Žmogiškojo veiksnio svarba (2)

Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas statybos mokslinių tyrimų ir inovacijos srityje – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto (vykdytojo) ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (projekto partneris) nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2008 m. vasario mėn. pagal ES struktūrinių fondų Lietuvos BPD 2.5 priemonę vykdomas projektas. Jis yra skirtas dėstytojams, doktorantams, įvairių su statybos mokslu ir tyrimais susijusių institucijų darbuotojams, norintiems įgyti naujų gebėjimų savo veiklos srityje, siekiantiems tuos gebėjimus didinti. Įgytos tarptautinio lygio mokslinės žinios bus taikomos rengiant statybos srities kvalifikuotus specialistus, gebančius savo veikloje pritaikyti inovacijas.

Lankomumas nustebino net organizatorius

Seminarai buvo gausiai ir noriai lankomi. Vietoje numatytų 25 dėstytojų vyrų dalyvavo 40 (160 proc.), vietoj 10 moterų – 14 (140 proc.). Tarp tyrėjų ir kolegijų dėstytojų planuota kviesti 18 vyrų ir 15 moterų. Taigi dalyvavo 39 vyrai (217 proc.) ir 50 moterų (333 proc.). Iš numatytų 18 doktorantų vyrų dalyvavo 23 (128 proc.), vietoj 14 doktorančių – 15 (107 proc.). Taigi visi lankomumo rodikliai gerokai viršyti – geriausias įrodymas, kad šie labai reikalingi seminarai buvo surengti pačiu laiku.

KTU Architektūros ir statybos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Raimondas Bliūdžius labai gerai įvertino seminarų temas, ypač išskyrė aktualią temą Pastato akustinis įvertinimas. Buvo pristatyta teorinė dalis ir laboratorinė įranga. Antroji tema – Pastato šiluminis atnaujinimas ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas taip pat buvo labai aktuali, nes 2006 m. buvo priimti šios srities reglamentai, pradėtas energijos auditorių mokymas, tad susidomėjimas šia tema buvo labai didelis. Abiejų reglamentų autoriai vedė užsiėmimus, medžiaga buvo pademonstruota vaizdinėmis priemonėmis. Sąmoningai buvo siekiama, kad teorinės žinios nenusibostų, nenuvargintų klausytojų. R. Bliūdžius priminė seminarų klausytojų atsiliepimus, kurie vertindami seminarus dažnai naudojo tokias sąvokas kaip „aukščiausia kvalifikacija“, „kokybė“, „gilumas“, „detalumas“. Vargu ar gali būti geresnis lektorių ir temos aktualumo įvertinimas. Labai svarbu, kad po teorinių užsiėmimų gautas žinias buvo galima susieti su praktiniais užsiėmimais.

Vykdant projektą 2006 m. KTU Architektūros ir statybos institute parengta medžiaga mokymo seminarui Pastato šiluminis atnaujinimas ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. Trys tokie seminarai surengti Kaune, po vieną vyko Vilniuje ir Panevėžyje. Klausytojai buvo supažindinti su Europos Parlamento ir Komisijos 2002 m. direktyva Dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimais, su Lietuvos statybos reglamentų reikalavimais. Šiuose seminaruose dalyvavo ir pažymėjimus apie išklausytą kursą gavo 75 klausytojai.

Kitų seminarų temos taip pat buvo labai gerai įvertintos. Tai Statybos produktų ES Direktyvų ir standartų reikalavimai, nauji tyrimo metodai, Nanotechnologijų taikymo galimybės ir perspektyvos, Lietuvos statybinių medžiagų mokslo ir pramonės vizija iki 2030 m. darnios plėtros kontekste, Užsienio mokslininkų žinių ir patirties sklaida, Lietuvoje gaminamų ir naudojamų statybinių medžiagų kokybė ir panaudojimo ypatybės. Naujos, aktualios temos ir priviliojo klausytojus.