba LR kultūros ministras Jonas Jučas, toliau Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius Vytautas Gudaitis, projekto vadovas Kęstutis Juškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Vida Garunkštytė