MOKSLASplius.lt

XXI amžiaus baubas – klimato kaita

Neabejotini JAV laimėjimai plečiant vėjo jėgainių pajėgumus ir didinant etanolio gamybą. JAV tapo didžiausia biodegalų gamintoja pasaulyje. Tai, kad ši šalis paskyrė 1,2 mlrd. JAV dolerių tyrimams, skirtiems vandenilio pritaikymui energetikos reikmėms, nusipelno didžiausios pagarbos. JAV nori pasiekti, kad iki 2017 m. biokuras (biodyzelinas, etanolis ir kt.) sudarytų 20 proc. viso sunaudojamo kuro ir degalų balanse. JAV dideles pastangas telkia atsodindamos miškus ir užtikrindamos pakankamus išteklius biodegalų gamybai. Miškų auginimas taip pat padeda sukurti natūralius anglies junginių filtrus, padedančius absorbuoti šiltnamio dujas, perdirbant jas į deguonį bei mažina žemės eroziją. Vien nuo 2001 m. JAV investavo daugiau kaip 37 mlrd. dolerių (daugiau kaip 85 mlrd. litų) į tyrimus, technologijas ir paramos programas kovoje su klimato kaita.

Vienas svarbių šiltnamio efektą mažinančių veiksnių yra protingas ir atsakingas branduolinės energijos naudojimas. 439 atominės elektrinės pasaulyje apsaugo nuo 2 mlrd. t papildomų anglies dvideginio išmetimų į atmosferą. 2006 m. JAV ėmėsi iniciatyvos, kurią pavadino Globaline branduolinės energetikos partneryste. Ji skirta šalims, turinčioms pažangias taikios atominės energetikos programas – Prancūzijai, Japonijai, Kinijai ir Rusijai, kad jos padėtų besivystančioms šalims susikurti nebrangią branduolinę energetiką be atominio ginklo. Prie šios partnerystės jau prisidėjo 15 šalių.

JAV daug dirbama kuriant ketvirtos kartos atomines jėgaines ir tiriant pažangių kuro ciklų technologijas. Jos našesnės, saugesnės už senąsias ir palieka mažiau atliekų. Ambasadorius išreiškė viltį, kad ir būsimoji Ignalinos AE naudos vieną iš tų naujausių technologijų.

Pasak ambasadoriaus Džono A. Klaudo, visų šių pastangų rezultatai yra labai geri. Tarptautinės energetikos agentūros duomenys rodo, kad nuo 2000 m. anglies dvideginio emisijos Jungtinėse Amerikos Valstijose išaugo mažiau (1,7 proc.) negu 27 Europos Sąjungos valstybėse (apie 5 proc.). Per tą laiką JAV ekonomika išaugo 10 proc., o ES ekonomika – 7 procentus. 2006 m. JAV ekonomika augo 2,9 proc., nors anglies dvideginio išmetimas sumažėjo 1,3 proc. Vadinasi, ekonomika gali augti net ir mažinant emisijas. Prezidentas Dž. Bušas iškėlė nacionalinį tikslą iki 2012 m. sumažinti anglies naudojimą 18 proc., ir tikriausiai šis tikslas bus pasiektas. Jei tai pavyks, į atmosferą nepateks maždaug toks pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kaip ir iš visų Kioto šalių kartu, jeigu jos apskritai pasieks užsibrėžtus tikslus.


JAV pozicija dėl Kioto protokolo


Jeigu taip, tai kodėl JAV nepasirašė Kioto protokolo ir, atrodo, neketina to daryti? Pasisakydama už globalias priemones JAV prezidento administracija nėra patenkinta, kad prie Kioto protokolo neprisideda vieni didžiausių pasaulio teršėjų pagal sudeginamą anglį, tarp jų Kinija ir Indija, kuriose gyvena trečdalis žmonijos. 80 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios nėra Kioto narės. 2008 m. Kinija pralenks JAV pagal išmetamų dujų kiekį, o po 10 metų jos emisijos gali dvigubai pralenkti JAV išmetimus. Nuo 1990 m. Kinijos dujų emisijos į aplinką išaugo per 47 proc., Indijos – per 55 proc. o juk šių šalių ekonomikos plėtra grindžiama anglimi kūrenamose elektrinėse gaminama energija. Vienašališkai laikydamasi Kioto protokolo reikalavimų JAV patirtų didžiulę ekonominę žalą. Amerika nepatenkinta, kad derėtis reikia kone su 200 valstybių, o Kioto protokolo iškeltų tikslų įgyvendinimas nesąs veiksmingas, todėl svarbiausia šalių individualios pastangos, o ne tai, ar jos ratifikavo Kioto protokolą.LR Seimo narė Birutė Vėsaitė įsitraukė į diskusiją klimato kaitos klausimais

Ambasadorius patikino, kad nepaisant kritiško požiūrio dėl prisijungimo prie Kioto protokolo veiksmingumo, JAV remia Jungtinių Tautų pastangas kovojant su didėjančiais šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais, tikisi, kad Balio konferencijoje priimti sprendimai leis sukurti gaires, padėsiančias siekti susitarimo dėl naujos globalios strategijos, prasidėsiančios po 2012 m., kai baigsis Kioto protokolo priemonių įgyvendinimo laikotarpis. Norėdamas veiksmingai prisidėti prie JT pastangų, prezidentas Dž. Bušas inicijavo Didžiųjų šalių grupę, į kurią pakvietė šalis, sudarančias 80 proc. pasaulio ekonomikos ir kuriose išmetama į aplinką 80 proc. pasaulio emisijų. Pirmą kartą šios grupės nariai susitiko 2007 m. rugsėjį Vašingtone, o šių metų sausį vėl susitiks Honolulu. Vasarį planuojama susitikti Prancūzijoje.

JAV prezidento administracija mano, kad 16 valstybių atstovams susėdus tartis, o ES narėms veikiant per Europos Komisiją, rezultatai bus veiksmingesni negu diskutuojant su šimtų valstybių atstovais. Naudą pajus pasaulis. Lietuva šiame procese dalyvauja per Europos Komisiją. Ambasadorius buvo įdėmus mūsų šalies laimėjimams. Jis pažymėjo, kad vienintelės ES Lietuva ir Čekija nuo 2000 iki 2005 m. sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.


Aplinkosauga turi būti novatoriška


Devintojo dešimtmečio viduryje kova su freonais buvo tokios pačios būklės kaip dabar kova su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – Monrealio protokolas buvo beveik paralyžiuotas, nes su 150 valstybių buvo sunku derėtis. Tada JAV su tuzinu didžiųjų valstybių žengė panašų žingsnį ir išvedė derybas iš mirties taško. Freono naudojimas buvo sumažintas iki minimumo. Panašiai veikiant per didžiąsias valstybes galima pasiekti daug geresnių rezultatų šiltnamio efekto mažinimo srityje. Tai geresnis kelias saugoti aplinką, ekonomiką ir energetiką, nes jis siejasi ir su technologijų pažanga. Šią išvadą ambasadorius pakartojo kaip principinę JAV poziciją: aplinkos, ekonomikos ir energetikos saugumo didinimas yra svarbiausias modernios aplinkosaugos tikslas. Jei tu aplinkosaugininkas, tai nereiškia, kad būtinai esi nusiteikęs prieš technologijas ir mokslą. Aplinkosauga turi būti novatoriška. Jos esmė yra gera ekonomika, mąstanti visuomenė ir atsakomybę jaučianti vyriausybė.

Gediminas Zemlickas

 


Nuotraukose:

JAV ambasadorius Džonas A. Klaudas skaito aplinkosaugai skirtą pranešimą „Jungtinės Valstijos: istorinė sėkmė ir šiandienos iššūkiai“

LR Seimo narė Birutė Vėsaitė įsitraukė į diskusiją klimato kaitos klausimais